Žiniasklaida: Lietuva nori, kad ES-Ukrainos suartėjimo sutartis būtų pasirašyta kitąmet Vilniuje

Lietuva, Lenkija, Čekija ir Slovakija norėtų, kad kitąmet Vilniuje vyksiančiame Rytų partnerystės valstybių viršūnių susitikime tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos būtų pasirašytas vadinamasis asociacijos susitarimas, kuris pagilintų ekonominį ir politinį Kijevo ir Briuselio bendradarbiavimą, rašo ES reikalus nušviečiantis portalas EUobserver.com.

Tačiau tokiems planams nepritaria Šiaurės šalys, nusivylusios demokratijos padėtimi Ukrainoje ir dabartinės valdžios pradėtu politinių oponentų persekiojimu.

"Šaltiniai sakė, kad Čekija, Lietuva, Lenkija ir Slovakija rudenį Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai Viliuje vyksiančio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo metu nori pasirašyti prekybos ir politinės asociacijos sutartį", - rašo EUobserver.

"Mes nežiūrime į tai (sutartį - red.) kaip dovaną Ukrainai, bet labiau kaip į perspektyvų Ukrainos piliečiams atvėrimą ir europinės darbotvarkės priskyrimą Ukrainos lyderiams", - cituojamas neįvardytas vienos iš keturių Ukrainos ir ES susitarimo pasirašymą remiančių šalių diplomatas.

Šaltinis Europos Sąjungos išorės santykių tarnyboje teigė, jog "tikrai optimistinis scenarijus būtų Vilniuje pasirašyti asociacijos susitarimus ne tik su Ukraina, bet tuo pat metu ir su Moldova, Gruzija ir Armėnija".

Rytų partneryste vadinama ES politinė darbotvarkė, kuria siekiama kurti geresnius santykius su į rytus nuo Bendrijos esančiomis posovietinėmis valstybėmis.

Tačiau, pabrėžia EUobserver, Švedija, Suomija, Danija ir Nyderlandai laikosi nuomonės, jog po to, kai dabartinio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus politiniai oponentai buvo įkalinti, asociacijos susitarimas turėtų būti įšaldytas.

Portalo teigimu, Šiaurės šalių ir Nyderlandų grupė sutarties pasirašymui nori iškelti aiškias sąlygas - tai, pavyzdžiui, įkalintos buvusios premjerės Julijos Tymošenko išlaisvinimas ir teisėtvarkos reforma. Kai kurie norėtų, jog būtų atšauktas V.Janukovyčiaus vizitas į vasarį Briuselyje suplanuotą ES-Ukrainos viršūnių susitikimą.

"Mes esame nusivylę Ukrainos lyderiais... jie iki šiol nepasiekė tos kartelės, kuri buvo iškelta. Aš nemanau, kad viršūnių susitikimas būtų tinkamas tuo metu", - EUobserver sakė vienos iš Šiaurės šalių diplomatas.

EUobserver.com teigimu, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė šiuo klausimu laikosi tyliai, o Vokietijos politinė vadovybė taip pat nėra priėmusi sprendimo.

"Vienas diplomatinis šaltinis sakė, kad kanclerė Angela Merkel, lapkričio 14 dieną susitikusi su Lenkijos lyderiu Donaldu Tusku, išreiškė paramą Vilniaus darbotvarkei. Kitas šaltinis sakė, kad A.Merkel, asmeniškai užtikrinusi J.Tymošenko šeimą, kad ištrauks šią iš kalėjimo, tokiam žingsniui pritaria kur kas mažiau, nei jos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle", - rašo portalas.