Iki gyvos galvos įkalinto S. Gaidjurgio sodyba namais tapo jo gyvenimo draugei Rasai Ramanauskaitei. Dešimtmečiais aplinkosaugos ir urbanistikos specialistai nesiryžo tikrinti, ką slepia aukštos tvoros nusikaltėlio sklype. Visgi, išdrįsę užsukti ir pasižvalgyti, rado nelegalių statinių, kuriuos liepia griauti, tačiau moteris lapkričio 8 dieną sulaukė maloningo teismo sprendimo.
Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentą, neleidžiama aptverti sodybų aukštesnėmis nei 0,8 m aukščio neperregimomis tvoromis. Tačiau atokią sodybą saugo tokios tvoros.
Be to, statybos draustiniuose itin ribojamos, o sklype išdygę nemažai statinių ir toli gražu ne visiems jiems statyti išduoti leidimai, – kad ir oficialiai dokumentuose neegzistuojanti ant vandens pastatyta prieplauka. Patikrinimo metu nustatyta, kad sklype yra apie dešimt įvairių statinių.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas paskelbė, kad dar kone metus statiniai gali stovėti neliečiami. Tiesa, išklausyti, ką nusprendė teismas, neatvyko nei R. Ramanauskaitė ar jos atstovas, nei Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovai.
Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. privalomuoju nurodymu buvo liepiama pašalinti savavališkos statybos padarinius.
R. Ramanauskaitė tai padaryti buvo įpareigota iki 2017 m. gegužės 3 d. 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu minėto privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. Tačiau, likus vos kelioms dienoms iki termino pabaigos, moteris kreipėsi į teismą – prašė dar daugiau laiko nelegalioms statyboms pašalinti . Tiesa, jos nurodytas pagrindas – ne pasiruošimas griovimo darbams, o siekis įteisinti savavališką statybą.
S. Gaidjurgio viloje gyvenanti moteris teismui nurodė, kad 2016 m. liepos 26 d. ji sudarė sutartį su įmone dėl jos nuosavybe esančio žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo, o 2017 m. liepos 24 d. buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo sprendimas „Dėl žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo duomenys pagal R. Ramanauskaitės pasamdyto matininko parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nustatytas žemės sklype įregistruoto kelio servituto plotas.
Taip pat moteris nurodė, kad yra parengtas vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimo, tvarto ir viralinės rekonstravimo į pagalbinį ūkio pastatą, pagalbinio ūkio pastato ir tvoros statybos projektinė dokumentacija, kreiptasi į specialiuosius reikalavimus rengiančias institucijas.
Teismas nurodė, kad „minėtoje teisės normoje įtvirtinta, jog svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmenys, kuriems pateikti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti privalomieji nurodymai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Iš šių nuostatų matyti, jog savavališkos statybos įteisinimas yra vienas iš būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius ir būtent to siekia pareiškėja“.
Dar metams terminą pratęsęs teismas nurodė, kad „pareiškėja (R. Ramanauskaitė – DELFI pastaba) atlieka statybai įteisinti būtinus veiksmus: yra parengusi projektinę dokumentaciją ir kreipėsi į specialiuosius reikalavimus rengiančias institucijas su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog, siekdama įteisinti savavališką statybą, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, tačiau nustatytu terminu procedūrų iki galo atlikti negali dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, kurių trukmei negali daryti įtakos, o tai pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas laikytina faktiniu pagrindu reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui pratęsti“.
Tiesa, R. Ramanauskaitė prašė kur kas ilgesnio termino – aštuoniolikos mėnesių, tačiau teismas konstatavo, kad iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. yra pakankamai laiko sutvarkyti visus reikiamus dokumentus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Šilutės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas sako, kad teks apsišarvuoti kantrybe ir laukti, kas bus toliau.
„Jei taip teismas nusprendė, lauksime, kas bus toliau. Kol kas nėra prasmės skųsti teismo nutarties, visgi nelegalios statybos turi būti vienaip ar kitaip pašalintos. Tai – tik laiko klausimas“, – DELFI sakė V. Bičkauskas.
Anot Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo, moteris į savo valdas jį buvo įsileidusi, elgėsi geranoriškai ir leidosi į diskusijas dėl nelegalių statinių pašalinimo. Vis dėlto, kas bus ateityje, V. Bičkauskas spėlioti nelinkęs, tik sako, kad nelegalūs statiniai negali stovėti.
DELFI primena, kad iki gyvos galvos nuteistas S. Gaidjurgis nuteistas už 17 tyčinių nužudymų ir sprogdinimų. Vyrą teisėsauga įvardija kaip Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių banditus vienijusios gaujos vadeivą. Tačiau pats S. Gaidjurgis niekada nepripažino kaltės ir tikino esąs doras verslininkas. R. Ramanauskaitė apie S. Gaidjurgį viešai atsiliepdavo tik teigiamai. Moteris ne kartą yra išsakiusi nuomonę, kad negali patikėti, jog žiaurių nusikaltimų vykdytojas yra S. Gaidjurgis, nes namuose jį pažinojo kaip jautrų ir ramų žmogų.
Visgi teisėsauga įrodė žiaurius S. Gaidjurgio nusikaltimus, o teismas priėmė neeilinį sprendimą – vyras net šešis kartus nuteistas iki gyvos galvos.