Rusijos žiniasklaida tai pateikė kaip NATO norą atnaujinti ryšius su Rusija – esą Rusija jau kurį laiką siekė dialogo ir galiausiai buvo išgirsta.
„Aukščiausi Rusijos pareigūnai viešai skundėsi komunikacijos trūkumu tarp NATO ir Maskvos, nes tai prisideda prie didėjančių nesusipratimų ir įtarumo tarp abiejų pusių“, - rašo sputniknews.com.
Rusijos naujienų agentūra „Tass“ prie generolo Ph. Breedlove'o žodžių pridėjo dar ir informaciją, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau yra sakęs norintis konstruktyvių santykių su Rusija.
Generolo Ph. Breedlove'o atstovas spaudai, pulkininkas Martinas Downie DELFI teigė, kad tarp Rusijos ir atskirų NATO šalių narių kariniame lygmenyje kontaktai egzistavo per visą krizę, tuo tarpu tarp visos NATO ir Rusijos kariniai ryšiai buvo įšaldyti. Tačiau siekiant išvengti karinio pobūdžio nesusipratimų, karštoji linija buvo atnaujinta.
„NATO būstinė ir šiaip išlaikė reguliarius ryšius su Rusijos užsienio reikalų ministerija ir Rusijos ambasada Briuselyje. Praėjusių metų gruodžio mėnesį NATO užsienio reikalų ministrai sutarė, kad esant įtampai ir norint išvengti incidentų tarp NATO ir Rusijos karinių atstovų reikia tiesioginės komunikacijos ir kad NATO karinė vadovybė turi išlaikyti karinės komunikacijos kanalus bei naudoti juos, kai tik prireikia, norint išvengti su kariniu aktyvumu susijusių nesusipratimų“, - sakė M. Downie.
Lietuvos pareigūnai aiškina, kad karštoji linija – tai ne dialogo atvėrimas, bet būdas ekstremaliais atvejais palaikyti karinę komunikaciją. Pavyzdžiui, Lietuva taip pat turi karštąją liniją su Baltarusija, kurią naudoja abiejų šalių karinės oro pajėgos.
„Galiu patvirtinti, kad Vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas (SACEUR) yra gavęs Šiaurės Atlanto Tarybos mandatą karštajai telefono linijai su Rusijos kolegomis ekstremalių situacijų atvejais. Noriu pabrėžti, kad tai ne dialogo su Rusija atvėrimas, o tik galimybė ekstremaliais atvejais palaikyti karinę komunikaciją. NATO karinio komiteto susitikime Briuselyje šis klausimas nebuvo aptariamas, tad plačiau pakomentuoti jo negaliu. Mano žiniomis, NATO požiūris dėl kontaktų su Rusija nesikeičia“, - teigia Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Vytautas Jonas Žukas.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas taip pat sako, kad tai ne dialogo atvėrimas, bet būtina karinė komunikacija ekstremaliais atvejais. „Kaip matome šalių vadovų susitikimus, taip ir čia suteikti įgaliojimai generolui, kad ekstremaliais atvejais tokia komunikacija galima“, - teigė ministras.
NATO buvo sustabdžiusi praktinį civilinį ir karinį bendradarbiavimą su Rusija pernai balandžio mėnesį po Briuselyje vykusio aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimo, tačiau paliko atvirus kanalus dialogui ambasadorių ar aukštesniu politiniu lygmeniu.
„To tikrai nereikia pervertinti kaip dialogo atvėrimo. Pavyzdžiui, ir mes turime tokią karštąją liniją su Baltarusija ir esant kokiems atvejams prie sienos, tuo pasinaudojama“, - sakė J. Olekas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius primena, kad net Šaltojo karo metais tarp JAV ir Sovietų Sąjungos po Kubos krizės irgi egzistavo toks komunikacijos būdas, mat buvo siekiama išvengti karinių incidentų.
DELFI primena, kad NATO ginkluotųjų pajėgų vadas Ph. Breedlove'as spaudos konferencijoje pareiškė, kad NATO atnaujins karštąją liniją su Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadu, gynybos viceministru V. Gerasimovu.
„Mes labai daug kalbėjome apie tai, kaip nuimti įtampą, ir tai, kad komunikacija su mūsų aukšto rango kontaktiniais asmenimis kariuomenėje Rusijoje yra svarbus dalykas. Aš turėjau atvirą komunikacijos liniją... Tiesą sakant, manau, kad jau esu vieną kartą sakęs, kad aš kalbėjau su … generolu net po invazijos į Krymą. Taigi mes ruošiamės atkurti tai, mes tai aptarėme kartu su keliais karinių institucijų lyderiais, kaip tai darysime. (…) Taip, mes ruošiamės atkurti komunikaciją su Valerijumi“, - sakė Ph. Breedlove'as.