Pačios tikriausios Lietuvos SOP šaknys, pasak S. Guzevičiaus, užsimezgė 1944 metais, kai karas vijo kitą karą.

„Išėjusiems vyrams, „žaliukams“, kaip juos vadino ir net įsakymuose 1945 metų, <...> yra labai aišku, kad konvenciniais metodais, kai buvo bandoma kariauti didesniais būriais, didesnėmis pajėgomis, nepakariausi. Kalniškių mūšis yra pats ryškiausias pavyzdys, kai abi pusės turi didelių nuostolių.

Aišku, kadangi „žaliukai“ įsitvirtinę kalvose ir po to prasiveržė, jie turi mažiau nuostolių negu priešas – gerokai [mažiau]. Bet jie supranta, kad jau tokiais būdais nepakariauti. Jie iš principo atranda komandosų taktiką iš naujo, kuri, žinoma, dar naudota Būrų kare dabartinėje Pietų Afrikoje prieš anglų kolonistus <...>.

Ir įsakymuose slaptai tik „žaliukų“ vadams ar visiems „žaliukams“ yra aprašyta, kaip turi būti sudarytos nedidelės komandos, kuo jos turi būti ginkluotos, kokias operacijas vykdyti ir kaip. Ir ten yra visos specialiųjų pajėgų šaknys. Mes sakom, kad 1995 metais mes pradėjome tik atkurti“, – dėstė pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)