„Laukiam tos vadinamos trečiosios bangos. Ar tikrai ji šiandien jau prasidėjo, galimas dalykas taip“, – LNK sakė Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius.
Nors epidemiologai sako, kad vertinti ar atkeliavo trečioji banga reikėtų po kelių savaičių, bet situacija ligoninėse sparčiai blogėja.
Vilniaus regione artėjama prie gruodžio mėnesio scenarijaus. Santaros klinikoje jau užpildyta pusė COVID–19 reanimacijos lovų ir 70 procentų paprastų lovų. Visame Vilniaus regione užpildyta apie 80 procentų COVID–19 pacientams skirtų lovų.
Pavyzdžiui, Trakų ligoninės COVID–19 skyrius praktiškai visiškai užsipildė vos atidarytas.
Taigi, koronaviruso skyriai vėl plečiami didžiausioje atraminėje ligoninėje – Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.
„Kalbant apie Vilniaus miestą, tai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje esame sutarę, kad iki savaitgalio turėsi išplėsti papildomai 50 lovų. Žinoma, potencialas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės yra ženkliai didesnis, mes galėsime išplėsti iki 100 lovų artimiausiu metu“, – sakė F. Jankevičius.
Medikus guodžia tik tai, kad dauguma personalo pasiskiepiję, o dauguma sergančių Santaros klinikose dar ne.
„Kol kas didžioji dalis yra nevakcinuotų pacientų, be jokios abejonės“, – kalbėjo Santaros klinikų generalinis direktorius F. Jankevičius.
Iš maždaug 180 Santaros klinikose gydomų sunkių ligonių, trečdalis užsikrėtę britiška viruso atmaina. Ji šiuo metu dominuoja Vilniaus ir Marijampolės apskrityse. Tačiau plinta ir kituose regionuose.
Fiksuoti ir keli Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmainos atvejai. Būtent prieš šią atmainą vakcinos poveikis yra mažesnis. Be to daugėja jaunesnių sunkių COVID–19 pacientų.
„Jau yra keturiasdešimtmečiai. Bet žinome – 50 metų yra ta riba, kuri pasitaiko vis dažniau ir dažniau“, – teigė F. Jankevičius.
LNK žiniomis į Lietuvą jau atkeliavo ir braziliškoji koronaviruso atmaina. Kol kas yra fiksuotas vienas toks atvejis.
„Ji yra pakankamai retai nustatoma visose Europos Sąjungos šalyse, jos paplitimas nėra didelis. Tačiau kažkokios informacijos, kad ji sukeltų sunkesnę ligos formą šiuo metu neturime, bet reikėtų labai atsargiai vertinti, koks yra jos ryšys su vakcina“, – teigė Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė.
Situacija prastėja ir Panevėžio apylinkėse.
Nors čia užimta mažiau nei pusė COVID–19 skirtų pacientų lovų, bet medikai neabejoja, kad piką pasieks artimiausiu metu.
„Jau kelintą savaitę tas mažėjimas yra sustojęs. Jeigu kalbame apie Panevėžio ir Utenos apskritis, tai atvejų skaičius didėja. Bet mes žinome, kad maždaug 2 savaitės susirgimai ligoninėse vėluoja. Tai mes kitą savaitę jau lauktume didėjimo ir mūsų ligoninėje“, – teigė Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas.
Panevėžio medikams nerimą kelia ir tai, kad regione daugėja britiška koronaviruso atmaina užsikrėtusių pacientų. Beveik visi Panevėžio ligoninėje gydomi COVID–19 pacientai neskiepyti nuo koronaviruso.
Fiksuotas tik vienas vakcinuoto gyventojo susirgimas. Tačiau simptomai buvo lengvi ir pacientas greitai išleistas gydytis namo.