Laikraštį „Širvintų kraštas“ leidžiančios bendrovės „Danielita“ akcininkė D. Pinskutė penktadienį išplatino kreipimąsi į žiniasklaidą.
„Vos prasidėjus Naujiesiems, su dideliu apmaudu perskaičiau portale Delfi pasirodžiusią Mindaugo Jackevičiaus publikaciją „Valstybės pinigai – politikų ruporams“.
Joje apžvalgininkas, keldamas tarsi ir aktualią žiniasklaidos priemonių priklausomybės politikams etikos problemą, imasi nekorektiško faktų traktavimo.
Vienas iš pagrindinių pavyzdžių, kuriuo iliustruojama tai, kad valstybės lėšos neva skiriamos politiniams tikslams yra UAB „Danielita“ laikraščiui „Širvintų kraštas“ skirta Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 4000 Eur parama projektui „Lietuvos gynėjas“.
Būdama šios bendrovės akcininkė, be galo didžiuojuosi, kad ir provincijoje, viename mažiausių Lietuvos rajonų gyventojai gali skaityti profesionaliai parengtus straipsnius, pozityvią, šviečiamąją publicistiką, kurios, mano nuomone, respublikinėje žiniasklaidoje labai trūksta.
Didžiuojuosi kūrybiškais, savo profesijos autoritetą įtvirtinančiais žurnalistais, sunkiai dirbančiais tam, kad sudurtų galą su galu. Žmonėmis, kurie be to, kad aprašo rajono naujienas, kriminalinius įvykius, sugeba susikoncentruoti į pozityvą ir kokybiškai parengti projektus. Projektus, kurie vertinami ekspertų ir kurių tikslams pasiekti skiriamas finansavimas.
Ar gerbiamas apžvalgininkas bent pasidomėjo, kokie yra jo linčiuojamų projektų tikslai? Tikrai ne! Nes tuomet nereikėtų klaidinti skaitytojų skleidžiant melą, neva valstybės pinigai skiriami „politikų ruporams“.
Dar daugiau, siūlyčiau apžvalgininkui M. Jackevičiui vietoj to, kad skaičiuoja, kiek lėšų skiriama švietėjiškiems projektams, pasidomėti, kiek provincijoje uždirba aukštąjį išsilavinimą turintys profesionalūs žurnalistai. Profesionalūs – tai žmonės, turintys atitinkamą išsilavinimą ir patirtį. Ir tikrai ne tie, kurių nuomonė, tarsi kokių ekspertų, cituojama toje pačioje publikacijoje.
Ar „leidinio“, kuris, kiek man žinoma, tėra interneto svetainė, direktorė, prisistatanti žurnaliste, redaktore ir t.t. kalba vedina pavydo, ar tiesiog tam, kad kalbėtų, telieka jos sąžinei. Visgi siūlyčiau rengiant tokio pobūdžio publikacijas bent jau pasiteirauti kitos pusės nuomonės. Juk apie tai kalba ir žurnalistų etikos kodeksas.
Žinau, kad mano pasiūlymai nebus išgirsti. Bet žinau ir tai, kad šį straipsnį skaitote vien dėl to, kad esu Živilės Pinskuvienės dukra. Tik noriu užduoti klausimą – ar būti politiko vaiku yra nuosprendis? Ar tai reiškia, kad negaliu kurti savo gyvenimo, negaliu imtis verslo? Ar būdama Pinskuvienės dukra turėčiau nieko nedaryti, ar registruotis darbo biržoje, ar gyventi iš pašalpų, ar tiesiog palikti Lietuvą, kurioje gimiau ir augau?..
Žinote, ką? Esu jauna, studijuoju, daug pastangų dedu tam, kad įgyčiau darbo ir verslo patirties. Daug pastangų dedu tam, kad tikroji žurnalistika išliktų gyva ir provincijoje. Patikėkite, tai yra gana didelis iššūkis. Taip, esu ir politikės dukra. Ir dėl to didžiuojuosi“, – rašo D. Pinskutė.