„Prieš 50 metų Stokholme susirinkusios 115 pasaulio valstybių šią dieną paskelbė didelį manifestą, kuris buvo pradžia didžiųjų aplinkosauginių konferencijų. Nuo tada pradėta švęsti Pasaulinė aplinkos diena ir vos prieš keletą dienų tame pačiame Stokholme buvo susirinkęs visas pasaulis aptarinėti, kokiomis aktualijomis mes gyvename. Pasiekimų gana daug, nes, jei prieš 50 metų susirinkusios industrinės šalys matė problemas, koncentruotas pramoninėse teritorijose, šiandien aplinkosauginės problemos pastebimos visur: Arktyje ir net žmogaus kraujyje, kur randamas mikroplastikas", - sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Mes gyvename karo krizės laikotarpiu, kuriame Rusija bando sunaikinti Ukrainą, paneigdama visus Europos ir pasaulio saugumo principus, ir suprantama, kad mūsų visų žvilgsniai yra į Ukrainą ir pagalbą jai. Vis dėlto mes negalime pamiršti, kad turime bent dar 3 šliaužiančias krizes: kintančio klimato, nualintos aplinkos ir išeikvotų resursų. Kai 2019 m. paskelbėme, kad norime tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, buvo daug skeptiškų balsų. Šios trys krizės nėra taip aiškiai matomos plika akimi. Bet žinojome, kad dirbome prie kilnaus tikslo. Mes privalome šiuos dalykus keisti, džiaugiuosi, kad per rekordiškai trumpą laiką žaliasis kursas tapo žinomu ir palaikomu tikslu ne tik Lietuvoje ar Europoje, bet ir už jos ribų", - iniciatyvą sveikino Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Reitingas vertina ne vien savivaldybių aplinkosauginius duomenis, tačiau ir aplinkosauginio sąmoningumo skatinimą jose. Jis sudarytas iš 56 kriterijų, kurie suskirstyti į 9 skirtingas aplinkosaugos tikslus apimančias sritis, tokias kaip atliekų prevencijos ir tvarkymo, prisitaikymo prie klimato kaitos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, darnaus judumo, urbanizuotų teritorijų tvarumo, biologinės įvairovės, gyventojų aplinkosauginio sąmoningumo skatinimo.
Pirmosios vietos nugalėtoja - Vilniaus miesto savivaldybė, surinkusi daugiausiai taškų, 59,99 iš 100 galimų. Ji buvo tarp pagrindinių lyderių net 7 srityse iš 9 ir aukščiausius balus surinko statybų ir teritorijų planavimo, klimato kaitos valdymo ir politikos, aplinkos kokybės, prevencijos ir komforto bei biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio grupėse.
Antroje vietoje atsidūrė Druskininkų miesto savivaldybė, surinkusi 52,25 taškų. Daugiausiai lyderystės ji parodė energetikos, statybų ir teritorijų planavimo bei klimato kaitos ir valdymo srityse.
Trečiosios vietos nugalėtoja - Jonavos rajono savivaldybė, kuri pelnė 47,75 balus. Daugiausiai nuveikti jai pavyko aplinkos kokybės, komforto, prevencijos bei statybų ir teritorijų planavimo srityse.
Savivaldybių aplinkosaugos reitingo dešimtuke kitos savivaldybės rikiuojasi taip: Panevėžio miesto (47,31 taškas), Kauno miesto (46,68), Kauno rajono (44,60), Birštono (44,19), Klaipėdos miesto (43,37), Tauragės rajono (42,89) ir Utenos rajono (42,01).