Kaip DELFI sakė per 20 metų Londone gyvenanti Rūta, jai neramu dėl dukterų. Dešimtus metus čia gyvenanti rašytoja Zita Čepaitė pabrėžia - ne tik britai, bet ir imigrantai traukiasi iš musulmonų gyvenamų rajonų. Demografai prognozuoja, kada europiečiai taps Londono mažuma.
„Taip, musulmonų skaičius Londone akivaizdžiai padidėjo. Iš musulmoniškų šalių atvykę imigrantai, kitaip nei vietiniai, augina daug vaikų. Mes, krikščionys, apsiribojam 2 ar 3 vaikais, o musulmonų šeimos turi po 5 ar daugiau, taigi, vien dėl to metai iš metų jų bendruomenė auga“, – DELFI pasakojo Rūta.
Moteris Londone sutinka vis daugiau mergaičių, kurios nuo 4-5 metukų nešioja tradicinius musulmonų apdarus, taip pat pastebi, kad sparčiai daugėja musulmonų maldos namų. Be mečečių nuomojamos salės, kur vyrai eina reguliariai melstis. Padaugėjo mokyklų, kuriose vyksta šeštadieninės religijos pamokos.
Supermarketai lūžta nuo halal maisto gausos
Taip pat daugėja restoranų, kurie naudoja tik halal mėsą, supermarketuose ištisos lentynos halal produktų. „Anksčiau to nepastebėdavom“, – lygino Rūta.
Musulmonai įsitikinę, kad halal maistas yra švaresnis, sveikesnis ir skanesnis, nes produktai ruošiami laikantis griežtų taisyklių. Skersti gali tik musulmonas ir tik visiškai sveikus gyvulius, tai darydamas labai greitai, kad galvijai nepajustų baimės. Skerdžiant ištariama „Alacho vardu“, iš skerdenų nuleidžiamas visas kraujas.
Kategoriškai draudžiama skersti gyvulį kitų gyvulių akivaizdoje ar net galąsti peilį jiems matant. Esminis reikalavimas – kad halal produktas būtų apdorojamas atskirai nuo kitų produktų.
Kaip pastebi su šeima Londone gyvenanti lietuvė, religinės islamo šventės čia vis aktyviau reklamuojamos, jų metu nemažai valstybinių mokyklų net leidžia mokiniams neatvykti į pamokas, kad galėtų švęsti.
Pasigenda vienybės
Rūta jaučia šiokią tokią įtampą dėl pokyčių: „Matau daug moterų, daugiausia iš Rytų Europos, nemažai ir lietuvaičių, ištekėjusių už musulmonų ir atsivertusių į islamą. Pamažu jos perima jų papročius, dėvi musulmoniškus drabužius, auklėja vaikus pagal islamo taisykles. Turiu dvi mergaites, kurias auklėjam krikščioniškai, neramu ir dėl jų“.
Kaip pastebi moteris, musulmonai „labai vieningi, daug padeda vieni kitiems, o mums, krikščionims, to labai trūksta. Mes savanaudiškesni, turim mažiau valios, lengviau pasiduodam kūniškiems malonumams“.
Beje, Rūta turi gerą draugę libanietę, kuri ištekėjo už krikščionio ir iš islamo atsivertė į krikščionybę. Poros vaikučiai mokosi katalikų mokykloje, ji niekad nepraleidžia sekmadienio be Mišių, tačiau tai labiau išimtis, o ne taisyklė Londone.
Nori, kad visi žmonės gyventų, kaip jie
Rašytoja Zita Čepaitė neseniai išsikraustė iš Rytų Londono, kur „vietomis toks vaizdas, kad vien musulmonai gyvena“.
„Arabiški užrašai, jų stiliaus turgavietės, kuriose prekeiviai garsiai rėkia: „Pirkit bananus“, pigių padirbinių turgeliai. Musulmonai įveda savo tvarką ir kiek įmanoma pagal ją gyvena“, – DELFI pasakojo rašytoja.
Jaunos lietuvės merginos Z. Čepaitei dejavo, kad arabai piktai nužiūrinėja, kai vaikšto trumpais sijonais, nes jiems atrodo nepadoru, bado akis,. „Rajonuose, kur telkiasi musulmonai, pastebimas noras, kad visi žmonės gyventų, kaip jie nori ir supranta. Kadangi lietuvių bendruomenė tarp jų įsiterpia, yra kitokia, jaučiasi įtampa. Lietuviams musulmonai – baisūs, kaip ir jiems lietuviai siaubingi: vyrai – girtuokliai, moterys paleistuvės“, – komentavo Londone gyvenanti rašytoja.
Traukiasi į užmiestį
Z. Čepaitės manymu, lietuvių ir musulmonų kultūros vienoje vietoje sunkiai išsitenka, nors žmonės vieni šalia kitų: „Taip susiklostė, kad kurtis Rytų Londone – sena lietuvių tradicija, toje pusėje ir bažnyčia. Anksčiau šiame rajone dominavo baltieji darbininkai britai, tačiau jie pasitraukė už Londono ribos, už centro esančią teritoriją užleidę atvykėliams musulmonams“.
Pasitraukti, duoti kelią, užleisti, Z. Čepaitės nuomone, tokios pozicijos laikytasi ne tik Europoje.
„Labai seniai lankiausi Čikagoje ir ten buvo kalbama apie rajoną, kuriame įsikuria juodaodžiai. Šalia kaip tik irgi gyveno lietuviai. Daug kas planavo iš ten kraustytis arba jau kraustėsi – traukėsi, kaip ir kiti baltaodžiai. Tam tikruose rajonuose įsikuriančios bendruomenės išstumia kitas. Deja, kad ir kaip būtų deklaruojamas sugyvenimas, taip neįvyksta. Juolab, neįvyks Anglijoje, kur imigrantų integracijos net nebuvo siekta, akcentuota, kad bendruomenės turi išsaugoti savo kultūrą. Štai ir rezultatai. Bendruomenės gyvena uždarai, vieni kitų neišduoda, net jei kuris blogai elgiasi ar gali kelti pavojų visuomenei. Kaip lietuviai savo nusikaltėlių neišduoda policijai, taip ir musulmonai“, – kalbėjo Z. Čepaitė.
Lietuviams siūlė tapti musulmonų draugais
Rašytojos nuomone, norėti staigiai pakeisti žmogaus prigimtį – naivu. Realiau galvoti, kaip tą prigimtį suvaldyti.
Ji pati Londone jaučiasi saugiai, nors vienur ar kitur pasimato policininkų su pilna ekipuote: „Pvz., Paryžiuje toks vaizdas gana įprastas, tačiau Londone iki šiol nebuvo, išskyrus ypatingus atvejus. Tai – ženklas, kad reaguojama į tai, kas vyksta, stiprinama apsauga“.
Tačiau rašytojai aišku ir tai, jog musulmonų kaimynystės baimė niekur nenuves, nors atidumo reikia: „Situacija Europoje rodo, kad žmonės turi būti įtaresni. Liūdna, bet reikia atkreipti dėmesį į savo kaimynus – kaip rodo patirtis, jie gali būti didelių nelaimių priežastis. Žinoti, kas gyvena šalia, ir nepranešti institucijoms, gali būti klaida. Kaip rašiau po išpuolio Charlie Hebdo redakcijoje, lietuviai turi tapti musulmonų draugais, kad žinotų ką šie galvoja“.
Koks bus Londonas dar po 10 metų? Atsakydama Z. Čepaitė citavo demografų prognozę: daugiau kaip 50 proc. Londono gyventojų sudarys Didžiosios Britanojos pilietybę turintys bet ne baltaodžiai žmonės. „Toks Londono vaizdas prognozuojamas po 50 metų“, - pridūrė rašytoja, šiame mieste ieškojusi ir radusi įvairovės bei aukštosios kultūros, kurios taip alko sovietiniais laikais izoliacijoje gyvenę žmonės.
„Kol kas jaučiu malonumą čia būti, stebėti žmones, jų manieras, būdą elgtis, rengtis. Bet tas alkis su laiku praeina, užleisdamas vietą minčiai, kad metas kažkur įsikurti. Ir ta įsikūrimo vieta man – Lietuva, Vilnius“, – sakė Z. Čepaitė.
Sparčiai plinta
DELFI primena, jog islamas plečiasi sparčiau nei krikščionybė. Pasaulyje yra apie 1,6 mlrd. musulmonų, kurie sudaro apie 23,4 proc. planetos populiacijos. Tai antra plačiausiai paplitusi religija po krikščionybės.
Musumonų skaičius pasaulyje auga dėl keleto priežasčių: didesnio gimstamumo musulmonų bendruomenėse (nors apskritai manoma, kad su gimstamumu koreliuoja ne tiek konkreti religija, kiek religingumas apskritai), gerėjančios bendros ekonominės padėties ir dėl to ilgėjančios gyvenimo trukmės, mažėjančio kūdikių ir vaikų mirtingumo.
Be išvardytų priežasčių, kurios būdingos ne visoms šalims, kuriose dominuoja musulmonai, nes ekonominis jų išsivystymas labai skiriasi, egzistuoja dar viena.
Islamas pasaulyje plinta ir dėl stiprios misionieriškos tradicijos, kuri arabiškai vadinama dava. Šiuolaikinė islamo misionieriška veikla yra nevyriausybinė arba remiama atskirų valstybių bei tarptautinių organizacijų. Kalbant apie valstybių proteguojamą misionierišką veiklą, šalys yra linkusios remti tokią islamo versiją, kokia yra įsitvirtinusi toje valstybėje, todėl, pavyzdžiui, Saudo Arabija investuoja į vahabistinio islamo plėtrą. Misionieriška veikla aktyviai vykdoma ir Vakaruose.
Kaip DELFI yra sakęs islamo specialistas Egdūnas Račius, musulmonų misionierių pastangomis dešimtys tūkstančių europiečių atsivertė į islamą. Taigi šiandien islamiškoji dava jau yra tapusi iš tikrųjų pasauliniu reiškiniu.