Dar trečiadienį leidinys „Politico“, remdamasis šaltiniais JAV Valstybės departamente, paskelbė, kad Estija, Lietuva ir Latvija siekia perduoti Ukrainai JAV pagamintą ginkluotę, o tam reikia būtent JAV Valstybės departamento leidimo.
Tokia kiekvienai JAV pagamintą ginkluotę įsigijusiai valstybei įprasta ir klampi biurokratinė procedūra įprastai užtrunka kelis mėnesius, tačiau dėl skubos – JAV jau leido suprasti, kad Rusijos karinė eskalacija prieš Ukrainą yra labiau tikėtina, nei atmestina – viskas esą buvo patvirtinta per ypač trumpą laiką.
Anot „Politico“ kalbama ne šiaip apie JAV pagamintas priemones, kurias už savo lėšas arba kasmetinę JAV finansinę paramą įsigijo Baltijos šalys, tačiau būtent apie letalinius ginklus. Konkrečiau nurodoma, kad kalbama apie prieštankines sistemas ir priešlėktuvinės gynybos priemones.
Lietuvos Krašto Apsaugos ministras Arvydas Anušauskas dar pernai patvirtino, kad Lietuva perduos letalinę ginkluotę Ukrainai, tačiau nei tuomet, nei dabar nedetalizavo, apie ką konkrečiai kalbama.
Tokių, įsigytų iš JAV nėra daug – prieštankinės sistemos „Javelin“ bei priešlėktuvinės gynybos „Stinger“. Ir vienas, ir kitas Lietuva iš Baltijos šalių įsigijo pirmoji, dar 2002 metais.
Kaip ir bet kurios kitos tokio tipo ginkluotės, „Javelin“ bei „Stinger“ raketų resursas turi baigtinę datą. Tai reiškia, kad jas reikia arba iššaudyti, panaudoti pratybose arba realiuose koviniuose veiksmuose, arba utilizuoti. Patys paleidimo įrenginiai vis dar gali būti naudojami, tačiau raketų panaudojimo laikas artėja prie pabaigos.
Praėjus beveik dviem dešimtmečiams nuo pirmųjų „Javelin“ partijų pristatymų Lietuva šiuo metu turi gerokai didesnį kiekį šių efektyviausių prieštankinių ginklų.
Neatsitiktinai net naujausi Rusijos tankai pastaraisiais metais netoli Ukrainos pastebėti pratybose naudojantys papildomus šarvus virš bokštelių, kurie teoriškai turėtų padėti sumažinti „Javelin“ arba bepiločių orlaivių paleistų raketų smūgio jėgą – tanko pažeidžiamiausia vieta yra būtent atakuojant jį iš viršaus, ką ir daro iš už kelių km. atstumo paleidžiamos „Javelin“ raketos.
Apie tai, kad „Javelin“ bei 122 mm haubicų perduos ir Estija, pastaroji šalis taip pat skelbė neseniai. Estija turi apie 80 „Javelin“ paleidimo įrenginių bei šimtus raketų.
Perduoti Ukrainai senesnes „Javelin“ raketas Estija sutiko kaip tik tuo metu, kai buvo paskelbta apie Estijos sprendimą įsigyti didelę papildomą prieštankinių sistemų „Spike-SR“ partiją – iš viso apie 500 raketų už 40 mln. eurų.
Šios trumpesnio nuotolio izraelietiškos prieštankinės sistemos jau naudojamos Estijos kariuomenėje, bet estai teturi 18 jų paleidimo įrenginių. Lietuva taip pat naudoja ir neseniai išbandė „Spike“, tiesa, ilgojo nuotolio versiją, kurios šūvio nuotolis yra daugiau nei dvigubai didesnis už estų įsigytas raketas. SR versijos maksimalus šūvio nuotolis – iki 1,5 km, o LR, kuri sumontuota pėstininkų kovos mašinose „Vilkas“ – apie 5 km.
Kita vertus, kol kas neaišku, kokią ginkluotę perduos Latvija. Be to, anot „Reuters“, Lietuva Ukrainai gali perduoti ne prieštankinių, o priešlėktuvinių gynybos sistemų „Stinger“.
Priešlėktuvinės gynybos raketinio komplekso „Stinger“ įsigijimo projektas pradėtas įgyvendinti 2002-ųjų lapkritį Lietuvos ir JAV vyriausybėms pasirašius sutartį dėl šių sistemų įsigijimo. Pagal sutartį raketų paleidikliai, radarai, taktiniai operaciniai centrai Lietuvos kariuomenei buvo pristatyti 2007 metų vasarą.
Tokių raketų resursas be reikalingų modifikacijų gali siekti 10-12 metų, tad net jei pirmosios gautos raketos jau iššaudytos pratybų metu, tikėtina, kad Lietuvai reikės naujos partijos raketų – kol kas Lietuvos kariuomenėje šią spragą užpildė įsigytos panašios artimijo nuotolio sistemos „Grom“.
O senąją raketų partiją vėlgi – tektų panaudoti pratybose, utilizuoti arba perduoti Ukrainai, kuriai šių priešlėkuvinių ginklų gali prireikti tikėtinoje kovoje prieš įvairius orlaivius.