Europos šalių valstybių ir vyriausybių vadovai taip pat užbaigs šios sutarties pasirašymą su Ukraina.

„Asociacijos sutarčių pasirašymas su Ukraina, Gruzija ir Moldova šį penktadienį - ypatingos svarbos įvykis, reiškiantis šių šalių apsisprendimą politiškai ir ekonomiškai susieti savo ateitį su Europos Sąjunga, sveikiname šį sprendimą, - sakė taryboje dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius.

Anot politiko, taip pat akivaizdu, kad dabartinių įvykių Ukrainoje kontekste aktualus yra energetinio saugumo ir ES energetinės nepriklausomybės klausimas.

Vytautas Leškevičius
Europos vadovai taip pat ketina aptarti ES klimato ir energetikos politiką 2020-2030 m. laikotarpiu, laisvės, saugumo, teisingumo gaires, tarp kurių tokie klausimai kaip integruotas sienų valdymas, migracijos ir prieglobsčio politika, duomenų apsauga.

Bendrųjų reikalų taryboje Europos reikalų ministrai pritarė Europos Komisijos atskiroms valstybėms narėms parengtoms ekonominės politikos rekomendacijoms, poreikiui toliau vykdyti struktūrines reformas, mažinti nedarbą, nelygybę ir skurdą, skatinti privačias investicijas, didinti ūkio konkurencingumą.

Ministrai nusprendė Albanijai suteikti ES šalies kandidatės statusą.

Europos reikalų ministrai taip pat pasveikino Komisijos siūlymą Lietuvai įsivesti eurą nuo 2015 m. sausio 1 d. Galutinius sprendimus dėl šių klausimų priims EVT.

Perduodant pirmininkavimo estafetę, Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje pristatyta naujojo Trejeto pirmininkavimo programa. Šioje programoje apibrėžtos pagrindinės ES Tarybos veiklos kryptys ateinantiems 18 mėnesių, kai jai pirmininkaus Italija, Latvija ir Liuksemburgas. Numatyta tęsti Airijos, Lietuvos ir Graikijos veiklą skatinant ES ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, konkurencingumą, inovacijų plėtrą, gilinant ES bendrąją rinką ir kuriant ES energijos vidaus rinką, stiprinant energetinį saugumą ir ES santykius su Rytų partnerėmis.