„Jewish Telegraphic Agency“ žinoma nėra nei „Reuters“, nei AFP, bet tai yra solidi ir didelė agentūra, kurios straipsnius persispausdina dešimtys ir šimtai informacinių leidinių ir portalų visame pasaulyje. Daug žydų kilmės žmonių ja tiki kaip anglosaksiško pobūdžio informacine agentūra, kurioje turėtų vyrauti Vakarų tiesos paieškos kriterijai ir teisingo bei objektyvaus žurnalizmo metodai.
Tai yra Vakarų agentūra. Belieka apgailestauti, kad, paskelbus daugybę objektyvių straipsnių, šį kartą jos objektyvumas užsikirto, ir buvo pono Cnaano Liphshizo atspausdintas straipsnis, kuriame cituojama trys ketvirtadaliai medžiagos iš liudininkų, kurie kaltino Daumantą, ir tik gal šiek tiek daugiau nei vienas ketvirtadalis oponavusių ir kalbėjusių, kad Daumantas nedalyvavo baisiose Lietūkio garažo žudynėse“, – „Delfi“ teigė E. Zingeris.
Pasak parlamentaro, toks kaltinimas Lietuvos partizanui yra didelis ir labai rimtas.
„Garažo pogromas yra atpažįstamas kaip pirmasis baisus susidorojimas su visiškai nekaltais žmonėmis, piliečiais, žydais, buvusioje laikinojoje sostinėje Kaune. Jis žinomas labai plačiai pasaulyje, ir dalyvavimas šitame žvėriškame nekaltų žmonių galabijime, yra baisus šešėlis. Todėl stebėtina kaip tokia agentūra publikuoja tokį baisų kaltinimą – jos bendrame vaizdelyje persveria tie liudininkai, kurie yra gerbtini, išgyvenę getus ir lagerius žmonės, bet jų citavimo raida, iš ko jie ėmė medžiagą, yra labai abejotina. Visi man pažįstami įvairių kilmių istorikai niekada Daumantui nėra priskyrę tokio baisaus ir siaubingo nusikaltimo, kaip dalyvavimo masinėse žudynėse“, – teigė E. Zingeris.
Parlamentaro įsitikinimu, tokios informacijos sklaidos žala yra nepaprastai didelė.
„Per pastarąsias keletą savaičių aš skaičiau tą pačią informaciją, su įvairiomis interpretacijomis, pavyzdžiui, „The Jerusalem Post“, „The Times of Israel“, dideliame skaičiuje įvairių leidinių visame pasaulyje. (...) Žinant, kad mes 1949 m. partizanų deklaraciją, kurioje yra aiškiai pasakyta apie požiūrį į nacių ir sovietų nusikaltėlius, prilyginame mūsų nepriklausomybės deklaracijos lygmens dokumentui, šitame kontekste tai yra didžiulis smūgis Lietuvos Respublikos prestižui, kalbant apie tai, kad labai baisiame savo brutalumu Stalino laikotarpyje mūsų nepriklausomybę siekę atgauti žmonės, susiję su baisiomis Lietuvos piliečių žudynėmis“, – sakė E. Zingeris.
Kita vertus parlamentaras pabrėžė, kad „Lietuvoje yra daug ką taisyti, kadangi stovi tikrų žudikų paminklai“.
„Pavyzdžiui – pono Krištaponio, ponio Barzdos, ir, galų gale, po daugelio laiškų ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, kuriuos aš pats parašiau, tie baisią dėmę užtraukusių žmonių paminklai neturėtų stovėti Lietuvoje, ir neturėtų duoti mūsų oponentams galimybę juodinti Lietuvą. Kiekviena diena šitų paminklų buvimo Lietuvoje yra galimybė kažkam silpninti mūsų ryšius su mūsų Vakarų vertybiniais sąjungininkais. Manau, kad turėtume šitų paminklų atsisakyti, ir neleisti apjuodinti mūsų tikrų partizanų judėjimo vadų, kurie nieko bendro neturėjo nacių žudikais“, – teigė E. Zingeris.
Pateikė informaciją apie jau atliktus tyrimus
Apie tuos pačius išsakytus dalykus tik plačiau ir argumentuotai rašoma ir jo kreipimesi į „Jewish Telegraphic Agency“ .
„2020 m. birželio 29 d. naujienų agentūra „Jewish Telegraphic Agency“ paskelbė tendencingą informaciją, kuri, deja, neatitinka pačių pagrindinių objektyvios žurnalistikos standartų. Ši informacija buvo plačiai cituojama daugelyje tarptautinių leidinių, įskaitant „The Times of Israel“ ir „Jerusalem Post“. Ypač entuziastingai puolimą prieš Juozą Lukšą-Daumantą skleidė Rusijos oficialioji spauda, vykdydama naujausią dezinformacijos kampaniją, kurios tikslas – paremti Maskvos pastangas išteisinti Baltijos valstybių sovietų okupaciją ir sumenkinti Stalino vykdytus žiaurumus. Pavyzdžiui, Aleksejus Ilijaševičius savo straipsnyje „Lietuva atsakė į V. Putino straipsnį pašlovindama Hitlerio parankinį“ dar kartą užsipuola J. Lukšą-Daumantą“, – rašoma kreipimesi.
E. Zingeris jame atkreipė dėmesį, kad „Jewish Telegraphic Agency“ viešai pareiškė, kad „ne vienas liudininkas“ matė J. Lukšą-Daumantą dalyvavus liūdnai pagarsėjusiose žydų žudynėse 1941 m. birželio 27 d. Kaune „Lietūkio“ garaže. Didžiojoje dalyje „Jewish Telegraphic Agency“ publikacijos tvirtinama, kad vienas žymiausių Lietuvos kovotojų prieš sovietų režimą J. Lukša-Daumantas buvo žydų naikintojas. Tik nedidelė dalis straipsnio skirta šmeižtui apie šį žmogų nepritariančioms nuomonėms.
„Kadangi puolimas prieš vieną iškiliausių Lietuvos pokario antisovietinio pasipriešinimo dalyvių taip išplito su beveik nieko apie pokario rezistencinį judėjimą apskritai neišmanančių autorių komentarais, būtina paaiškinti šį istorijos momentą. Pasak istorinių faktų, vokiečių okupacijos metu Lietuva neteko daugiau nei 90 proc. žydų tautybės piliečių. Juos išžudė naciai ir vietiniai kolaborantai. Todėl labai svarbu nustatyti, ar J. Lukša-Daumantas dalyvavo šiose precedento neturinčiose masinėse žudynėse“, – dėstė parlamentaras.
Kreipimesi atkreipiamas dėmesys, kad J. Lukša-Daumantas gimė 1921 m. Vokiečių okupacijos metais jo bendruomenės nariai rizikavo gyvybe slėpdami pabėgusį sovietų karo belaisvį Vasilijų.
„Nėra įrodymų, kad šie žmonės, kartu su J. Lukša-Daumantu, būtų dalyvavę kokiuose nors karo nusikaltimuose. Tokios nuomonės yra ne tik antisemitinio Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) „gynėjai“, cituojami „Jewish Telegraphic Agency“ straipsnyje, bet ir dauguma pagrindinių universiteto istorikų, tyrusių Lietuvos okupacijų laikotarpį, bei dabartiniai Lietuvos žydų bendruomenės lyderiai.
Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti nerado jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad J. Lukša-Daumantas dalyvavo žydų žudynėse „Lietūkio‘ garaže. Nepaisant tendencingai nusiteikusių autorių sensacingų pareiškimų, nei profesionalūs istorikai, nei dabartiniai Lietuvos žydų bendruomenės lyderiai negalėjo nustatyti, kad J. Lukša-Daumantas buvo „LAF vadovas“, ar kad jis dalyvavo minėtose žudynėse“, – rašė E. Zingeris.
Kvietė nepatekti į Rusijos propagandos spąstus
Kreipimosi autorius pabrėžė, kad ypač svarbu nepatekti į Rusijos oficialios propagandos spąstus, kai bandoma falsifikuoti Kremliaus tarptautinės teisės pažeidimų istoriją, ypač prieš nacių invaziją į SSRS po 1939 m. pasirašyto Hitlerio-Stalino (arba Molotovo-Ribentropo) pakto.
„1939–1940 m. sovietų karas prieš Suomiją (dėl ko 1939 m. gruodžio 14 d. SSRS pašalinta iš Tautų lygos) pateikiamas kaip „gynybinė priemonė“, nors tuo metu Stalinas buvo strateginis, kad ir laikinas, Trečiojo Reicho partneris kare prieš Vakarus. Baltijos valstybių okupacija grasinant jėga, įsiveržus pusantro milijono Raudonosios armijos karių vaizduojama kaip šių šalių „savanoriškas prisijungimas“ prie SSRS.
Neseniai priimtas Rusijos Konstitucijos pakeitimas, kuriuo neva siekiama apginti „istorinę tiesą“, pastangos pateisinti 1939 m. nacių ir sovietų paktą bei jo slaptuosius protokolus, prezidento V. Putino vieši, Baltijos valstybių teritorinį vientisumą kvestionuojantys pareiškimai yra visos šios faktų iškraipymo kampanijos dalis. Iš esmės tuo siekiama iš Lietuvos žmonių atimti istorinę teisę net su ginklu rankoje, jei būtina, priešintis užsienio dominavimui. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią teisę dar kartą patvirtino Strasbūre 2019 m. kovo 12 d.
Šių metų liepos 23 d. Jungtinės Valstijos minėjo 80-ąsias deklaracijos dėl Baltijos valstybių inkorporavimo į Sovietų Sąjungą nepripažinimo metines. Ši deklaracija įkvėpė nacionalinius išsilaisvinimo judėjimus ir visus Sovietų okupacijai besipriešinusio regiono žmones“, – rašė E. Zingeris.
Parlamentaro įsitikinimu, verta prisiminti, kad per pusę šimtmečio trukusią sovietų okupaciją Kremlius nuolat juodino Lietuvos pasipriešinimo judėjimą, vidaus ginkluotųjų pajėgų kampaniją prieš nacius ir netgi sionistų kovą siekiant sukurti Izraelį (taip pat rėmė arabų šalių agresiją prieš žydų valstybę).
„Ne paslaptis, kad šiuo metu visuomenėje aršiai konfliktuojama dėl daugelio istorinių asmenybių pagerbimo ir diskutuojama, kurias iš jų kaip teigiamus veikėjus įtraukti į nacionalinį naratyvą. Akivaizdu, jog pastaraisiais mėnesiais visame pasaulyje vyksta kova siekiant nustatyti, kurie istoriniai veikėjai verti tapti pavyzdžiais jaunesniajai kartai. Padėję užtikrinti priespaudą arba pasyviai paklusę okupacinių režimų diktatui neturėtų rasti vietos tarp didvyrių“, – rašė E. Zingeris.
Kartu su apgailestavimu jis pažymėjo, kad „deja, Lietuvoje nacių nusikaltėliams yra keletas paminklų, kurių pastatymo valstybė nerėmė ir dėl kurių ryžtingai diskutuojama“.
„Tuo pat metu mūsų diskurse neturėtų būti vietos dezinformacijai ir melui apie tuos, kurie atidavė gyvybę už laisvę kovodami su siaubingu komunistiniu Stalino režimu. Lietuva turėjo teisę priešintis“, – rašė E. Zingeris.
Visas kreipimosi tekstas publikuojamas nuotraukose tekste žemiau.