„Pirmiausia, skaičius ir aktyvumas balsuojančių nėra prastas, bet galėtų būti didesnis. Kas atėjo balsuoti antrame rate, ar tie patys, kurie balsavo pirmame rate? Tai yra tam tikra brandi pilietinė visuomenė, gerai, kad jos yra šiek tiek daugiau negu pusė, bet tai nėra džiaugsminga, kad beveik pusei vienodai rodo“, – teigė jis.
Jo manymu, svarbu suprasti, ar atėjo tie patys, kurie balsavo už kuriuos nors kitus, jų kandidatai nelaimėjo, tai norėjo pasireikšti, ar atėjo tie, kurie labai nori, kad kažkas iš tų dviejų žmonių laimėtų. Profesorius svarstė, kad būtų įdomu apklausti pirmajame rinkimų ture balsavusius už tuos, kas nepraėjo, ir žiūrėti, ar jie išvis nebalsavo, ar atėjo balstuoti, kad atkrešytų.
„Mes visi jau turime pergalės himną, einame ta kryptimi. Jei pergalė, tai kai kažkas pralaimėjo, aš nemanau, kad yra taip, ir kad reikia iš to kurstyti kokį nors revanšą, tikiuosi, Lietuva jau pakankamai subrendo ir darysime gerus darbus, paremdami tą, kuris surinko daugiau balsų“, – tikino jis.
Taip pat jis pasisakė ir apie „valstiečių“ partiją: „Tai buvo rimtas signalas tam, ką vadinome valstiečių žaliųjų partija, jiems laikas tapti partija, be gąsdinimų ir terorizavimų, kas čia bus, jei laimės Šimonytė. Jei jie taptų iš tikrųjų partija, gal net vadovaujama Sauliaus Skvernelio, jie galėtų tapti rimtas reiškinys Lietuvoje“.