Atminimo lentelė J. Noreikai nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje mero R. Šimašiaus sprendimu nuimta ankstų šeštadienio rytą. K. Škirpos alėja Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu pervadinta į Trispalvės taip pat šią savaitę.
Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.
Landsbergis: nereikia demagogijos
„Ar reikia atminimo ženklus, lentas, gatvių pavadinimus keisti, savotiškai baudžiant ar diskredituojant tuos žmones, kurių vardai buvo susiję su tais ženklais, tai tam atsakyti būtų reikalinga išsami visuomenės diskusija, o ne naktimis padaromi, tartum, nešvarūs darbai“, – DELFI sakė V.Landsbergis.
Laidoje profesorius tikino, kad visai nenorėtų diskutuoti su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi, nes į visą situaciją nori žvelgti kur kas plačiau.
„Aš visai nenoriu diskutuoti su Vilniaus meru, aš noriu žvelgti plačiau. (…) Esu girdėjęs, kad jeigu kažkokiu vardu yra pavadinta gatvė ar mokykla, tai reiškia, kad tas žmogus yra garbinamas. Aš to nesuprantu, tokios demagogijos nereikia. Gal jis turi nuopelnų, gal jis gyveno toje gatvėje, bet demagogijos čia nereikia“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Atsakė, ką reiktų daryti su atminimo lenta
Paklaustas, ką, jo manymu, reikėtų daryti su atminimo lenta, profesorius tikino, kad ji jau turėjo atsidurti muziejuje.
„Aš jau esu išreiškęs savo nuomonę, kad tą lentą reikėtų atiduoti į muziejų. Ji turi ten likti būti kaip eksponatas, ženklas, kuris parodytų, kokie papročiai buvo 2019 metais“, – sakė V.Landsbergis.
Laidoje paklausus, ar, jo nuomone, generolas Vėtra buvo didvyris ar Lietuvos priešas, jis sakė, kad yra žmonių, kurie darė ir šiurkštesnius dalykus, o priešu jo vadinti tikrai negalima, nes jis atidavė galvą už Lietuvą.
„Nėra taip paprasta, bet jis tikrai nėra Lietuvos priešas. Žmogus, kuris atidavė galvą už Lietuvą, kad jį kažkas vadintų Lietuvos priešu, man net kažkaip keista to klausyti. Galbūt jis nepadarė kažkokių sprendimų, kurių jo kaltintojai būtų pageidavę, kad jis būtų atsistatydinęs iš savo pareigų, kai aukštesnė valdžia jam įsako suskirsyti gyventojus kitaip Šiaulių mieste. Jis gavo tą įsakymą, jis įvykdė. Buvo žmonių, kurie šiurkštesnius dalykus darė“, – kalbėjo profesorius.
Nenori lyginti su Žaliojo tilto skulptūromis
Jo nuomone, negalima lyginti Žaliojo tilto skulptūrų nuėmimo ir Vėtros paminklo situacijos.
„Nieko nereikia lyginti, negalima tokių dalykų lyginti. Čia nerimtas dalykas. Tos skulptūros yra alegorinės, simbolinės, aukštinančios okupacinį režimą, Lietuvos užgrobimą, kas čia gali būti lyginama? Buvo Jonas Noreika, kuris padėjo dėl Lietuvos galvą.
Ar vertas pagarbos? Kai kas mano, kad vertas pagarbos. Kai kas mano, kad jis yra susitepęs ir dėl to pagarbos nevertas. Labai svarstytina, ar jis taip labai susitepęs, kad reiktų jį viešai žeminti. Žinoma, tai buvo padaryta naktį ir slapta“, – sakė V.Landsbergis.
Per savaitę neliko net dviejų veikėjų atminimo
DELFI primena, kad per savaitę Vilniuje neliko ne tik Noreikos atminimo lentelės, bet ir Škirpos gatvės.
„Verta pasvarstymo, ar tai yra sutapimas. Kaip ir parinktas toks laikas paaštrinti kai kuriuos klausimus. Aš galėčiau spėti, kad yra ir antrinis tikslas, tam tikras provokacinis tikslas išprovokuoti dalies lietuvių visuomenės pyktį žydams. Tai būtų labai negerai, jeigu kažkas būtent taip projektavo, tai jie tai darė savo naudinga kryptimi. Aš norėčiau, kad lietuvių visuomenė išliktų blaivi ir santūri, atskirtų dalykus. (...) Yra daug yra pasiaukojančių žmonių, bet apie juos ne tiek daug kalbama“, – tikina profesorius.
Pasipiktinimą tokiu Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu „Facebook“ tinkle išreiškė ir Rokas Masiulis. „Jau kelinta diena didelė dalis Vilniaus, o, matyt, ir visos Lietuvos yra suskilusios į dvi priešiškas stovyklas dėl atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimo. Vyksta tai, apie ką didžiausi Lietuvos priešai gali tik svajoti – aklo abejingumo volu pervažiavus per skaudžiausias mūsų valstybės žaizdas – žmonės supriešinami. Supriešinami ten, kur buvo proga rasti sutarimą“, – „Facebook“ tinkle rašė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
R. Masiulis teigia, kad jo paties senelis ne tik kalėjo kartu su Generolu Vėtra, bet kartu buvo ir teisiamas: „Negaliu likti nuošalyje – mano senelis kalėjo tame pačiame nacių konclageryje Štuthofe kaip ir Generolas Vėtra, o vėliau, toje pačioje Generolo Vėtros byloje, buvo teisiamas jau sovietų ir ištremtas į lagerį, lageryje atsidūrė ir mano tėvas. Vilnius pilnas totalitarinių režimų simbolių, o šios atminimo lentos nuėmimui suteikiamas prioritetas. Sovietų kankintas ir nužudytas Generolas Vėtra prilyginamas totalitariniam režimui, kuris jį sunaikino“.
Į tai DELFI laidoje sureagavo ir V.Landsbergis.
„Jis pasipriešino ir naciams, ir Vokietijos planams, ir įsakymams sukurti Lietuvoje SS legionus, mobilizuoti jaunimą ir pasiųsti į Vokietijos mėsmalę. Noreika buvo tarp tų, kurie sužlugdė mobilizaciją, o už tai buvo baudžiamas. Jis čia matomas kaip Lietuvos gynėjas, o ne Lietuvos priešas“, – sureagavo V.Landsbergis.
Tikina, kad trūksta bendro sutarimo
Paklaustas, ką, jo nuomone, reikėtų daryti su panašiais paminklais, tikino, kad pirmiausia reiktų diskusijos.
„Yra ir dar daugiau paminklų. Yra vienas labai įdomus paminklas. Šiandien nuėjau pasižiūrėti ir iš tikrųjų jis yra Vytauto gatvėje ant gražaus namo. Ten yra lenta lietuvių poetei Valerijai Valsiūnienei. Manau, kad gal merui ar kitiems nelabai rūpėjo, žinoma, buvo labiau matomų dalykų. Gana ilgą laiką buvo laikomas paminklas Liudui Girai. (…) Mano supratimu, reikia sutarti ne konkrečių paminklų likimą, nors kai kurių yra išsprendžiamas greitai, kai ateinama su kūju ir sudaužoma. Neduok Dieve, kas nors ateitų ir su kūju pradėtų daužyti Salomėjos Nėries portretą.
Nesąmonės, negalima taip daryti, bet reikia susitarti su savimi, kaip mes vertiname tuos žmones, kurie okupuotoje šalyje dirbo, tarnavo, gavo atlyginimus iš okupacinio režimo. Tai buvo ir vienu, ir kitu atveju. Kitas daug ilgesnis. Vokiečių okupacijoje buvo žmonių, kurie dirbo privačiai, ūkiuose ar medicinos kabinetuose, kokiose dirbtuvėse. Sovietų laikais viskas buvo valdiška ir kiekvienas gaudavo pinigus iš režimo rankų. Tai ar juos visus dabar turėtume pavadinti koloborantais? Reikia blaivaus proto pagrindo, kad daug ką sutartume, turbūt ir nedaryti tokių bendrų sprendimų“, – tikino V.Landsbergis.
DELFI primena, kad praėjusią savaitę nuspręsta, kad tarpukario diplomato Kazio Škirpos alėja turės naują pavadinimą: sostinės taryba šiandien pritarė idėjai pervadinti Senamiestyje, prie pat Gedimino kalno esančią alėją į Trispalvės.
K. Škirpos kaip istorinės asmenybės veikla vertinama nevienareikšmiškai. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, jo vadovaujamoje organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą.
Sureagavo į Gailiaus komentarą
Pirmadienį DELFI publikavo Bernardo Gailiaus komentarą. „Taika tarp „raudonųjų“ ir „baltųjų“ Lietuvoje pasiekta jau seniai. Taip, tai buvo labai reikšmingas visuomenės susiskaldymas: į komunistus ir antikomunistus, įskundėjus ir įskųstuosius, net partizanų ir stribų palikuonis. Bet tai jau praeitis“, – komentare rašo B.Gailius.
Į tai trumpai sureagavo ir V.Landsbergis.
„Kuris fašizmas? Aš labai norėčiau, kad dalykai būtų padėti į savo vietas. Aš nenorėčiau, kad raudonojo fašizmo šalininkai ką nors kaltintų ruduoju fašizmu, nematydami savęs arba savo pirmtakų“, – sureagavo V.Landsbergis.