Po pateikimo už pataisas balsavo 99 parlamentarai, susilaikė - 1, balsavusių prieš nebuvo. Įstatymo pataisos bus svarstomos skubos tvarka. Dėl jų Seimas apsispręs antradienį po pietų.
Įstatymų pataisas pristačiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė savo kalbą pradėjo nuo to, kad Lietuvos valstybė patiria iki šiol neregėtą neteisėtų migrantų antplūdį. Lyginant su praėjusiais metais, nelegalių migrantų skaičius yra išaugęs 23 kartus.
„Tai nėra įprasta migracijos krizė. Tai yra tikslingai vykdomi hibridinės agresijos veiksmai prieš Lietuvą. Mūsų spec. tarnybos indikuoja apie galimus dar didesnius migrantų srautus. Todėl mūsų priemonės, sprendžiant šią krizę, turi būti greitos, atgrasančios ir vieningos“, - teigė A. Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministrė teigė, kad negalima sakyti, kad tai, kas vyksta, buvo netikėta.
„Bet galima drąsiai pasakyti, kad mes nebijome ir žinome, kaip šią situaciją suvaldyti“, - sakė A. Bilotaitė.
Ministrė aiškino, kad siūlomas atsakas į susidariusią situaciją yra adekvatus.
„Neteisėti migrantai nėra tikrieji prieglobsčio prašytojai. Tą rodo mūsų praktika. Tai yra asmenys, A. Lukašenkos įrankis, kuris naudojamas prieš Lietuvą. Ir mes reaguojame adekvačiai, privalome pasirūpinti nacionaliniu valstybės saugumu, užtikrinti ES išorės sienų apsaugą ir ginti mūsų žmonių interesus“, - kalbėjo A. Bilotaitė.
Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos laikosi pozicijos, kad Seimui teikiamos įstatymo pataisos dėl neteisėtos migracijos iš esmės įteisintų žmogaus teisių pažeidimus ir pastatytų pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį.
Kilo klausimas, koks tvoros tikslas
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos narys Stasys Tumėnas kėlė klausimą dėl tvoros prasmingumo ir migrantų vaikų ugdymo nuo rudens.
„Advokatai, teisininkai, tarptautinės teisės specialistai, pastaruoju metu aktyviai aiškina, kad nesvarbu, kurioje tvoros pusėje yra migrantas, jis jau turi būti saugomas, ar tada yra tikslinga tokį brangų užtvarą statyti?“, - klausė S. Tumėnas.
Ministrė aiškino, kad dviejų metrų su koncertina tvora yra tik vienas iš sienos apsaugos elementų.
„Antrasis elementas yra sienos stebėjimo sistema. Šiuo metu tik 38 proc. mūsų sienos su Baltarusija yra padengta modernia sienos stebėjimo sistema, bet šiuo metu mes diegiame modernias stebėjimo sistemas, ir norime padengti 100 proc. sienos. Trečias dalykas yra detekcinė sistema. Ketvirtas dalykas yra sustiprintos pasienio pajėgos, kurios šiuo metu yra maksimalios. (…) Taip pat yra ir mūsų kariuomenės pasitelkimas“, - dėstė A. Bilotaitė.
Pasak jos, taip pat siūloma maksimaliai sutrumpinti procedūras, kad būtų nusiųsta žinia, kad čia nėra patogus kelias.
Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius klausė, kas mokės kompensacijas, jeigu kažkas iš migrantų susižalos, bandydamas pereiti per koncertiną.
Ministrė aiškino, kad bus pastatyti ženklai, perspėjantys, kad yra įrengta koncertina.
„Mes turime gintis. Tai yra hibridinio karo ataka prieš Lietuvą. Tą reikia vertinti labai rimtai. Tai nėra šiaip migracija, kuri vyksta Viduržemio jūros šalyse. Tai yra Baltarusijos hibridinis karas, ir mes atsakome į šitą karą“, - sakė A. Bilotaitė.
Siūlomas naujas teisinis reguliavimas
Pataisomis siūloma nustatyti, kad netrukus po sienos kirtimo pateikusių prašymą dėl prieglobsčio užsieniečių buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvą, rašė BNS.
Prieglobsčio prašytojams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebūtų suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ar apribota jo teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jei jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Įstatymu būtų panaikinami kai kurie buvę apgyvendinimo ribojimai, pavyzdžiui, trūkstant apgyvendinimo vietų nelydimi nepilnamečiai nebūtinai privalės būti apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre. Daugiau įgaliojimų priimti sprendimus dėl apgyvendinimo suteikiama Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Numatoma, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, galėtų būti laikinai ribojamos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimą.
Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, būtų nustatoma skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, jei toks skundas būtų teikiamas.
Esant ekstremaliajai situacijai dėl išaugusių migrantų srautų, skubos tvarka galėtų būti nagrinėjami ir nelydimų nepilnamečių, kurie prašo prieglobsčio, ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymai suteikti prieglobstį.
Seimas susirinko į neeilinę sesiją
Seimas antradienį susirinko į neeilinę sesiją priimti teisės aktų pakeitimams, kurie migracijos procedūras turėtų sutrumpinti iki dešimties dienų. Taip pat pataisos apribotų neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurintų kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.
Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos laikosi pozicijos, kad Seimui teikiamos įstatymo pataisos dėl neteisėtos migracijos iš esmės įteisintų žmogaus teisių pažeidimus ir pastatytų pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį.
Taip pat kai kurie teisininkai išsakė kritiką pataisoms kaip galimai pažeidžiančiomis Konstituciją. Anot jų, priėmus įstatymų pakeitimus migrantams nebus užtikrinta apeliacijos galimybė esant neigiamam sprendimui dėl prieglobsčio.