Prieš dvi savaites Žirmūnuose savo balsą atidavė 17 procentų rinkėjų, Gargžduose – beveik 18 procentų, aktyviausiai prie balsadėžių ėjo Žiemgalos rinkimų apygardos rinkėjai, savo balsą atidavė ten 25 procentai.
Tikrai prastas šių rinkimų aktyvumas, kai nauji rinkimai į Seimą bus rengiami jau kitų metų spalį, tarp valdančiųjų iškėlė svarbų klausimą – ar tik nereikia keisti rinkimų sistemos, taupant ir mokesčių mokėtojų pinigus. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šie rinkimai į tris laisvas Seimo narių vietas kainuos apie 700 tūkst. eurų. Tai kol kas tik apytikslis paskaičiavimas, tikslesni skaičiai paaiškės po įvykusių rinkimų.
Diskusijoms vietos yra
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis pirmąją naujos Seimo darbo sesijos dieną sakė, kad bene labiausiai šiuose rinkimuose į tris laisvas Seimo narių vietas nustebino toks menkas rinkėjų susidomėjimas.
„Šnekant bendrai, tai yra aišku, kad žmonės motyvacijos ateiti į rinkimus turi labai mažai. 17 procentų yra labai mažai rinkėjai, kurie susidomėjo rinkimais“, – rinkimų aktyvumą tada komentavo jis.
Politikas tada neatmetė galimybės, kad vertėtų peržiūrėti rinkimų organizavimo įstatymą, sakydamas, kad galbūt VRK gali kažką pasiūlyti.
Panašiai trečiadienio rytą LRT radijo eteryje kalbėjo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis teigė, kad pokyčiai rinkimų sistemoje galėtų prasidėti kitose Seimo kadencijoje.
„Čia neturi būti manymo, čia yra Konstitucija, ji nurodo, kad jei lieka mažiau nei metai iki kitų Seimo rinkimų, tada neberenkami nauji Seimo nariai. Yra pasaulyje daug patirčių, diskutuosime su VRK pirmininke L. Matjošaityte, gal ir su visa komisija, kokie galėtų būti siūlomi pokyčiai po kitų Seimo rinkimų, tam, kad nebereikėtų tokių dalykų daryti“, – sakė jis.
„Tai yra didelė diskusija, bet tai reikėtų daryti tai tuo metu, kai yra ne rinkiminis, bet porinkiminis laikotarpis, kada nėra niekam įdomu, kaip vyktų konkrečiu atveju“, – LRT radijo eteryje kalbėjo V. Pranckietis.
Rinkimai – brangus malonumas
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė DELFI sakė, kad diskusijos dėl rinkimų tvarkos pakeitimo vis kyla, tačiau į didesnes diskusijas taip ir neišauga.
„Tos diskusijos kartais kyla, tačiau gal neišsivysto plačios, daugybę suinteresuotų šalių apimančios diskusijos: Konstitucinės teisės specialistus, politologus. Tie patys įstatymų leidėjai sukelia tas diskusijas, tokiose situacijose, kurias mes dabar turime – rinkimų aktyvumas yra iš ties labai žemas“, – pasakojo L. Matjošaitytė.
2018 metais rugsėjį rinkimai vyko vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje – aktyvumas pirmame ture buvo apie 30 procentų, 2017 metų balandį Anykščių – Panevėžio vienmandatėje apygardoje – aktyvumas taip pat buvo panašus.
Mažą aktyvumą būtų galima paaiškinti ir paprasčiausiu rinkimų nuovargiu. Atiduoti savo balsą rinkėjai šiemet turėjo net keletą progų.
„Kiek mes matome, tai tada rinkimų aktyvumas tuose mažesniuose rinkimuose buvo aktyvesnis, nei dabar. Gal tai susiję, kad šiais metais rinkėjais teko iš tiesų daug kartų eiti prie balsadėžių, buvo daug rinkimų, intensyvus laikotarpis. Gal ne tik rinkėjai pavargo, gal nėra iš ko rinktis, neatranda savo kandidatų“, – galimas mažo rinkimų aktyvumo priežastis vardijo L. Matjošaitytė.
Įstatymas numato, kad jeigu vienmandatėje apygardoje yra išrinktas Seimo narys, tokiu atveju VRK turi suorganizuoti naujus rinkimus. Rinkimai jau nėra organizuojami, jei iki kitų rinkimų datos yra likę mažiau nei metai.
O rinkimų organizavimo kaina taip pat nėra maža.
„Mes dabar turime daugiau, nei metus. Bet ta problema yra ta, kad aktyvumas ir susidomėjimas rinkimais yra žemas, dėmesio galbūt visiems mažai. Be abejonės rinkimų organizavimas kainuoja, esame dabar paplanavę apie 700 tūkstančių eurų tam. Ir ta suma yra tikrai nemaža“, – situaciją vertino VRK pirmininkė.
„Rinkimų organizavimas yra iš tiesų labai brangus“, – teigė L. Matjošaitytė.
Laikas kelti klausimą apie visą sistemą?
L. Matjošaitytė, kabėdama DELFI sakė, kad galbūt dabar tikrai laikas garsiai pradėti kelti klausimą, ar mišri rinkimų sistema vis dar atspindi rinkėjus ir jų balsus. O galbūt jau laikas pasvarstyti ir apie kitą rinkimų sistemą.
Ji teigė, kad daugelis Europos valstybių naudoja proporcinę rinkimų sistemą, bet yra siūlymų pagalvoti ir apie daugumos mažoritarinę sistemą, kai visi parlamentarai renkami vienmandatėse apygardose.
„Bet jeigu reikėtų rinkti naujus Seimo narius, jiems atsisakius ar netekus mandato, tada turėtume dar daugiau rinkimų nei dabar. Nežinau, ar tai būtų tinkamas sprendimo variantas“, – sakė ji.
L. Matjošaitytė teigė, kad jos manymu, proporcinė rinkimų sistema, kai tolygiau atstovauja ir pasiskirto tarp kandidatų rinkėjų balsai.
„Mes jau tikrai nemažai metų naudojame šią rinkimų sistemą, reikia įsivertinti, ar kiekvieną kartą reikėtų organizuoti tuos rinkimus iš naujo. Galbūt būtų vienas iš sprendimo variantų būtų numatyti, kad antrasis antrojo rinkimų turo kandidatas, jis galėtų įgyti tą mandatą, taip nereikėtų organizuoti daugiau rinkimų, taip užtikrinant, kad visada Seimas bus pilnos sudėties“, – DELFI pasakojo VRK pirmininkė L. Matjošaitytė.
Ji taip pat pateikė ir vieną iš galimų variantų.
„Jeigu nebūtų ir antrojo kandidato, arba jis netektų, ar atsisakytų mandato, gal tik tada būtų galima organizuoti rinkimus, taip galėtume sutaupyti ir mokesčių mokėtojų pinigų, gal lėšas būtų galima panaudoti ir rinkimų inventoriaus atnaujinimui, gal naujų priemonių taikymui ir taip toliau“, – DELFI kalbėjo VRK pirmininkė L. Matjošaitytė.
Dėl trijų vietų kausis šeši
DELFI primena, kad antrasis rinkimų į laisvas Seimo narių vietas turas vyks rugsėjo 22 dieną.
Žirmūnų rinkiminėje apygardoje į antrąjį rinkimų turą pateko Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) atstovė Paulė Kuzmickienė ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.
Gargždų rinkiminėje apygardoje į antrą rinkimų turą pateko (TS-LKD) atstovė Rasa Petrauskienė ir Lietuvos centro partijos kandidatas Kristupas Krivickas.
Žiemgalos rinkiminėje apygardoje į antrąjį rinkimų turą pateko dviejų partijų: Lietuvos centro partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) remiama Rūta Janutienė ir LSDP atstovas Liudas Jonaitis.