Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ teigimu, dėl naikintuvų gynybos sistemos techninių problemų tik 10 iš 128 „Eurofighters“ yra pasirengę misijoms. Tačiau, anot leidinio, tai dar ne viskas – raketų pakanka tik 4 naikintuvams.
Tokie skaičiai reiškia, kad Vokietija negali įgyvendinti savo įsipareigojimų NATO turėti 82 kovai parengtus lėktuvus, kilus krizinėms situacijoms.
Vokietijos kariuomenė „Der Spiegel“ patvirtino, kad naikintuvai turi techninių problemų, bet atsisakė komentuoti, kiek iš jų pasirengę kovai.
Kariuomenės dokumente, pateiktame Vokietijos parlamentui praėjusiais metais, anot žurnalo, buvo nurodyta, kad kovai pasirengę 39 iš 128 naikintuvų.
Kariuomenės atstovas spaudai sakė, kad dabartinė situacija yra geresnė. Bet, anot „Der Spiegel“, atrodo, kad kariuomenė kaip pasirengusius kovai skaičiuoja visus, kurie gali skristi, nors jie tinkami tik pratybose ar manevruose be gynybos sistemų ir raketų.
Tiesa, „Der Spiegel“ pažymi, kad trūkumų turintiems naikintuvams neleidžiama dalyvauti realiose misijose, kaip kad oro policijos misija rytiniame NATO flange.
Vokietijos žiniasklaidoje pastaruoju metu neretai pasirodo informacijos, keliančios abejonių dėl Vokietijos kariuomenės pajėgumų ir pasirengimo kitąmet perimti vadovavimą NATO ypač greitojo reagavimo pajėgoms.
Pavyzdžiui, „Die Welt“ vasarį skelbė, kad Vokietijos karinių pajėgų devintoji tankų brigada Miunsteryje turi tik 9 veikiančius „Leopard 2“ tankus – nors žadėjo turėti 44, paruoštus NATO ypač greitojo reagavimo pajėgoms – ir tik 3 iš žadėtų 14 pėstininkų kovos mašinų „Marder“.
„Įsipareigojimus dėl bataliono Lietuvoje vykdo su kaupu“
Tačiau LRT TELEVIZIJOS laidos „Karinės paslaptys“ redaktorius, gynybos apžvalgininkas A. Matonis sako, kad nereikėtų pasiduoti pagundai vienareikšmiškai vertinti tokių pranešimų.
„Apskritai skeptiškai vertinu populiariosios žiniasklaidos bandymus analizuoti vienos ar kitos šalies gynybinius pajėgumus. Tai turi būti specializuoti kariniai analitiniai leidiniai. Ir visuomet išlieka klausimų dėl pirminių šaltinių – nežinia, kokiais šaltiniais vadovavosi ir kokią jų informacijos dalį panaudojo“, – sako atsargaus vertinimo priežastį paaiškina A. Matonis.
Problema, kad Vokietija skiria tik truputį daugiau nei 1 proc. BVP, pasak A. Matonio, žinoma, tačiau, nepaisant to, ji išlieka kariniu požiūriu viena stipriausių Europos valstybių, taip pat viena stipriausių NATO valstybių Europoje.
„Aš neabejoju, kad Vokietija pajėgs perimti iš Didžiosios Britanijos vadovavimą NATO ypač greitojo reagavimo pajėgoms, nes tie dalykai yra planuojami, tokioms misijoms ruošiamasi, vykdomas karinis resursų planavimas, karinis operacinis planavimas.
Be to, Vokietija savo arsenale turi ypač modernios ginkluotės. Nors sakoma, kad tankų trūksta, bet jie naudoja ne tik vienus moderniausių pasaulyje tankų „Leopard 2A6“, jie užsakė gaminti ir „Leopard 2A7“, vyksta pėstininkų perginklavimas kovinėmis mašinomis, šarvuotais transporteriais, vyksta perginklavimas į taktinius transporto lėktuvus“, – sako LRT.lt pašnekovas.
Jo teigimu, Vokietijos kontingentas į Lietuvą, kur vadovauja NATO priešakinių pajėgų batalionui, atsivežė vieną naujausių ekipuočių, naujų ginklų, pakankamai naujų kitų kovinių priemonių.
„Taigi galima į tai žiūrėti kaip į pusiau tuščią indą arba kaip į pusiau pilną. Iš savo parapijinių pozicijų nepasiduokime pagundai smerkti ir kalti prie kryžiaus Vokietijos. Taip, problemų yra, bet Vokietija bent jau savo įsipareigojimus NATO dėl priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje vykdo su kaupu“, – tvirtina A. Matonis.
Vėl sulaukė JAV kritikos
Vokietija išlaidas gynybai praėjusiais metais padidino 5 proc., bet kadangi ekonomika stipriai augo, tai skaičiuojant nuo BVP išlaidos gynybai liko ties 1,2 proc.
Naujasis JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo penktadienį kritikavo Vokietiją dėl per mažo gynybos biudžeto ir pareiškė, kad Berlynas nepakankamai stengiasi įgyvendinti savo įsipareigojimus NATO. Ne kartą analogiškus priekaištus turtingiausiai Europos šaliai yra išsakęs ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir gynybos ministrė Ursula von der Leyen yra pažadėjusios didinti išlaidas gynybai ir reikalaujamus 2 proc. BVP pasiekti iki 2024 metų.