„Chaosas valdžios koridoriuose ir prielaidos „naftalinui“ grįžti – toks įspūdis susidaro perskaičius šį straipsnį“, – feisbuke rašė D. Žalimas komentuodamas šią Delfi publikaciją apie valdančiųjų užmojus.
„Chaosas, nes atrodo, kad politikai galvoja, jog šaliai valdyti pakanka tik deklaracijų ir rezoliucijų. Ir visiškai nesigilina į tai, kokius konkrečius klausimus jie sprendžia.
Juk kaipgi gali taip atsitikti, jog ministerija pateikia Vyriausybei siūlymą (šiuo atveju – išvadą dėl įstatymo projekto), kuriam tai ministerijai vadovaujanti ministrė nepritaria.
Esu 1998–2011 metais dirbęs penkių krašto apsaugos ministrų patarėju ir nepamenu tokio atvejo. Jis būtų tiesiog neįsivaizduojamas. Jeigu mums nemeluojama ir taip iš tikrųjų įvyko, sunkiai įsivaizduoju toliau ministerijoje dirbančius „ministrę apėjusius“ asmenis.
Nepamenu ir tokio atvejo, kad Vyriausybė būtų priėmusi sprendimą, visiškai priešingą atitinkamos srities ministro valiai (nors gal ir galėjo tokių pavienių atvejų būti, bet tikrai ne su KAM)“, – reiškė nuostabą teisininkas.
„Naftalinas“, nes o kas gi čia stumiama? Idėja, kad valstybės ir savivaldybių valdomoms bendrovėms galėtų neribotą laiką vadovauti tie patys asmenys. Kitaip tariant, tai padės sukurti prielaidas išlaikyti senas ir įtvirtinti susiklosčiusias naujas korupcijos schemas, ypač savivaldos lygmeniu.
Tokioje mažoje šalyje tai tiesiog neišvengiama. Kaip viena iš korupcijos prevencijos priemonių vadovų kadencijų skaičiaus ribojimas galėtų likti net ir nevykdant vienos EBPO rekomendacijos. Tik, žinoma, jei yra noras negrįžti prie „naftalino“.
O ar jis yra, tuo nuoširdžiai abejoju. Ateis kadencijos pabaiga, bus, kaip jau ne kartą buvo kitiems noras susirasti darbo vietų tose bendrovėse, kurių savus vadovus spėta paskirti ar kuriuos pavyks išlaikyti ilgam“, – toliau tęsė D. Žalimas.
„Beje, pastebiu, kad kova su korupcija išnyko iš politikų darbotvarkės, o, jei MGB bylos baigtis liks tokia pat, galėsime sakyti, jog ir politinė korupcija šalyje neegzistuoja. Žinoma, jei norėsime komfortabiliai pagyventi iliuzijų pasaulyje“, – pridūrė jis.
Palankią išvadą rengė Armonaitės ministerija
Vyriausybė in corpore pritarė parlamentarų (daugiausia Seimo konservatorių) siūlymui neberiboti savivaldybių ir valstybės bendrovių vadovų kadencijų, nors kai kurie ministrai tam nepritaria. Tarp nepritariančių – ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kurios vadovaujama ministerija parengė palankią siūlymo išvadą. Ministrė sako, kad susiklosčiusi situacija jai bus pamoka.
Vyriausybėje – ir daugiau ministrų, kurie ir anksčiau pasisakė už kadencijas bei ribojimus, jie šios pozicijos laikosi ir šiandien.
Vyriausybei patvirtinus išvadą dėl pataisų, toliau jas svarstys Seimas.
Pataisų šalininkų įsitikinimu, atsisakius akcinių bendrovių, valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovų skaičiaus ribojimo, esantys vadovai ir toliau tęstų esamus darbus, tai turėtų mažiau neigiamos įtakos įmonės veiklos tęstinumui keičiantis vadovams, vadovo pareigos būtų labiau patrauklios naujiems kandidatams.
Be to, pasak jų, atsisakyti nuostatų, ribojančių valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijų skaičių, Lietuvai rekomendavo EBPO.
Oponentų įsitikinimu, tokiems pakeitimams Lietuva dar nepribrendusi, nes savivaldybių ir valstybinėse įmonėse vis dar gajos nepotizmo, partinių paskyrimų praktikos.
Taip pat keliamos versijos, kad pakeitimai naudingi konservatoriams, kurie, nuogąstaudami dėl būsimų rinkimų rezultatų, siekia išlaikyti įtaką valstybiniame sektoriuje.
Pastabų pataisoms išsakė Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Tarnybos vertinimu, noras atsisakyti bendrovių vadovų kadencijų ribojimo ir atitinkami pakeitimai „gali turėti įtakos galimai neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, nepotizmo praktikų įsigalėjimui, ilgą laiką (daugiau nei 10 metų) vadovaujančių vadovų ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingiems ir neskaidriems sandoriams“.