Jau beveik savaitę JAV ir Rusija aptarinėja naują dvišalių santykių krizę, kuri esą kilo po to, kai interviu J. Bidenas atsakė į „ABC News“ žurnalisto klausimą. Žurnalistas paklausė J. Bideno: „Pažįstate Vladimirą Putiną. Ar manote, kad jis yra žudikas?“ „Hmm, taip“, – atsakė JAV prezidentas. Būtent tai sukėlė Rusijos įsiūtį bei iššaukė paties V. Putino reakciją.
Tačiau tokie apsikeitimai užgožė kitus, gerokai svarbesnius J. Bideno žodžius – JAV lyderis taip pat pridūrė, kad V. Putinas „sumokės“ už kišimąsi į JAV rinkimus. Apie tai jis sako Rusijos prezidentą įspėjęs dar sausio mėnesį.
„Mes ilgai kalbėjomės... Aš jį neblogai pažįstu. Mūsų dialogas prasidėjo nuo mano žodžių: aš pažįstu jus, jūs pažįstate mane. Jeigu aš tiksliai sužinosiu, kad taip nutiko, ruoškitės“, – nurodė JAV lyderis. Ką jis turėjo omeny sakydamas ruoškitės galima tik spėlioti.
Tačiau JAV leidinys „The Daily Beast“ naujausiame straipsnyje suvedė kelių istorijų galus, kurie sieja ne tik bandymus nužudyti Kremliaus korupciją atskleisti bandžiusio Alkesejaus Navalno, korupciją atskleidusio ir paslaptingai mirusio teisininko Sergejaus Magnitskio istorijas, bet ir Rusijos vaidmenį dar 2016-ųjų prezidento rinkimuose, kuriuose tada nugalėjo Donaldas Trumpas.
Būtent D. Trumpo aplinkos, tiksliau jo sūnaus pokalbiai su teisininke iš Rusijos Natalija Veselnickaja – faktas, kurį buvęs prezidentas pripažino, buvo tapę vieno tyrimo objektu. Dabar aiškėja, kad šie pokalbiai „Trump Tower“ dangoraižyje tebuvo bandymas pridengti slaptą Rusijos cheminių ginklų programą.
Sankcijos Vokietijos bendrovei
Dokumentai, kuriuos leidinys „The Daily Beast“ tikina gavęs iš „Lietuvos valdžios“ esą rodo, kad 2016 metais „Trump Tower“ dangoraižyje buvo aptarta 230 mln. dolerių pasisavinimo schema, kuri susiejama su Rusijos masinio naikinimo ginklų programos juodąja rinka.
Pinigų plovimo tinklas, kurį skandalingoji teisininkė N. Veselnitskaja mėgino pridengti per liūdnai pagarsėjusį 2016 metų susitikimą „Trump Tower“ dangoraižyje, yra susijęs su Vokietijos cheminių medžiagų įmone „Rio-Chemie“, kuriai ir dar 14 kitų įmonių kovo pradžioje J. Bideno administracija pranešė paskelbusi sankcijas. „Rio-Chemie“ – dėl jos „veiklos remiant Rusijos masinio naikinimo ginklų programas“.
Korupcinės schemos, kurios siejamos su nusikalstamu pasauliu bei juodąją rinka Rusijoje nėra naujiena. Kaip ir tai, kad V. Putinas taip stengėsi sumenkinti tarptautinių korupcijos tyrimų reikšmę, stengiantis išsiaiškinti, už ką konkrečiai buvo nužudytas S. Magnitskis. Pastarasis teisininkas atskleidė, kad iš Rusijos mokesčių mokėtų kišenės buvo pavogta 230 mln. dolerių. Jie dabar ir siejami su cheminių ginklų programa, kurią slapsto Rusijos žvalgybos tarnybos.
Atskleidęs stambaus masto valstybės pinigų vagystę, S. Magnitskis buvo suimtas ir galiausiai „mirė“ Rusijos kalėjimo kameroje, nors netrūko įrodymų, kad jis buvo nužudytas.
Po jo mirties visame pasaulyje šalių vyriausybės priėmė virtinę jo vardu pavadintų sankcijų – Lietuva buvo viena pirmųjų Europoje. Tuo metu skaudžiausiu smūgiu Rusijai tapo JAV Magnitskio aktas, kurį sužlugdyti ir bandė rusų advokatė N. Veselnickaja – pasiųsta į JAV paties Rusijos generalinio prokuroro Jurijaus Čaikos ji 2016-siais mėgino įtikinti D. Trumpo – jo sūnų bei kampanijos vadovą Paulą Manafortą atšaukti šį įstatymą. Šį klausimą V. Putinas kėlė ir dvišalio susitikimo su D. Trumpu metu Helsinkyje 2018-siais.
Vis dėlto 2019-ųjų pradžioje N. Veselnickaja įklimpo pati – JAV ji buvo apkaltinta trukdymu vykdyti teisingumą sprendžiant Deniso Kacivo bendrovės „Prevezon“ pinigų plovimo bylą.
N. Veselnickaja, būdama „Prevezon“ atstovė, kartu su Rusijos generaliniu prokuroru J. Čaika parengė įrodymus „Prevezon“ naudai ir pateikė juos Jungtinių Valstijų pareigūnams. Kai JAV buvo pateiktas kaltinimas N. Veselnickajai, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas sukėlė triukšmą, pareikalavo, kad Jungtinės Valstijos pasiaiškintų, ir pavadino kaltinimą „kerštu“.
Sudėtinga korupcinė schema
Tiriant N. Veselnickajos veiklą moteris pati prisipažino, kad JAV su D. Trumpo aplinka ji kalbėjo ne apie 2016-ųjų prezidento rinkimus, o būtent apie V. Putinui nerimą keliančius jo paties korupcinių sandėrių tyrimus. Dabar viskas stoja į vietas, nors schema yra sudėtinga.
Anot „The Daily Beast“, iš pradžių tai atrodė tik kaip dalis JAV administracijos atsako į bandymą nužudyti V. Putino priešininką A. Navalną. Pastarasis vos išgyveno pasikėsinimą nunuodyti jį „Novičiok“ – cheminiu ginklu.
JAV prezidentas D. Trumpas į šią ataką numojo ranka, tačiau J. Bideno komanda kovo 2 dieną paskelbė sankcijas septyniems aukšto rango Rusijos pareigūnams ir 14 bendrovių, gaminančių cheminius ir biologinius ginklus.
Viena iš bendrovių, kurią JAV vyriausybė išskyrė kaip Rusijos masinio naikinimo ginklų programos dalyvę, ir yra „Riol-Chemie“. Tyrimo medžiaga, kurią surinko būtent Lietuvos pareigūnai ir kurią peržiūrėjo „The Daily Beast“, parodė, kad „Riol-Chemie“ gavo šimtus tūkstančių dolerių iš Didžiosios Britanijos Mergelių salose registruotos įmonės. Pastaroji kaltinama išplovusi dalį pinigų iš S. Magnitskio demaskuotos schemos.
Anot šaltinių, artimų atskiram Prancūzijos pareigūnų tyrimui, finansiniai duomenys rodo, kad dvi Naujojoje Zelandijoje registruotos bendrovės, kurios taip pat gavo lėšų iš 230 mln. dolerių vagystės schemos, 1 mln. dolerių pervedė „Riol-Chemie“. Į „The Daily Beast“ prašymus pakomentuoti šiuos faktus „Riol-Chemie“ neatsiliepė.
Oficialiame Jungtinių Valstijų rašte, kuriame „Riol-Chemie“ įvardijama kaip bendrovė, kuriai taikomos sankcijos, nėra jokių detalių apie jos vaidmenį Rusijos ginklų programoje. Tačiau pirkinių užsakymo dokumentai ir sąskaitos faktūros, kurias matė „The Daily Beast“, rodo, kad ši įmonė gavo komponentų iš dabar nebeegzistuojančios amerikiečių gamintojos „Aeroflex“.
Dokumentai rodo, kad tuo metu Niujorke įsikūrusi „Aeroflex“ 2007 metais priėmė užsakymus spinduliuotei atspariems puslaidininkiams ir reguliatoriams įsigyti. Šie komponentai dažnai naudojami raketoms ir palydovams gaminti.
Šie užsakymai turėjo būti pristatyti Šiaurės Vokietijoje įsikūrusiai bendrovei „Riol-Chemie“, bet dokumentai rodo, kad atidžiai kontroliuojamas radiacijos mikroschemas apmokėjo dar kita įmonė, kaltinama pavogtų Rusijos pinigų plovimu.
Dokumentai rodo, kad sąskaita buvo išrašyta „Tolbrist Alliance Inc.“ – priedangos bendrovei, kuri, anot Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo duomenų bazės „Offshore Leaks Database“, yra registruota tik prie pašto dėžutės Didžiosios Britanijos Mergelių salose.
Vėlgi, būtent lietuvių pareigūnai nustatė, kad Tolbrist Alliance Inc.“ iš bendrovių, susijusių su S. Magnitskio atskleista vagystės schema, gavo maždaug 50 mln. dolerių. Finansiniai dokumentai rodo, kad „Tolbrist“ bendrovei „Aeroflex“ sumokėjo mažiausiai 1,5 mln. dolerių.
Galiausiai JAV Valstybės departamentas sustabdė „Aeroflex“ veiklą dėl šimtų Tarptautinės prekybos ginklais reglamentų (angl. International Traffic in Arms Regulations, ITAR) pažeidimų, „daugiausia susijusių su neteisėtu eksportu“.
Kad ši bendrovė būtų pažeidusi įstatymus, pristatydama radiacijai atsparias mikroschemas įmonei „Riol-Chemie“, duomenų nėra, tačiau šie sandoriai buvo atliekami dar gerokai prieš tai, kai JAV vyriausybė paskelbė, kad ši Vokietijos įmonė yra slapta nelegalių V. Putino ginklų kontrabandos operacijų dalyvė.
Besikartojantis ryšis tarp „Riol-Chemie“ ir bendrovių, kaltinamų 230 mln. dolerių plovimu, gali atskleisti ir platesnę, gerai apskaičiuotą schemą, turinčią toli siekiančių politinių padarinių. Neabejojama, kad pinigai veikiausiai buvo nupumpuoti į juodąją ginklų programos rinką ne be Kremliaus žinios – asmuo, kuris vadovavo pasisavintų lėšų išsklaidymui, turėjo atlikti itin slaptą vaidmenį Rusijos nacionalinio saugumo sistemoje.
„Tai aiškiai parodo, kodėl V. Putiną taip išmušė iš vėžių S. Magnitskio tyrimas, – sakė Kremliaus taikiniu tapęs Billas Browderis, kuris vadovavo kovos su korupcija kampanijai savo buvusio teisininko S. Magnitskio vardu. – Kiekvienas nuluptas šio svogūno sluoksnis atskleidžia vis bjauresnę ir pavojingesnę informaciją“.