Pasak Z. Kelmickaitės, valstybės himnas turi būti paprastas, jis negali būti muzikaliai mandras, turi turėti uždegantį, žmogų keliantį momentą. „Himnas turi būti pagavus. Himną turi gebėti padainuoti bet koks žmogelis: jaunas, senas, plikas. Mūsų „Tautiškos giesmės“ ir tekstas prasmingas, aš manyčiau, jis visai patogus giedoti, bet neturime tokios ryškios tradicijos, kad žmogus pridėjęs ranką prie krūtinės giedotų ir jam tiesiog virpėtų širdis“, – apie himną kalbėjo Z. Kelmickaitė.
Z. Kelmickaitės teigimu, iš himną giedančio žmogaus veido matyti, kad jis galvoja apie savo tautą, gentį, šeimą. Muzikologė puikia idėja vadina sumanymą kasmet liepos 6 d. 21 val. giedoti himną. Tačiau, sako ji, reikia vaikus nuo pat vaikystės mokyti himnu didžiuotis, džiaugtis.
„Sovietmetis atėmė tą galimybę – nebuvo tradicijos – nejau dainuosime sovietinį himną. Žmonės, kurie, sakykime, pasislėpę turėjo trispalvę ir himną giedojo, dar ir šiandien nemoka atvirai pasidžiaugti himnu, pasididžiuoti juo. Žiūrėkite – tai painioja žodžius, tai, sako, truputį šalia tono giedu“, – kalbėjo muzikologė.
Z. Kelmickaitė prisiminė JAV dirbusi Amerikos lietuvių vaikų stovyklose. Jie kiekvieną vasaros rytą pradėdavo Lietuvos ir JAV himnais. Muzikologė siūlo, kad ir Lietuvoje mokyklose bei aukštosiose mokyklose mokslo metai būtų pradedami klausantis ne himno įrašo, o jį giedant patiems.
„Reikia daryti viską, kad lietuviui giedant himną, sužibėtų akys. Reikia, kad kuo mažiau himnas būtų transliuojamas iš įrašo. Nesvarbu, gal himnas negrabiai suskambės, gal šiek tiek šalia tono, bet žmogus turi norėti giedoti himną“, – įsitikinusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė.
Z. Kelmickaitė pastebi, kad jauni žmonės supranta himno svarbą – jie mato, kaip himnas gerbiamas kitose šalyse. „Tu gali pamatyti sportininką, kuriam byra ašaros giedant savo himną. Rimtis, išdidumas santūrumas, pasididžiavimas savo tauta ir yra gebėjimas“, – sakė pašnekovė.
„Tautiška giesmė“ Lietuvos himnu patvirtinta 1919 m. 1940 m., po sovietinės okupacijos, himnas buvo uždraustas, vietoj jo buvo atliekamas „Internacionalas”, tačiau 1944 m. „Tautiška giesmė“ buvo atkurta kaip Lietuvos SSR himnas. 1950 m. sukūrus naująjį LSSR himną, už „Tautiškos giesmės“ atlikimą buvo persekiojama ir baudžiama. 1988 m. prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, himnu vėl tapo „Tautiška giesmė“.
Giedos visame pasaulyje
DELFI primena, kad pirmą kartą visame pasaulyje „Tautiška giesmė“ sugiedota per Lietuvos vardo tūkstantmečio šventę. Ir šįvakar lygiai 21.00 val. visi lietuviai, kuriame pasaulio krašte bebūtų ir ką beveiktų, kviečiami sustoti porai minučių ir savo šalies garbei giedoti himną.
„Šiemet Valstybės dieną Lietuvoje gausu įvairių renginių, daugelio jų organizatoriai net neraginti programoje numatė devintą vakaro giedoti „Tautišką giesmę“. Tai rodo, kad tradicija jau gyva ir galim didžiuoti, kad esam vienintelė tokia tauta pasaulyje, kuri kasmet tą pačią valandą kartu giedame savo šalies himną“, – sakė iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ vadovas Raimundas Daubaras.
Lygiai 21 val. Lietuvos himnas griaudės ir Vilniaus Vingio parke, kur vyks Moksleivių dainų šventė. Čia himną giedos ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Visas vietas, kur Lietuvoje ir užsienyje bus giedama „Tautiška giesmė“, galima rasti arba pranešti adresu www.tautiskagiesme.lt.