„Turime 17 savivaldybių, kurios yra pasiekusios išsikeltus tikslus. Žinoma, yra savivaldybių, kurios gal ne taip gerai atrodo, bet, aišku, jums, turbūt, aktualiausias klausimas, kaip atrodo didieji miestai. Vilniaus mieste yra 49 proc., Šiaulių mieste – 54 proc., Kauno mieste – 34 proc., Klaipėdos mieste – 18 proc. ir prasčiausia situacija yra Panevėžio savivaldybėje, kur priedangų yra vos 6 proc.“, – Seimo Laisvės frakcijos inicijuotoje diskusijoje „Priedangos Lietuvoje – ar pokyčių teks laukti dar 100 metų?“ Seime pirmadienį kalbėjo A. Bilotaitė.
Tokie skaičiai, anot jos, yra ne tiek dėl to, kad savivaldybėse trūktų objektų.
„Labai daug kas priklauso nuo savivaldybės požiūrio, nes, taip, tai yra savivaldybės atsakomybė savo teritorijoje įsivertinti esamus objektus. Žinoma, yra tokių situacijų, kai kartais nėra tinkančių objektų, pastatų, bet labai dažnai yra tie objektai. Labai svarbu, kad būtų interesas ir noras tą procesą judinti, stumti siekiant turėti rezultatą“, – teigė vidaus reikalų ministrė.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad, žvelgiant į statistiką, matoma takoskyra tarp savivaldybių. Anot jo, yra tokių, pavyzdžiui, Birštono, kur priedangų yra daugiau nei reikia, ir tokių, kur priedangose galėtų pasislėpti tik keli procentai savivaldybės gyventojų.
„Ir kitas dalykas, kur reikėtų atkreipti dėmesį, ir čia jau būtų kvietimas savivaldai būti aktyvesnei, mes turime ženklinimo problemą. Yra priedangos, yra konkrečiai specialistų nurodyta, kuri vieta tinka, kuri yra sertifikuota, bet nėra uždėtas ženklas, visuomenė nežino“, – paminėjo V. Vitkauskas.
Priedangas planuojama suskirstyti
Diskusijos dalyviams vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas parodė žemėlapį, kur savivaldybės nuspalvintos pagal priedangų skaičių.
„Žemėlapis, ką minėjo ministrė, atrodo taip, aš nenorėčiau juo, matyt, labai viešai dalintis, nes iš esmės jis parodo tam tikras silpnas vietas. Bet per paskutinę savaitę yra įvykę 80 objektų plius <...>. Labai atsargiai, nes tas procesas keičiasi“, – pažymėjo V. Dmitrijevas ir teigė, kad tikslas yra orientuotis ne tik į raudonai žemėlapyje nuspalvintas savivaldybes, bet ir į saugias teritorijas, kur bus reikalingos tiek priedangos, tiek kolektyvinės apsaugos statiniai.
„Tai susiję su galimybėmis evakuoti žmones, evakuoti iš nesaugių teritorijų, pavyzdžiui, paribys, pasienis, į saugesnę teritoriją, tai yra, pavyzdžiui, į valstybės vidurį.
Iš tikrųjų, Vilnius neatrodo blogai su savo 49 proc., nes didiesiems miestams nustatytas reikalavimas yra 60 proc. gyventojų“, – sakė viceministras.
Be kita ko, jis paminėjo, kad Lietuvoje esančias priedangas planuojama suskirstyti.
„Ką norim daryti, perimti kitų užsienio valstybių patirtį, visas priedangas, ką esame sužymėję, surūšiuoti į tris kategorijas. Tai yra kategorija, kuri atitinka aukščiausius reikalavimus, tada – visuomeninės paskirties pastatas ir trečia kategorija – remtis gyvenamaisiais namais“, – kalbėjo V. Dmitrijevas.
Ragina žmones priedangas įsirengti rūsiuose
Vidaus reikalų ministrė teigė, kad šiuo metu sužymėtose priedangose galėtų pasislėpti apie 1 mln., tai yra 36 proc., gyventojų. Anot jos, siekiama, kad didžiuosiuose miestuose jose nuo oro pavojaus galėtų slėptis 60 proc. gyventojų, o rajoniniuose – 40 proc.
Ji pripažino, kad priedangų trūksta, bet tuo pačiu pažymėjo, kad vykdoma jų plėtra: esą virš 200 objektų į priedangų tinklą planuojama įtraukti naujai, galima pritaikyti renovuojamų pastatų rūsius, priedangas įrengti naujai statomuose pastatuose (tai jau reglamentuota teisės aktais), priedangas gali įsirenginėti ir patys gyventojai nuosavuose namuose.
„Kiekvienas gyventojas, turintis gyvenamąjį namą, Lt72.lt puslapyje gali rasti rekomendacijas, kaip savo rūsyje įsirengti priedangą. Mūsų vykdomos apklausos duomenimis, 28 proc. gyventojų turi tokias priedangas savo rūsiuose įsirengę. Manom, kad tą procesą dar galėtumėm pastumti su aktyvia komunikacine kampanija“, – nurodė A. Bilotaitė.
Diskusijos metu ji aptarė ir kitas su civiline sauga susijusias temas ir problemas, pavyzdžiui, gyventojų evakuaciją. Šiuo metu, ministrės teigimu, yra rengiamas nacionalinis gyventojų evakuacijos planas.
„Kalbant apie civilinės saugos koncepciją, pirmas dalykas <...> svarbiausias elementas yra oro gynyba, atitinkamai net ir visi kariniai, gynybiniai elementai, kurie turėtų suveikti. Tam nesuveikus, antras elementas, kuris įsijungia, yra gyventojų evakuacija, į saugias vietas, perkėlimas ten, kur yra saugiau, ir trečias elementas, kai nespėjama žmonių perkelti į saugias vietas, yra žmonių saugios buvimo vietos priedangos. Žmonės turi žinoti, kur tos priedangos yra, ir ten saugiai išbūti trumpą laiko tarpą“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė pažymėjo, kad civilinė sauga apima ir perspėjimo sirenų tinklą, šiuo metu jas girdi apie 60 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau siekiama, kad šis skaičius pakiltų iki 75 proc.
Savo ruožtu diskusijoje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas priminė, kad slėptuvių, kurios skirtos ilgalaikiam apsisaugojimui nuo kilusio pavojaus, nereikėtų painioti su priedangomis. Čia nuo nelaimės, nuo taršos įvykio esą galima pasislėpti tik kelioms valandoms.
Diskusija Seime:
Vilniuje – 650 priedangų
Vilniaus miesto savivaldybė tikisi dar šįmet pasiekti, kad turėtų priedangų, kuriose galėtų pasislėpti 60 proc. žmonių, teigė diskusijoje dalyvavęs miesto vicemeras Arūnas Šileris.
„Jeigu įtraukiame ir rūsius, būtų pasiekta ir dar daugiau, juokais – net ir gal 200 proc.“, – kalbėjo jis.
„Neįgaliesiems šiuo metu pritaikyta 10 proc. iš bendro 650 priedangų skaičiaus“, – pridūrė vicemeras.
Jis pasakojo, kad dėl naujų reikalavimų statomiems pastatams sostinėje yra nukeltas keturių mokyklų ir darželių statybų pabaigos terminas: buvo planas statybas baigti 2027 metais, bet dabar jos bus baigtos 2028 metais.
„Reikia perprojektuoti esamus konkursus“, – teigė A. Šileris.
Pirmadienį Vidaus reikalų ministerija pristatė Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą, kurioje numatyta, kaip iki 2030 metų bus kuriama šalies civilinės saugos sistema, plečiamas priedangų tinklas, gyventojų perspėjimo sistema. Programą dar turės patvirtinti Vyriausybė, vėliau ji bus teikiama Seimui.
Pirmadienį LRT radijo debatuose prezidentas Gitanas Nausėda tikino pasigendantis didesnio Ministrų kabineto bendradarbiavimo su savivaldybėms, įrengiant jose civilines priedangas. Be to, anot jo, Vyriausybė civilinę saugą šiuo metu užtikrina „vėžlio greičiu“. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo jau nuveiktus darbus ir teigė jaučianti pačių savivaldybių įsitraukimo į civilinę saugą stoką.
