Apie gaisrą vieno aukšto gyvenamajame name tarnyboms buvo pranešta 14.40 val. Gesinant ugnį degančiame name rastas ir išneštas jau žuvęs vienas iš dvynukų. Mažyliui buvo tik 1 metai ir 2 mėnesiai.
Policijos duomenimis, 5 vaikai namuose trumpam buvo palikti vieni be suaugusiųjų priežiūros. Dvylikametis berniukas, kurdamas krosnį, į ją įpylė benzino. Nuo užsidegusio benzino bute kilo gaisras. Vaikai pristatyti į Pasvalio ligoninės priėmimo skyrių, kur žuvusiojo berniuko dvyniui nustatytas apsinuodijimas smalkėmis, jis išvežtas į Panevėžio Respublikinę ligoninę.
Atbėgo 3 vaikai
Tokią įvykių seką DELFI patvirtino ir šeimos kaimynas Sigitas Starta, tądien pats puolęs į liepsnas. Tik jo dėka įvykis netapo dar žiauresnis – vyras išgelbėjo vieną dvynių.
„Kaip tik buvome namuose, buvau tik parėjęs iš garažo, su pusbroliu pavalgėme, jis išėjo, po kokių 5 minučių atlėkė vyresnysis kaimynų vaikas ir ėmė belsti į langą. Sakau: „Kas yra?“, o jis man: „Degam“. Tuoj per langą pažiūrėjau, degė labai stipriai, liepsna jau skverbėsi pro duris“, – tą dieną prisiminė S. Starta.
Prie namo jie su žmona pasakoja atsidūrę pirmieji. Vaikai ėmė rėkti, kad kambaryje liko mažyliai, tad jie ėmė šauktis kaimynų.
Vieną berniukų išgelbėjo
„Atėjo kaimynas, priėjome prie lango, ėmėm su rankomis laužyti rėmus. Nebuvo baslių, ant jų, pasirodo, stovėjome, pasimetėme. Išgirdau vaiko verksmą, todėl šokau į kambarį. Nieko negalėjau matyti, mane ištraukė. Pasirodo, vaikai buvo visai kitame kambaryje nei ieškojome.
Puolėme prie kito lango, vėl išgirdome verksmą. Kaimynas mane laikė už kairės rankos, įlindau, apgraibomis atradau vieną, ištraukiau. Kitas tylėjo. Kad būtų bent garsą išleidęs, būčiau ištraukęs ir antrą. Tik: „E“ vieną kartą ir užduso“, – su skauduliu tai pasakoja pašnekovas.
Išvengti rimtesnių sužalojimų jam pavyko, tad vyras net nesikreipė į gydytojus. Pasakoja, kiek galvą esą tik paskaudėjo ir viskas. Tiesa, suaktyvėjo širdies bėdos – S. Starta joje turi stentus.
„Mintis, kad baisu, nebuvo atėjusi. Reikėjo rizikuoti. Dėl vaikų juk. Vaikai svarbiausia“, – įsitikinęs pašnekovas.
Palaikė draugiškus santykius
Pasak S. Startos, su kaimynų vaikais jis palaikė pakankamai draugiškus santykius. Jie kartais atnešdavo laiškus, laikraščius, jis juos pavaišindavo tai saldainiais, tai mandarinais, su vyresnėliu jie kartais išsiruošdavo ir žvejoti.
„Vyriausias berniukas labai geras. Kai atbėgo, net drebėjo. Vaikai jau buvo prikvėpavę dūmų, per nosį bėgo, kosėjo juodai. Vyriausiam dvylika, mergytėms maždaug 8 ir 6 metukai“, – pasakojo kaimynas.
Jo teigimu, ugnis name kūrenosi nuo pat ryto, tačiau kiek laiko nebuvo tėvų, nežinia.
„Šiek tiek prigeso ugnis, berniukas buvo matęs, kaip patėvis pildavo benzino. Užpylė ir jis, tuo momentu davė ugnies pliūpsnis. Vaikui užsidegė net megztinis, rėkdamas išlėkė pro duris į lauką ir krito ant sniego. Tačiau šalia tos krosnies buvo drabužių įvairiausių – labdara, kurią gavo, tad viskas staigiai ėmė liepsnoti“, – nelaimės aplinkybes pasakojo pašnekovas.
Aiškina, kad buvo stokojama priežiūros
Anot S. Startos, berniuko netekusi šeima nebuvo pavyzdinga. Tiesa, vaikų mama bent pastaruosius metus nei gėrė, nei rūkė – esą buvo užsikodavusi.
„Vaikai ten – visos Lietuvos. Kiekvienas atskiras. Tik dvynukai buvo to vyro, su kuriuo ji dabar gyveno. Asociali šeima. Motina tikrai neprižiūrėjo vaikų, tik iš pašalpų gyveno, nė daržo neturėjo, nieko nesodino. Ji visiškai nesavarankiška, reikia, kad kas prižiūrėtų, sakytų: „Eik plauti, eik virti“. Bet tas vyras – toks pat. Jis ir išgerdavo. Tas turėjo įvykti seniai“, – liūdnai atsiduso pašnekovas.
Jo teigimu, šeimai trūko socialinės priežiūros – iš Joniškėlio esą per metus tik 2-3 kartus darbuotojai užsukdavo, iš Pasvalio šeima neva sulaukdavo tik labdaros.
„Kai sudegė, tik tada sulekė“, – stebėjosi S. Starta.
Šeimininką bandė atstoti 12-metis
Pasak pašnekovo, šeima malkų turėjo nedaug. Jis pats pasakoja atidavęs jiems ir spintą, ir sofą, tačiau viskas esą „išėjo per kaminą“.
„Šalia to namo buvo didžiulis medis. Jį nupjovė dar prieš naujus metus, tačiau tos malkos, šakos tebestovi. Nėra kam. Šeimininko nėra. Sūnus 12-os bandė būti tik – ir blynus kepdavo, ir žuvį gaudyti mėgo, ir vaikus mažylius labai prižiūrėjo. Vaikščiojo ir į mokyklą pavyzdingai, čia 3 minutės eiti“, – berniuką gyrė kaimynas.
Anot jo, šeima į apdegusius namus greičiausiai nebegrįš. Kur jie dabar, pašnekovas aiškino negirdėjęs, nes iki paskutiniųjų padėjęs gesinti gaisrą, o per tą laiką juos ir išvežė.
„Tas namas statytas gal 1912-aisiais. Labai senas, buvęs klebonijos. Keturios šeimos jame gyveno, nežinau, kur jas iškels. Tai ilgas namas, kaip anksčiau vadindavo, kluonas. Dabar – socialinis būstas“, – tikino S. Starta.
Jis nesiryžo spėti, kur gyvens kitos 3 šeimos iki tol name besiglaudusios. Tiesa, pasak pašnekovo, iš to namo gyventojų buvo galima tikėtis kažko panašaus.
Išgelbėjo verksmas
Įvykio liudininke taip pat tapo ir Joniškėlio apylinkių seniūnijos socialinė darbuotoja Snieguolė Gruzinskienė, tačiau ji su šia šeima aiškino nedirbusi, tad įvykyje dalyvavo tik kaip kaimynė.
„Kaimynė ėmė šaukti, kad jie dega. Trys didieji vaikai – basi, kaip stovėję – atbėgo pas mane, aš paskambinau bendruoju pagalbos telefonu, pasakiau, kas vyksta ir kaip. Mano vyras tuoj – žemyn laiptais. Vaikai po to jau pasakė, kad liko namie dvynukai, tuoj čiupau už striukės ir nusileidau vyrams šaukti, nes ir kaimynas išbėgo, kad liko mažieji, nėra nei mamos, nei tėčio“, – pasakojo pašnekovė.
Jos teigimu, tik pribėgus prie namo vaikų verksmo nebuvo girdėti, todėl iš pradžių ir buvo daužtas ne to kambario, kuriame jie buvo likę, langas. Laimei, vėliau vienas jų ėmė verkti.
„Ištraukė jis vieną berniuką, padavė mums, atidavėme kaimynei. Antras neverkė, jokių garsų neleido. Kaimynui padarė labai blogai, jis ėmė dūsti. Išmušėme visą rėmą, kad būtų galima jį ištraukti, nes langelis ten labai mažas. Pliūptelėjo labai didelė liepsna, netrukus po to atvažiavo ir gaisrinė“, – įvykius nupasakojo S. Gruzinskienė.
Bandė taisytis
Jos turimomis žiniomis, dvynukų tėtis tądien buvo pas savo mamą, o moteris esą išėjo nusipirkti batono. Joniškėlis – nedidelis miestas, tad neturėjo užtrukti ilgai, tačiau nepavyko moters surasti ir kurį laiką po nelaimės.
„Bandžiau skambinti ir vienu telefonu, ir mamos seseriai – niekas neatsiliepė. Tuomet kreipiausi į socialinę darbuotoją, prašiau surasti, tačiau ji atėjo tik maždaug tuomet, kai gaisras buvo užgesintas“, – tikino pašnekovė.
Jos teigimu, šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos.
„Vyras išgerdavo, bet moteris pastaruosius metus tikrai negėrė. Žinote, tokį žmogų iš karto „nurašo“, tačiau, kiek įmanoma, ji stengėsi ir bendradarbiavo. Gyvenome kaimynystėje, tas pats kiemas, vaikai bendravo. Kiek sugebėjo, kiek suprato, tikrai bandė. Ji pati užaugo labai sunkiai – nieko nemačiusi. Nei jaukumo, nei šilumos niekas jos nemokė, iš tikrųjų, kaip mažą vaiką reikėjo auklėti. Ji pusę metų gyveno Krizių centre, kai grįžo, žinokite, pastebimi pokyčiai. Visi smerkė, kad taip turėjo būti, bet niekas nežino tiesios kaip ten gyveno, kaip ten buvo“, – atsiduso S. Gruzinskienė.
Tuo metu vyriausias berniukas, tikino ji, lankė mokyklą, buvo labai guvus, nuoširdus, mielai bendraudavo.
„Žiūrint, kaip atrodo, nemanau, kad namas bus remontuojamas. Tačiau spręs savivaldybė, tai socialinis būstas. Šeima dabar saugi, Krizių centre. Patėvis kol kas su vaikais, mama – ligoninėje“, – informavo ji.