Apie dvišalį vizitą feisbuke rašė Seimo narys Matas Maldeikis.
„Tokie žodžiai, suprantant, kad bus išgirsti kamerų, reiškia, kad jie abu tiki – Vakarus jie sudoros, ir sudoros greitai. Vakarams reikia ruoštis naujiems didelės eskalacijos, visų pirma ekonomikos ir tarptautinės prekybos frontuose, lygiams. Panašu, kad visų pirma Kinija turi pasilaikiusi siurprizų mums – galimai technologiniuose klausimuose“, – feisbuke rašė Seimo Europos reikalų komiteto narys.
Jis atkreipė dėmesį į retorinį atvirumą.
„Ženklas, kad Xi daro tai taip atvirai yra labai svarbus – jis atvirai meta iššūkį Vakarams, suprasdamas kiek Kinijai tai kainuos. Kinija nesivelia į kovas, kurių, ji tiki, nelaimės. Rusija, šiuo atveju, bus jų proxi karys.
Noriu, kad suprastumėte – mes matome tektoninį lūžį pasaulio geopolitkoje ir geoekonomikoje, kuris kainuos visiems labai ir labai brangiai. Šiltnamio sąlygos baigėsi, kaip jums ir sakiau“, – pridūrė M. Maldeikis.
„Žinių radijuje“ trečiadienį apie Xi Jinpingo vizitą Maskvoje kalbėjęs europarlamentaras Andrius Kubilius sakė, kad reikia daugiau laiko, jog būtų galima visiškai suvokti, ko buvo siekiama šiuo susitikimu.
„Aš vertinu, kad čia Xi siekia savo labai aiškaus tikslo, o jis yra pademonstruoti pasauliui, kad jis yra globalus lyderis“, – sakė politikas.
Jis priminė, kad Pekinas visai neseniai pristatė ir savo siūlomą pasaulinį „taikos planą“. Apie tai plačiau galite skaityti čia.
„Šalia to yra visi gandai, kad Kinija jau tuoj tuoj Rusijai pradės tiekti ginklus. Vakarams, bendrai pasauliui, Ukrainai lyg tai pateikiama tokia alternatyva: arba jūs priimate Kinijos taikos planą, arba Kinija pradeda tiekti ginklus Rusijai“, – kalbėjo A. Kubilius.
Būtent taip, anot pašnekovo, Xi Jinpingas siekia save parodyti kaip pasaulio lyderį.
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala teigė, kad susitikimas atspindi ilgalaikį V. Putino ir Xi Jinpingo ryšį, o tokių susitikimų būta jau ne viena dešimtis.
„Jis (susitikimas) rodo tam tikrą tendenciją, kuri yra prisirišimo abiejų pusių viena prie kitos tendencija, bet tai nėra lygiavertis prisirišimas, nes puikiai žinome, kad Rusija ekonomiškai yra gerokai silpnesnė nei Kinija, ir tai atsispindi daugelyje rodiklių“, – pastebėjo politologas.
A. Kubilius taip pat laidoje kalbėjo apie tai, kad ES ir JAV požiūris į Kinijos iššūkį darosi vis panašesnis.
„Europa artėja prie JAV požiūrio, todėl galima išgirsti vis daugiau, kalbant paprastais terminais kalbant, kad jei iki šiol buvo Amerikos valdomas pasaulis, stabilizuojant taiką, tai dabar teks pereiti prie pax democratica, – kad visas demokratinis pasaulis turi vienytis“, – kalbėjo europarlamentaras.
Abu pašnekovai laidoje akcentavo, kad, nepaisant visko, Kinijai vis tiek reikia Vakarų rinkų, o europiečiai nėra pasirengę 100 proc. nutraukti visus santykius.
„Tai ir sukuria keistoką balansą“, – pastebėjo L. Kojala.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia: