Žiaurumu visą Lietuvą šokiravęs 17-metės žudikas per daug kentėjo, todėl gaus solidžią kompensaciją

Dėl įvykdyto šaltakraujiško nusikaltimo daugiau kaip prieš dešimt metų visą Lietuvą šokiravęs žudikas, kuriam už septyniolikmetės išprievartavimą ir tyčinį itin žiaurų nužudymą teismas skyrė įkalinimą iki gyvos galvos, iš Lietuvos valstybės gaus solidžią kompensaciją.

Taip nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) – nurodė iki gyvos galvos įkalintam penkis kartus teistam recidyvistui Justinui Juzėnui sumokėti 3 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti. Šiuos pinigus nuteistajam privalės sumokėti Lietuvos valstybei atstovaujantys Vilniaus pataisos namai, kurie perėmė dabar jau uždarytam Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui tenkančias pareigas ir prievoles.

Būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškėse šaltakraujis žudikas J. Juzėnas prisiteisė kompensaciją – ji buvo apskaičiuota už paskutiniuosius trejus metus (nuo 2016 m. gegužės iki 2019 m. vasario, kai jis buvo pervežtas į Marijampolės pataisos namus). Tiesa, kalinys teismo prašė jam priteisti kompensaciją už visą kalinimo laiką nuo 2008 m. rugsėjo Lukiškėse – žalą jis buvo įvertinęs net 85 tūkst. Eur. Vis dėlto teisėjai konstatavo, kad nuteistasis praleido senaties terminą reikalavimui pareikšti dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iki 2016 m. gegužės.

Į teismą Lietuvos valstybę padavęs J. Juzėnas skunde nurodė, kad kalint Lukiškėse jam nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis kameroje įrengtu sanitariniu mazgu, kuris nuo gyvenamosios patalpos atskirtas ne aukštesne nei 1,5 m aukščio sienele ir užuolaida.

„Sienelės įrengimas neatitiko higienos normų reikalavimų, nes turi būti įrengta atskira sanitarinio mazgo patalpa, aš visą laiką galėjau būti stebimas tiek prižiūrėtojų, tiek kitų nuteistųjų“, – J. Juzėnas tikino, kad buvo kreipęsis į kalėjimo administraciją ir prašė pagerinti kalinimo sąlygas, tačiau esą jam paaiškinta, kad privatumui užtikrinti yra įrengtos užuolaidos.

„Dėl netikėto pareigūnų stebėjimo, kuris vykdavo tuo metu, kai atlikdavau gamtinius reikalus, kildavo nepasitenkinimas, pyktis, neretai – ir konfliktinės situacijos“, – skunde pabrėžė jis.

Be to, nuteistasis skundėsi, kad kameroje nebuvo įrengta ventiliacija, todėl, naudojantis sanitariniu mazgu, jautėsi nemalonus kvapas.

„Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, nes pertvaros aukštis tik 1,6 m, plotis apie 1 m, todėl aš visą laiką galėjau būti stebimas per stebėjimo langelį įstaigos darbuotojų (prižiūrėtojų) arba kitų asmenų, esančių duše“, – nurodė griežčiausia bausme nuteistas kalinys.

Jis pažymėjo, kad dėl neužtikrinto privatumo jautėsi itin blogai, – „patyrė dvasinių išgyvenimų, psichologinių sukrėtimų, emocinę depresiją, nevisavertiškumo jausmą bei nemalonių fizinių potyrių“. Be to, pabrėžė, kad jam „sutriko nervų sistema“, dėl to tapo nervingesnis.

Vilniaus pataisos namai nesutiko su J. Juzėno skunde nurodytais teiginiais ir aiškino, kad priežiūros posto pareigūnai privalo nuolat stebėti suimtuosius bei nuteistuosius, bet tai daro per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, – taip siekiama užtikrinti kalinių „nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą“.

Be to, atsiliepime į skundą pažymima, kad Lukiškių kamerose langai buvo pritaikyti vėdinti natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus, o į dušinės patalpas nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų.

„Nuteistasis dėl skunde išdėstytų nusiskundimų į įstaigos administraciją nesikreipė, savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai – bendro pobūdžio, nėra konkretumo, kuo būtent pasireiškia jam padaryta neturtinė žala, – pažymėjo įkalinimo įstaigos atstovai. – Tam tikras nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.“

Tačiau teisėjai buvo kitokios pozicijos – LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikomas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu privatumo užtikrinimo prasme.

„Atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams“, – teisėjų teigimu, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika, vertinama, jog taip pažeidžiama teisė į privatumą.

„Teismas taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo“, – Strasbūro praktiką citavo teisėjai.

Pasak jų, Lukiškių kalėjimo administracija, nuteistajam neužtikrindama privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, „neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus.“

Teismo nuomone, J. Juzėno teisė į privatumą buvo pažeista ne tik tuomet, kai jis buvo kalinamas su kitu iki gyvos galvos nuteistu kaliniu, bet ir tuomet, kai kameroje gyveno vienas.

„Aplinkybė, jog asmuo kameroje buvo laikomas vienas, savaime nereiškia, kad jo teisė į privatumą nebuvo pažeista, kadangi besinaudodamas tualetu jis galėjo būti matomas pareigūnų, tačiau tuo metu jo teisės į privatumą pažeidimas negalėjo būti toks intensyvus, kaip kalinant jį dar su vienu asmeniu“, – neskundžiamoje nutartyje nurodė LVAT teisėjų kolegija.

Jie mano, kad J. Juzėno patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 3 tūkst. Eur.

„Nustatant pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai“, – pabrėžė teismas.

Griežčiausia bausme J. Juzėnas buvo nuteistas dar 2010 m. – Panevėžio apygardos teismas nutarė, kad negalima tikėtis, jog žudikas kada nors pasitaisys, todėl jį visam laikui izoliavo nuo visuomenės. Anot nuosprendį, kurio nepakeitė ir aukštesnių instancijų teismai, priėmusių teisėjų, J. Juzėnas nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, kaskart darė vis sunkesnes smurtines veikas, prieš įvykdydamas nepilnametės seksualinį prievartavimą ir nužudymą jis buvo sunkiai sutrikdęs vieno žmogaus sveikatą.

„J. Juzėnas padarė nemotyvuotą nužudymą dėl itin žemų paskatų, šaltakraujiškai ir itin žiauriai atėmė gyvybę jaunai merginai, nieko blogo kaltinamajam nepadariusiai ir neturėjusiai jokios įtakos jo elgesiui, – šiam nusikaltimui jis rengėsi iš anksto, nuvežė nukentėjusiąją į nuošalią vietą, kur, tyčia nužudęs, lavoną ir nusikaltimo įrankius paslėpė, o tai rodo itin didelį jo padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei“, – pabrėžė baudžiamąją bylą išnagrinėję teisėjai.

Auka tapo gatve ėjusi septyniolikmetė

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar 2008 m. rugsėjo 13 d. naktį J. Juzėnas kartu su savo bendrais Biržų mieste pamatė gatve einančią septyniolikmetę iš Kupiškio rajono, ją ilgą laiką persekiojo, kol galop įsisodino į automobilį ir nusivežė į kartu buvusio bičiulio Armando Valeckio namus. Čia mergina buvo laikoma prievarta – sumuštai nepilnametei liepta nusirengti ir J. Juzėną su A. Valeckiu (jam buvo skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė) patenkinti oraliniu būdu. Tai mergina turėjo daryti apie porą valandų.

Kai orgijas išvydo A. Valeckio motina, vyrai buvo išvaryti iš namų. Tačiau nepilnametės prievartautojai net neketino paleisti – ją įsisodino į automobilį ir nuvežė į nuošalią vietą Biržų rajono Šilų miške. Čia ji nužudyta kaip nereikalinga liudytoja – J. Juzėnas buvo įsitikinęs, kad nepilnametė kreipsis į policiją, todėl ją uždaužė (ekspertai nustatė, kad suduota ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių) ramentais ir metaliniu strypu, kuriuos vėliau išmetė ežere, o nužudytosios kūną paslėpė miške.

Nuo pat tyrimo pradžios atsakomybės dėl įvykdyto šaltakraujiško nusikaltimo vengęs J. Juzėnas buvo sulaikytas praėjus kelioms dienoms po nužudymo, nužudytosios nepilnametės kūną dar tą pačią dieną miške aptiko grybautojai.

Kaip buvo įvykdytas 2008 m. visą Lietuvą sukrėtęs nusikaltimas, pareigūnams atskleidė išgertuvėse su J. Juzėnu dalyvavę jo draugai. Vienas jų – A. Valeckis, nuteistas dėl seksualinio nepilnametės prievartavimo. Jis prisipažino, kad mergina buvo nužudyta jo akivaizdoje, o jis draugui padėjo paslėpti jos kūną.

Per apklausas A. Valeckis pasakojo, kad tą dieną jis su draugais girtavo, taip pat ir nužudytoji – šią į namus atsivežė J. Juzėnas. Kai kitos merginos naktį išvažiavo į namus ir liko tik septyniolikmetė, J. Juzėnas paprašė šios nusirengti. Ji nesutiko, todėl J. Juzėnas prieš ją panaudojo smurtą ir privertė jį tenkinti oraliniu būdu. „J. Juzėnas su mergaite taip santykiavo kelis kartus – išgeria alkoholio ir vėl santykiauja“, – sakė A. Valeckis.

Jis prisipažino, kad taip pat užsigeidė oralinio sekso, tačiau dėl girtumo nesugebėjo susijaudinti.

„Po to į kambarį įėjo mano mama ir pamatė, kad J. Juzėnas santykiauja su ta mergaite – ji ėmė rėkti, visus varyti iš namų, sakė, kad nenori matyti tokių cirkų“, – pasakojo A. Valeckis.

Nors ne iš karto, bet kompanija namus paliko – sėdo į automobilį ir išvažiavo. Pasak A. Valeckio, automobilį vairavo girtas J. Juzėnas, jis kažkodėl nutarė važiuoti į mišką. Kartu su jais vyko ir šių bičiulis Marius Galvanauskas (jis taip pat buvo nuteistas dėl nepilnametės prievartavimo ir kitų nusikaltimų).

Nereikalinga liudytoja

„Maniau, kad važiuojame parūkyti ar išgerti, bet kai nuvažiavome į mišką, J. Juzėnas merginai alkūne trenkė per kaklą, nuo smūgio ji nukrito ant žemės, – pasakojo jis. – Tada Justinas pribėgo prie automobilio, paėmė vieną M. Galvanausko ramentą, priėjo prie merginos ir pradėjo ją mušti – nuo smūgių ramentas net sulūžo. Tada jis paėmė kitą ramentą ir vėl ėmė mušti merginą. Aš buvau labai pasimetęs, nesupratau, kas vyksta, priėjau prie Justino ir pasakiau, kad liautųsi. Tada koja paverčiau tą merginą, norėjau pažiūrėti, ar ji dar gyva. Buvau pasimetęs, nuėjau atgal į automobilį ir jį užvedžiau, norėjau išvažiuoti iš miško, bet taip ir neišvažiavau – prie automobilio atėjo Justinas ir iš bagažinės paėmė metalinį raktą, vėl nuėjo prie merginos, bet ką jis ten darė, nežinau, nenorėjau žiūrėti. Po kelių minučių jis grįžo ir liepė man padėti nutempti merginą toliau į mišką.“

A. Valeckis aiškino, kad bijojo J. Juzėno, todėl pakluso jo nurodymui – išlipo iš automobilio, nuėjo prie jau greičiausiai nebegyvos merginos, paėmė ją už kairės kojos, J. Juzėnas – už dešinės ir kūną nutempė maždaug 20 metrų.

„Merginos kojos buvo apvyniotos polietileno maišeliu – J. Juzėnas sakė, kad taip reikėjo padaryti dėl to, jog neliktų mūsų pirštų antspaudų“, – sakė A. Valeckis.

Jo teigimu, J. Juzėnas egzekucijos nebaigė – paėmęs metalinį raktą vėl talžė gyvybės ženklų nerodančios nepilnametės kūną. O kai grįžo, surinko sulaužytus ramentus, kitus išmėtytus daiktus ir išvažiavo – pakeliui nusikaltimo įrankius išmetė į vandens telkinį.

„Važiuojant automobiliu J. Juzėnas liepė tylėti, nieko nesakyti, nes bus blogai, – sakė A. Valeckis. – Kai M. Galvanauskas paklausė, už ką taip žiauriai, J. Juzėnas atsakė, kad nebūtų liudytojos ir kad pareiškimo policijai neparašytų.“