Kaip siūloma naujos redakcijos Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projekte, paslaugų teikėjas, sužinojęs, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, prieigą prie jo turėtų apriboti ir dėl priimtų sprendimų per vieną darbo dieną pateikti motyvuotą paaiškinimą.

„Tokie pasiūlymai yra ne tik pertekliniai, bet ir nelogiški. Jie neatstovauja Lietuvos interesų, jie atstovauja tarptautinių korporacijų interesus, kurios valdo socialinių tinklų platformas. Žiniasklaidos bendruomenei yra nesuprantamas ministerijos noras skubos tvarka prastumti šias pataisas“, – Ekonomikos komiteto posėdžio metu teigė Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Pasak jos, įstatymu perkeliant Europos Sąjungos (ES) reglamentą dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos į nacionalinį lygį, Lietuvos žiniasklaidai bus užkrautos papildomos funkcijos.

„Šiuo projektu yra numatytos trys pareigos žiniasklaidai, turinčiai paskyrą socialiniuose tinkluose. Yra siekiama įpareigoti, kad žiniasklaidos priemonės šalintų neleistinus komentarus iš socialinių tinklų. (...) Kita siūloma naujovė, prasilenkianti su sveiku protu, kuria siūloma, kad ištrynus tokius komentarus, būtų pranešta jų autoriams“, – aiškino IŽA pirmininkė.

„Tokių ištrintų komentarų gali būti šimtai, tūkstančiai. Gali būti net ne žmonių komentarai, gali būti sistemų paleisti sprendimai, virusinė rinkodara, botai“, – akcentavo ji.

L. Bušinskaitė pridūrė, kad įtvirtinus naują reguliavimą taip pat nebeliktų ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarkos, kadangi pašalintų komentarų autoriai iš karto galėtų kreiptis į teismą.

Ekonomikos ir inovacijų viceministro Karolio Žemaičio teigimu, ne visi žiniasklaidos atstovų nuogąstavimai yra tikslūs, kadangi redakcijos nėra interneto platformos, kurioms numatoma prievolė mažinti ES reglamente nurodytas sistemines rizikas.

„Girdime nemažai interpretacijų ir nuogąstavimų apie pasiūlytas formuluotes. Mano vertinimu, ne visi jie yra tikslūs. Girdime ir tai, kad yra poreikis diskusijai. Tačiau reglamentas ES lygiu įsigalios bet kokiu atveju, o nepriėmę įstatymo mes neturėsime paskirtos institucijos, kuri užsiimtų jo įgyvendinimu“, – posėdyje pabrėžė viceministras.

Įstatymo projekto pataisas įgyvendindama ES reglamentą dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos parengė EIM. Projektui po pateikimo antradienį pritarė Seimas.

Kaip nurodė K. Žemaitis, ES narės reglamentą turi įgyvendinti iki kitų metų vasario 17 dienos, todėl jį buvo paprašyta nagrinėti skubos tvarka.

Viceministro teigimu, šis įstatymo projektas yra svarbus, nes su turinio blokavimu susiduria nemaža dalis Lietuvos piliečių, o interneto platformose, pasak jo, plinta neteisėtas turinys ir dezinformacija.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją