Lauko gatvėje įsikūrę gyventojai tvirtina, kad čia gyventi žmonėms su negalia vieta yra netinkama. Sklypas esą yra mažas, planuojama dar automobilių stovėjimo aikštelė, nėra šaligatvių. Be to, vietiniai nerimauja dėl savo saugumo ir pateikia kelis nemalonius atvejus susijusius su Strėvininkuose gyvenančiais neįgaliaisiais.
Vietiniai bijo dėl savo saugumo
„Gi važiuoja gyventojai pro tuos namus Strėvininkuose ir mato, kaip ten viskas vyksta: užsiiminėja jie ten visokiais reikalais, geria, moterys už butelius apsinuogina, žmonės iššoka į gatvę priešais mašinas. Jie ten nesusitvarko, kaip jie čia tuos gyventojus sutvarkys? Ar jie atsakys už mano mažamečius vaikus?“, - retoriškai klausia šalia sklypo, kuriame ketinama statyti namą neįgaliesiems, gyvenantis Žiežmarių gyventojas.
Praeitą savaitę apie ketinamą statyti namą Žiežmarių seniūnę ir vietinius gyventojus informavo Strėvininkų socialinės globos namų direktorius Kęstutis Jakelis. Vyras tikina, kad gyventojams nėra ko nerimauti. Gyventi naujuose namuose bus atrinkti nesunkią negalios formą turintys, be to, dirbantys asmenys. Pasak direktoriaus, tai žmonių su negalia integracijos programos dalis.
„Vietinių reakcija yra visiškai nepamatuota, sakyčiau, ta reakcija netgi nežmogiška. Apie jų kaltinimus, kad tie žmonės kažką blogo jiems darys ar nuogi vaikščios ar dar kažką, net neturiu ką komentuoti. Strėvininkų gyvenvietėje virš 50 metų gyvena tokie žmonės. Nei vaikus jie skriaudžia, nei po gatves vaikšto nuogi. Tie teiginiai visiškai neturi pagrindo“, - DELFI sakė 8 metus globos namams vadovaujantis K. Jakelis.
Direktorius tikino, kad didžioji dalis naujuose namuose gyvensiančių asmenų dirba socialinėse įmonėse. Jie geba dirbti, laikosi darbo drausmės. Esą kaimuose tokių žmonių būna dažnai, jie gyvena, integruojasi.
Strėvininkų socialinės globos namų vadovas pabrėžė, kad čia yra gyvenamoji statyba, kaip gyvenamo namo statyba, pagal įstatymą, nusipirkus sklypą, kaimynų atsiklausti leidimo nereikia.
Pavojaus nėra?
Dėl sklypo pirkimo buvo paskelbtas viešasis pirkimas. K. Jakelis sakė, kad buvo pasiūlytas tas sklypas. Pirkimas vyko iš antro karto, nes savininkas pirmą kartą norėjo per daug, tiek mokėti pirkėjas negalėjo. Antrą kartą paskelbus pirkimą, buvo tas pats pasiūlymas, tik su mažesne kaina.
Vyras įsitikinęs, kad gyventojams jokio pavojaus nėra. Šiuo metu Strėvininkuose gyvena 208 skirtingo sunkumo protinę negalią turintys gyventojai. Jie išeina iš namų, eina į parduotuvę, eina pas kaimynus, K. Jakelis sako, kad jokių problemų nekyla. Šalia globos namų gyvena ir vaikų, ir kūdikių. Gyventojai dažnai lankosi Žiežmarių kultūros centre, bibliotekoje, važiuoja į Kaišiadorių baseiną.
„Niekas nenukentėjo, jei, neduok Dieve, nukentėtų, tai visi čia žinotų, ir policija, ir vaikų teisės, ir žiniasklaida.
Tokių namų visoje Lietuvoje ne vienas, buvo protestų ir Vilkaviškyje. Dabar pakalbame su kolegomis, dabar tie gyventojai bendrauja su vietiniais, geria arbata, viskas tvarkingai. Žiežmarių gyventojai turi tam tikrų baimių, kurias mes bandome išsklaidyti, rugpjūčio 26 dieną Žiežmarių kultūros centre organizuojame projekto pristatymą“, - teigė K. Jakelis, manantis, kad pavyks pakeisti vietinių gyventojų nusistatymą.
Tiesa, panašu, kad žiežmariškiai nelinkę lengvai tikėti K. Jakelio žodžiais.
„Jie tik žada gražiai, bet kodėl tų žmonių neima giminaičiai ir artimieji? Gyventi su jais mums reikės. Visi renkame parašus, kovosime. Net gydytojai sako, kad bus blogai.
Čia gyvena senyvo amžiau žmonės, kam jiems tos statybos? Tie namai mediniai, jie labai dėl to pergyvena. K. Jakelis juos apgavo, davė jiems pasirašyti kažkokius popierius, pasirodo, jie pasirašė, kad gaisro atvejų neturės pretenzijų. Viskas buvo daroma iš pasalų. Ne taip turėtų elgtis.
Jei padegs tiems senukams namus, jei lips pas mane per tvorą ir gąsdins mano vaikus, kas už tai atsakys? Juk jie nepakaltinami, visi gyventojai yra prieš tuos namus. Kaip tik buvo toks atvejis prieš kelias dienas, atėjo senyvas su protine negalia žmogus, įlindo pas kaimyną į ūkinį pastato ir sako, aš dabar čia gyvensiu. Čia gi visi arti gyvena, kodėl juos čia grūda į tą sklypą? Kodėl neklausė mūsų nuomonės? Galvoja, čia mes iš kaimo, žmonės seni gyvena, padarys ką nori, nereikia mus avinais laikyti“, - piktinosi prisistatyti nepanorėjęs vietinis gyventojas.
Seniūnė tiki, kad neįgalieji gali integruotis
Žiežmarių seniūnė Edita Kerdokienė DELFI pripažino, kad apie ketinimus statyti tokius namus Kaišiadorių rajone buvo girdėjusi dar praeitų metų pavasarį. Iki šiol nebuvo žinoma tiksli vieta. Pasak moteris, tai respublikinio masto projektas ir kaip gyvenvietės seniūnė jos pozicija mažai ką reiškia.
„Aš manau, kad kol mes asmeniškai nesusiduriame su neįgalaus žmogaus turėjimo savo aplinkoje, tol ir yra tas nenoras, kad tie namai atsirastų šalia mūsų. Bet kuomet su tuo susiduriame, manau, kad ta nuomonė pasikeičia.
Susidūrusi (su netinkamu neįgaliųjų elgesiu, - DELFI past.) nesu, bet esu girdėjusi apie tuos atvejus. Strėvininkuose gyvena virš 200 neįgalių žmonių, į naujus namus žada atkelti pakankamai savarankiškus gyventojus. Jei jie orientuojasi aplinkoje, gali eiti į gatvę, o tuo labiau dirbti, manau, negalima lyginti 200 Strėvininkų gyventojų ir Žiežmarių, jei jų gyvens tik 10“, - savo nuomone apie situaciją pateikė Žiežmarių seniūnė E. Kerdokienė.
Planuojama, kad naujuose 10 gyventojų prižiūrės vienas darbuotojas, kuris padės tvarkytis, gaminti valgyti, organizuos laisvalaikį, šiuos namus administruos Strėvininkų globos namai. Tai kliūna vietiniams.
Myli, bet bijo
„Jie nestato gi namų žmonėms su negalia, jie stato gyvenamąjį namą ir bandys tuos žmones čia apgyvendinti ir integruoti. Mes kreipsimės į visas instancijas, ieškosime teisininkų, kovosime, kad visiems būtų gerai. Juk tie žmonės nekalti, bet yra visokių niuansų.
Kiek mes žinome, tie patys žmonės, patys neįgalieji, nenori čia gyventi, skambinėja Žiežmarių bendruomenės prezidentui ir sako, kad jiems ten bus nepatogu, nejauku, nesmagu, nebus kiemo ir panašiai.
Yra kaimynystėje gyvenantys žmonės, kurie duoda sklypą tolėliau Strėvininkuose, galėtų ten medelius daržą sodinti. Kam juos čia į tokią mažą teritoriją grūsti tarp jau gyvenančių žmonių. Mes mylime tuos žmonės, esu padėjęs ne vienam, bet reikia jiems suteikti normalias sąlygas“, - apie nenorą kaimynystėje turėti neįgalius asmenys sakė žiežmariškis.