Artėjant 2009 m. prezidento rinkimams, kuriuose jau pirmame ture, kaip ir prognozuota, triumfavo D. Grybauskaitė, Lietuva jau buvo apsisprendusi priimti du uzbekų tautybės Gvantanamo kalinius, rodo „WikiLeaks“ paviešintas JAV ambasados Vilniuje dokumentas. 2009 m. sausio pabaigoje parašytame ambasados Vilniuje pranešime JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton biurui teigiama, kad V. Ušackas ragino amerikiečius kuo greičiau oficialiai kreiptis į Lietuvą dėl Gvantanamo kalinių – kol šis klausimas netapo dalimi prezidento rinkimų kampanijos.
A. Kubilius žadėjo „labai geranorišką“ Lietuvos poziciją
Anot „WikiLeaks“ dokumento, Gvantanamo kalinius priimti buvo pasirengęs ir premjeras Andrius Kubilius, o V. Ušackas amerikiečius informavo klausimą aptaręs ir su Tautos prisikėlimo partijos lyderiu Arūnu Valinsku.
Neseniai premjeru tapęs A. Kubilius amerikiečių diplomatams 2009 m. pradžioje esą sakė, kad oficialaus Vyriausybės sprendimo dėl Gvantanamo kalinių dar nėra, bet Lietuva galėtų būti „labai geranoriška“. Tuo tarpu V. Ušackas esą teigė aptaręs šį klausimą su kai kuriais parlamentarais, įskaitant ir tuomet Seimo pirmininko pareigas ėjusį A. Valinską. Anot tuomečio Lietuvos diplomatijos šefo, parlamentarai pajuto palengvėjimą sužinoję, kad Gvantanamo kaliniai į Lietuvą keliaus „poromis, o ne tuzinais“.
Norėjo suspėti iki rinkimų
2009 m. sausio 30 d. iš Vilniaus į Vašingtoną iškeliavusiame dokumente teigiama, kad V. Ušackas ragino amerikiečius kuo skubiau imtis oficialių diplomatinių veiksmų dėl uzbekų įkurdinimo Lietuvoje. Mat jau netrukus galėjo būti per vėlu.
„Užsienio reikalų ministras pakartojo, kad Lietuva teigiamai žiūri į dviejų kalinių, kurie nekelia grėsmės visuomenei, priėmimą. Ušackas pridėjo, kad jis norėtų formalų procesą pradėti „geriau anksčiau nei vėliau“, kadangi, jei procesas užsitęs, šis klausimas taps dalimi Lietuvos prezidento rinkimų kampanijos (pastaba: ji oficialiai prasideda kovo mėnesį). Jis pažymėjo, kad tai būtų visiškai nenaudinga. Jis sakė, kad pareigūnai ieško datos prieš tai, kai prezidentas Valdas Adamkus vasario viduryje išvyks atostogų, kad sušauktų Valstybės gynimo tarybą, siekiant priimti galutinį sprendimą dėl kalinių priėmimo“, - rašoma dokumente.
Esą tokį posėdį V. Ušackas žadėjo surengti pirmosiomis 2009 m. vasario dienomis. „Prieš posėdį, jam reikėtų „oficialaus“ JAV vyriausybės prašymo Lietuvai priimti du kalinius, kuriame būtų pareiškimas, kad šie kaliniai Lietuvai nekeltų grėsmės. Nors mes suprantame, kad Lietuvos vyriausybė nusižiūrėjusi du konkrečius kalinius uzbekus, Ušackas pažymėjo, kad oficialus prašymas neturėtų minėti konkrečių kalinių ar jų tautybės“, - diplomatinius manevrus nusako „WikiLeaks“ paviešintas tekstas.
JAV diplomatai taip pat norėjo skubėti
V. Ušacko argumentai, anot „WikiLeaks“, padarė įspūdį JAV ambasadai Vilniuje. Diplomatai, kaip rodo dokumentas, oficialiai kreipėsi į Vašingtoną, ragindami vykdyti užsienio reikalų ministro pasiūlytą planą.
„Ambasada mano, kad tai rimta proga Lietuvai priimti du kalinius netolimoje ateityje, bet langas gali greitai užsidaryti. Atsižvelgiant į Ušacko pateiktą grafiką, prašome kuo greičiau išsiųsti sekretorės (kalbama apie JAV valstybės sekretorę H. Clinton, ji šį postą užėmė vos kelios dienos iki šio dokumento išsiuntimo į Vašingtoną – DELFI) laišką užsienio reikalų ministrui Ušackui su prašymu Lietuvai priimti du kalinius, taip pat pažymint, kad tiedu kaliniai nekels jokios grėsmės „visuomenės saugumui, viešajai politikai ar visuomenės sveikatai“. Toks laiškas privestų prie Valstybės gynimo tarybos posėdžio artimiausiomis dienomis, kuriame prezidentas Adamkus galėtų duoti galutinį sutikimą priimti du (kalinius - DELFI). Valstybės ir Gynybos departamentų komanda turėtų būti pasirengusi atvykti į Vilnių, kai tik Lietuva bus pasirengusi juos priimti“, - rašoma dokumente.
JAV diplomatai taip pat praneša, kad, be Lietuvos, Gvantanamo kalinius tuomet buvo nusiteikusios priimti dar kelios Europos valstybės: Portugalija, Italija, Suomija ir Airija.
Valstybės gynimo taryba palaimino susitarimą dėl Gvantanamo
Kitame dokumente, kuris, anot „WikiLeaks“, iš Vilniaus į Vašingtoną iškeliavo 2009 m. vasario 11 d., teigiama, kad V. Ušacko siūlytas planas buvo įgyvendintas.
Šiame dokumente rašoma, kad Gvantanamo kalinių priėmimą palaimino Valstybės gynimo taryba, kurioje tuo metu buvo prezidentas V. Adamkus, premjeras A. Kubilius, Seimo pirmininkas A. Valinskas, užsienio reikalų ministas V. Ušackas ir kiti aukšti pareigūnai. Apie tarybos sprendimą amerikiečius esą informavo pats V. Ušackas.
Anot dokumento, Lietuvos diplomatijos šefas pažymėjo, kad Lietuva nenori pernelyg išsišokti Europos Sąjungos (ES) kontekste, mat jokio sprendimo dėl Gvantanamo kalinių europiniu lygiu dar nebuvo.
V. Ušackas esą taip pat informavo kalbėjęs apie tai su žiniasklaida ir prašė leidimo viešai patvirtinti, kad amerikiečiai oficialiai kreipėsi į Lietuvą su prašymu priimti kalinius.
Vertindamas tokias naujienas, tuometis JAV ambasadorius Vilniuje Johnas A. Cloudas esą pažymėjo, kad Lietuva uždegė žalią šviesą uzbekų priėmimui. Tačiau diplomatas, anot dokumento, taip pat dvejojo, ar verta procesą vykdyti taip skubiai.
Lietuva už Gvantanamo kalinius tikėjosi ir pinigų?
Procesui gerokai įsibėgėjus, anot „WikiLeaks“, JAV ambasada Vilniuje iš Lietuvos pareigūnų gavo 10 klausimų apie siūlomus priimti Gvantanamo kalinius sąrašą.
Klausimų būta įvairiausių: nuo kalinių religingumo iki jų šeimos narių skaičiaus. Lietuva taip pat klausė, ar kaliniams reikės suteikti mūsų šalies pilietybę, ar reikės juos stebėti ir sekti. Paskutiniuoju klausimu užsimenama, kad Lietuva nesupyktų, jei JAV finansiškai prisidėtų prie Gvantanamo įnamių išlaikymo: „Kokios paramos (finansinės, techninės, kitos), jei iš viso, Lietuva gali tikėtis iš JAV dėl šių žmonių priėmimo, adaptacijos ir stebėjimo?“
DELFI primena, kad vėlesniuose „WikiLeaks“ dokumentuose aprašoma kiek kitokia tuomečio užsienio reikalų ministro pozicija. 2009 m. kovą susitikęs su H. Clinton V. Ušackas esą sakė, kad „Lietuva kalinius perkels, kai bus tikra, kad tai atitinka ES politiką“. Kiti paviešinti „WikiLeaks“ dokumentai rodo, kad Lietuva su JAV dėl Gvantanamo kalinių priėmimo derėjosi gerokai iki Baracko Obamos administracijos bei A. Kubiliaus vyriausybės atėjimo į valdžią, kai JAV vadovavo George'as W. Bushas, o Lietuvai – Gedimino Kirkilo vyriausybė.
Nors, kaip rodo „WikiLeaks“ dokumentai, Gvantanamo kalinių priėmimo procesas buvo netgi labai įsibėgėjęs, jis sustojo netrukus po to, kai Lietuvos vairą perėmė D. Grybauskaitė. Prezidentė pareiškė, kad Lietuva kalinių nepriims, kol virš šalies tvyros CŽV kalėjimo šmėkla. Tuo tarpu V. Ušackas buvo pirmasis A. Kubiliaus vyriausybės ministras, kuriuo prezidentė pareiškė nepasitenkinimą. Iš diplomatijos šefo posto jis atsistatydino 2010 m. sausį.