Kaip žinoma, Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė Generalinės prokuratūros ieškinį viešojo intereso gynimo byloje Druskininkų savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai bei Vijūnėlės dvaro statytojams.
Dabar aiškėja, kad teismas, tarp kitų teisės aktų, rėmėsi ir skubiai Aplinkos ministerijos parengtu ir Vyriausybės priimtu nutarimu, kuris gimė po premjero Algirdo Butkevičiaus vizito Druskininkuose.
Premjeras A. Butkevičius, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas kategoriškai neigė, kad Vyriausybės nutarimas priimtas būtent dėl šios bylos.
Teismui paskelbus sprendimą aiškėja, kad šie politikai galėjo sakyti netiesą.
Teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, Generalinė prokuratūra tikina skųsianti jį apeliacine tvarka.
ĮVYKIŲ CHRONOLOGIJA:
A. Butkevičiaus vizitas Druskininkuose - 2015 m. rugsėjo 22 d.
Aplinkos ministerija parengia nutarimo projektą - 2015 m. rugsėjo 22 d.
Vyriausybė priima nutarimą - 2015 m. rugsėjo 23 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdis - 2015 m. rugsėjo 29 d.
Vyriausybės nutarimo įsigaliojimas - 2015 m. rugsėjo 30 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbia sprendimą - 2015 m. spalio 19 d.
Vyriausybės nutarimas – teismo sprendimo tekste
Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendime aiškiai pažymėjo, kad Vyriausybės priimtas nutarimas, kuris lėmė, jog kurortų apsaugos juostų reglamentavimas neteko galios, buvo papildomas motyvas ieškovo reikalavimams atmesti.
„2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1025 minėtas 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 priimtas XVI skyrius, reglamentavęs kurortų apsaugos zonų juostas, buvo pripažintas netekusiu galios ir tai traktuotina kaip papildomas motyvas nagrinėjamam ieškovo reikalavimui atmesti“, - tai citata iš Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Dianos Jankienės priimto sprendimo civilinėje byloje.
Šis sprendimas Vilniaus apylinkės teismo salėje perskaitytas 2015 metų spalio 19 dieną.
Tuo metu pačios Druskininkų Vijūnėlės dvaro statybų ir su tomis statybomis susijusių Druskininkų savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų bylos išnagrinėjimo data – 2015 metų rugsėjo 29-oji.
Kaip teigė žurnalistus konsultavę teisininkai, remiantis Civilinio proceso kodeksu, bylos išnagrinėjimo iš esmės posėdis yra baigtinis byloje esančių įrodymų ir duomenų svarstymas ir vertinimas.
Vyriausybės nutarimo, kuriuo rėmėsi teismas atmesdamas valstybės ieškinį, įsigaliojimo data – 2015 metų rugsėjo 30-oji, tai yra viena diena vėliau, nei vyko šiuo nutarimu besirėmusio teismo bylos išnagrinėjimo posėdis.
Datos šioje istorijoje yra ypač svarbios. Mat sekant jas, aiškėja ne tik schema, kaip gudriai „susiveikti“ Vyriausybės nutarimą, kuriuo remiantis teismas statybas Druskininkų kurorte padaro ir teisėtomis, ir leistinomis, bet ir tai, kad teisės aktai Vyriausybėje priimami tarsi pageidavimų kontoroje – konkrečiam politikui, konkrečiai bylai, konkrečiu terminu.
A. Kubilius: tai jau susiję su A. Butkevičiumi
IŠ DELFI sužinojęs, kad prieštaringomis aplinkybėmis gimusiu ir dar net neįsiteisėjusiu Vyriausybės nutarimu teismas rėmėsi išnagrinėdamas iš esmės vadinamąją Vijūnėlės dvaro bylą, Seimo opozicijos lyderis, buvęs Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius teigė, kad tai jau – ne tik R. Malinausko, bet ir Vyriausybės vadovo A. Butkevičiaus istorija.
„Vijūnėlės dvaro istorija nėra vien vieno jau eiliniame korupcijos skandale besimurkdančio mero istorija. Tai yra akivaizdžios valstybinės korupcijos atvejis, kuris nueina tiesiogiai iki ministro pirmininko A. Butkevičiaus. Tai, ką rugsėjo 23 d. padarė Vyriausybė su savo nutarimu panaikinant statybų reglamentavimą ir draudimus kurortinėse zonose, yra beprecedentis atvejis Lietuvos Vyriausybių istorijoje. A. Butkevičiaus Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo iš statybas saugomose teritorijose reglamentuojančios tvarkos tiesiog buvo išbrauktas visas skyrius apie kurortines apsaugos zonas", - sako A. Kubilius.
Politikas pabrėžia, kad Saugomų teritorijų įstatymo 18 straipsnyje tos pačios kurortinės zonos vis vien išlieka. Jo teigimu, po Vyriausybės nutarimo tiesiog nebeaišku, kas kurortų apsaugos zonose yra draudžiama, o kas leidžiama.
„Taip Vyriausybė sąmoningai sukūrė teisinę spragą, kuria jau gerą mėnesį gali pasinaudoti nelegalūs statytojai. R. Malinauskas ir jo kompanija būtent ir buvo tie pirmieji, kurie pasinaudojo šia Vyriausybės sąmoningai sukurta spraga teisme", - sako konservatorius.
Anot A. Kubiliaus, Vilniaus apylinkės teismo sprendimas, kuris palankus nelegaliems Vijūnėlės dvaro statytojams, yra paremtas kaip tik Vyriausybės per naktį suderintu skubiu nutarimu, kurį buvo stengtasi priimti kaip tik likus kelioms dienoms iki minėto teismo posėdžio.
„Kaip buvęs ministras pirmininkas galiu tik pabrėžti, kad joks skubus sprendimas Vyriausybėje nėra priimamas be asmeninio ministro pirmininko sprendimo. Todėl visa šita Vijūnėlės dvaro istorija jau atskleidžia ne premjero aplinkos korupciją, bet paties A. Butkevičiaus dalyvavimą neskaidrioje veikloje. Manau, kad dabar vykstantys procesai aiškiai atskleidė visą korupcijos sistemą, kuri tęsiasi nuo socialdemokratų merų tokiose kunigaikštystėse kaip Druskininkai ar Utena, iki aukščiausių valstybės pareigūnų. Tai ir turi skubiai tirti Seimo Antikorupcijos komisija“, - atsakydamas į DELFI klausimus teigė A. Kubilius.
Nutarimo priėmimo aplinkybes atskleidė DELFI
DELFI jau rašė apie tai, kad siekdama pateisinti savo sprendimus, įteisinusius privataus dvaro kurortinėje zonoje statybas, Druskininkų valdžia ėmėsi visų įtakos svertų.
Viešąjį interesą gynusi Generalinės prokuratūros prokurorė Deimantė Nikitinienė neslėpė nuostabos, kai į privačių dvaro statytojų interesų gynimą įsijungė ne tik advokatų kontoros, bet ir bylos bendraatsakoviai: Druskininkų savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba bei Aplinkos ministerija.
Kaip tik Aplinkos ministerija po premjero A. Butkevičiaus vizito Druskininkuose per naktį sukurpė kurortinių zonų panaikinimo Lietuvoje Vyriausybės nutarimo projektą ir net jo nesuderinusi nustatyta tvarka skubiai pateikė priėmimui. Vyriausybė tokį skubotą dokumentą priėmė be didelių svarstymų ir diskusijų.
Šio dokumento priėmimo aplinkybės paaiškėjo bylą išnagrinėjus teisme. Jas ketina aiškintis ir Seimas, ketvirtadienį žengęs pirmą žingsnį.
2015 metų spalio 19 dieną teisme perskaičiusi savo priimto sprendimo esminę dalį, kad viešą interesą ginančios Generalinės prokuratūros prokurorės skundas yra atmestas, o atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja D. Jankienė sprendimo motyvus salėje komentavo lakoniškai.
„Pagrindinė aplinkybė – prokuratūra praleido terminus skundui paduoti, o ir kitų dokumentų visuma leido daryti išvadą, jog atsakovų priimti sprendimai neprieštaravo galiojusiems teisės aktams ir buvo galiojantys“, - sakė teisėja.
Ir nė žodžio apie tai, kad vienu iš sprendimo motyvų buvo dar nespėjęs įsigalioti Vyriausybės nutarimas.
Teismo sprendime – ir daugiau galimos korupcijos įrodymų
Klausiama apie teismo sprendimo motyvus, prokurorė D. Nikitinienė pripažino, kad vienu iš argumentų teismui tapo ir minėtas Vyriausybės nutarimas.
Atidžiai išnagrinėjus sprendimo tekstą aiškėja ir daugiau dalykų, kurie patvirtina prielaidas, kiek ir kas dėjo pastangas, kad Vijūnėlės dvaras būtų legalus ir teisėtas.
Dar rengiant DELFI žurnalistinio tyrimo tekstą kalbintas buvęs Druskininkų savivaldybės administracijos vyriausiasis kurorto dailininkas Antanas Balkė neslėpė aplinkybių, jog Vijūnėlės dvaro statybas įteisinančio detaliojo plano priėmimu buvo suinteresuotas tuometinis aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, kuris pareigas ėjo 2008-2012 m. konservatoriaus A. Kubiliaus vyriausybėje.
Vilniaus apylinkės teismo sprendime sakoma, kad byloje yra 2010 m. gruodžio 23 d. Aplinkos ministerijos raštas, kuriuo buvo atsakyta į Druskininkų savivaldybės paklausimą.
Šiuo raštu buvo patvirtinta, kad planuojamas rengti detalusis planas, kai sujungiami du žemės sklypai, pagal Druskininkų savivaldybės miesto bendrojo plano sprendinius neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui, todėl nekeičiant bendrojo plano galima numatyti kitą gyvenamosios teritorijos naudojimo būdą ir numatyti joje vienbučių ar dvibučių pastatų statybą.
Įdomi aplinkybė, kad, kaip rašoma teismo sprendime, Nacionalinė žemės tarnyba teismui pateiktame rašte konstatuoja ir teismas tuo remiasi, jog Vijūnėlės dvaras yra kurortinėje zonoje, tačiau ne pirmojoje, griežčiausioje, o – trečiojoje.
Trečioji kurortų apsaugos zona vadinama stebėjimų, prie kurios priskiriamos „kurorto arba jį supančios teritorijos, kuriose draudžiama vykdyti darbus, kurie gali turėti neigiamą poveikį gydomiesiems bei rekreaciniams gamtos ištekliams ir kurorto higieninei būklei". Šioje zonoje nenurodomas draudimas vykdyti gyvenamųjų namų statybą.
Dėl šios priežasties teismas išsakė nuomonę, kad Generalinės prokuratūros teiginys, jog minimas žemės sklypas patenka į kurortų apsaugos zoną, kurioje gyvenamųjų namų statyba nenumatyta, yra nepagrįstas.
O kadangi Vyriausybė savo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimu išvis panaikino 1992 m. nutarimą dėl apsaugos juostų, tai tapo papildomu motyvu ieškovo reikalavimams atmesti.
Tačiau 1992 m. nutarimas, kuris buvo panaikintas, skelbė, kad „pirmoji juosta apima teritorijas, kuriose yra mineralinio vandens, gydomųjų purvo ar durpių telkinių ir kitų gydomųjų bei rekreacinių gamtos išteklių (upės, ežerai, jūra, paplūdimiai, kopos)“.
Vijūnėlės dvaras, pasak druskininkiečio A. Balkės, būtent ir yra statomas ant Vijūnėlės ežero kranto.
„Galiojant jau panaikintoms kurorto zonoms, gyventi pirmojoje kurorto zonos teritorijoje, vandens apsaugos zonoje, yra draudžiama. Vandens apsaugos zona yra 25-50 metrai, o vandens apsaugos juosta - 5-20 m. Gyvenamųjų namų, esančių arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinio kranto, Druskininkuose nėra, išskyrus statomą dvarą Turistų g. 13, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto. Statinys 2013 m. buvo pradėtas statyti esant 3,5 m nuo kranto linijos, po to kranto linija buvo pastumta, užpilant gruntą, siekiant atitikti minimaliam 5 m vandens apsaugos juostos reikalavimui. Galiojant Kurorto apsaugos zonoms, šios pastangos tampa niekinėmis, kadangi galioja 25 m atstumo reikalavimas, tačiau tas zonas panaikinus, problemos dėl statybos reikalavimų nelieka, mat formalusis 5 m atstumas iki vandens apsaugos juostos – formaliai išlaikytas“, - sako A. Balkė.
Premjeras: nutarimas rengtas nuo 2014 m.
Reaguodama į DELFI straipsnį, Vyriausybės Spaudos tarnyba pirmadienį išplatino pareiškimą:
„2015 metų rugsėjo 23 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1025, dėl kurio viešumoje pasirodė neigiamo pobūdžio informacija buvo pradėtas rengti dar 2014m., todėl teiginiai, kad nutarimas priimtas skubos tvarka specialiai vienoms statyboms Druskininkuose, yra melagingi.
„Nutarimą dar 2014 m. inicijavo Aplinkos ministerija, nes senoji redakcija nebeatitiko galiojančių teisės aktų, o visus pastatus visuose keturiuose Lietuvos kurortuose, ne tik Druskininkų, bet ir Palangos, kuriai vadovauja konservatorių partijos atstovas, būtų buvę galima laikyti neteisėtais. Nutarimas pradėtas rengti dar 2014 m. spalio 14 d. remiantis Aplinkos ministro įsakymu“, - sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Teisės aktų nustatyta tvarka 2015 m. gegužės 19 d. nutarimas buvo pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, 2015 m. liepos 7 d. – Teisingumo ministerijai, 2015 m. rugsėjo 4 d. – Vyriausybei. Visuose teikimo dokumentuose buvo nurodyta, kad galiojančio nutarimo XVI skyriaus nuostatos į naujai parengtą nutarimo projektą neperkeltos. Įvertinus 42 institucijų pateiktus siūlymus ir pastebėjimus dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 343 projekto, pilna apimtimi priimti šį Vyriausybės nutarimą buvo sudėtinga. Todėl nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki rudens Vyriausybės posėdžiuose buvo teikti penki šio Nutarimo atskirų skyrių pakeitimo projektai, dėl kurių nebuvo prieštaravimų nei iš vienos iš 42 derinančių institucijų.
Atsižvelgiant į tai, kad delsimas panaikinti XVI skyrių ir toliau keltų neapibrėžtą teisinę situaciją ir buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl jo panaikinimo. Teiginiai, kad jis buvo priimtas skubos tvarka ir be derinimų yra melagingi ir neatitinkantys tikrovės“, - sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.