Kaip skelbta, pirmadienio pavakare Baltijos jūroje ties Nemirseta nuskendo iš Panevėžio atvykę 12 m. berniukas ir jo 45 m. tėvas. Dar vieno dingusio vaiko ieškojo kariuomenės sraigtasparnis. Šis irgi paskendo, jo kūnas rastas vakare. 11-metis su mama, teta ir pusbroliu prie jūros buvo atvykęs iš Kauno rajono, Kulautuvos. Nelaimės dieną plevėsavo raudona vėliava – jūroje maudytis buvo draudžiama.
Nelaimės, pasiglemžusios tėvo ir sūnaus gyvybes, Nemirsetos paplūdimyje liudininku tapo palangiškis Algimantas Bluškis. Su žmona vaikštinėdamas paplūdimiu, A. Bluškis matė maudytis į jūrą brendantį vyrą. Staiga minėtas poilsiautojas pasilenkė, iš vandens iškėlė vaiką ir jį išnešė į krantą. Paaiškėjo, kad vyras jūroje gulintį vaiką pastebėjo atsitiktinai.
Subėgo poilsiautojai, 15:17 val. A. Bluškis apie nelaimę pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Kadangi kilometro atstumu skendo kiti du berniukai ir būta dviejų iškvietimų, medikai skambino tikslintis, ar vyksta į reikiamą vietą.
Ištrauktą vaiką gaivinti bandė paplūdimyje buvęs reanimatologas. Aplinkiniai tikėjosi, kad vaiką dar pavyks atgaivinti. Po kurio laiko į įvykio vietą atskubėjo pasimetusi moteris. Ji ėmė šaukti klausdama, kur jos vyras, kurio ši ieškanti jau pusę valandos. Paaiškėjo, kad ant kranto gaivinamas jos sūnus.
Pirmiausia atvyko gelbėtojai, kurie į nelaimės vietą privežė medikus. Po kurio laiko, už 50-100 metrų, vyras iš vandens ištempė vaiko tėvą.
„Mama buvo krante ir visą procesą matė. Jai medikai davė vaistų. Baisusis košmaras prasidėjo, kada vaiko gyvybė užgeso galutinai, konstatuota mirtis. Vieni žmonės aplinkui netgi ėjo maudytis, kiti deginosi, treti žiūrėjo iš siaubo už galvų susiėmę rankas. Buvo baisus dalykas – vidury dienos ant kranto, 100 metrų atstumu, guli du kūnai ir niekas nieko negali padaryti, kol neatvyks policija. Šokiruojantis dalykas“, – iki šiol pirmadienio įvykių negali pamiršti A. Bluškis.
Paplūdimiu grįždamas namo, vyras keliskart kelyje sutiktus tėvus ragino iš vandens traukti vaikus.
Lyg niekur nieko turškėsi su mažamečiais
„Sunku pergyventi, jau trečia diena eina, tačiau viskas savyje lieka, ypač skaudu, kad nukenčia vaikai. Jų tėvai paprastai neperspėja, nepaaiškina, kas gali atsitikti ir jie tragiškai žūsta. Tai pats baisiausias dalykas“, – sako įvykio vietoje buvęs ir gelbėjimo darbuose dalyvavęs Palangos paplūdimių gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Ričardas Kurpius.
Nelaimės vietoje jis išvydo į krantą ištrauktą ir profesionaliai gaivinamą vaiką.
„Iš 112 gavome šiek tiek dviprasmišką informaciją, mums nurodė dvi skirtingas kryptis, tai mums šiek tiek apsunkino suradimą, bet mes teisingai pasirinkime kryptį ir atvykome. Pasirodo, vienu metu žmonės skendo dviejose skirtingose vietose, tai tarnybas apsunkino, nes tose vietose nėra tikslių koordinačių“, – sakė R. Kurpius.
Gelbėtoją nustebino aplinkinių elgesys. „Kada nuskendo vaikutis su tėvu, šalia, už kokių 200 metrų, lenda šeima į vandenį su mažamečiais metų ar dviejų kūdikiais, keturių metukų vaikais, tačiau perspėjami nereaguoja. Nežinau, ką jie galvoja, juk mato apie įvykusią nelaimę, vykstančius gelbėjimo darbus, o mano, kad tai jų neliečia“, – stebisi pašnekovas.
R. Kurpiaus teigimu, šįmet jūra nėra labai audringa, tačiau vasara eina į pabaigą, žmonės skuba mėgautis gerais orais. Didžiausios problemos prasideda rugpjūčio mėnesį.
„Ypač kada sukyla vėjas. Visi nori dar paskutinį kartą įbristi į jūrą, kurios gal metus nebematys. Praranda budrumą, o kada bangavimas 3 ir daugiau balų, keliame raudoną vėliavą ir tai labai pavojinga. Masė vandens iš jūros eina kranto link, paskui vanduo grįžta ir grįždamas sudaro sroves, kurios tampa visų nelaimių priežastimi“, – aiškino R. Kurpius.
Kada maudytis draudžiama, gelbėti neprivalo
„Jūs įsivaizduokite: iškelta raudona vėliava, maudytis giežtai draudžiama, ar maudytis leistumėt savo vaiką? Aš neleidžiu. Tačiau nerandu atsakymo ir nesupratų tų tėvų, kurie leidžia. Per dieną iš jūros išvarome šimtus, drausminame ir vaikus. O žmonės sako, kad nieko tokio, esą jie žiūri ir mato. Tada ir aiškiname, kad banga pagauna akimirksniu“, – piktinasi Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.
„Kada nutinka nelaimė, nesuprantantys situacijos ją komentuoja, kaltina tarnybas. Pagal visus įstatymus, jei iškelta raudona vėliava, kitose užsienio šalyse gelbėtojai susirenka daiktus, užrakina postus, pakabina vėliavą ir išeina. O mes būname, nors neprivalome to daryti. Ir mes rizikuojame gyvybe, važiuojame gelbėti į ne mums priklausančią teritoriją, nes nėra nieko brangiau už žmogaus gyvybę“, – dėstė J. Pirožnikas.
Šįmet Palangos gelbėtojai Palangos ir Šventosios paplūdimiuose jau išgelbėjo 14 žmonių.
Dažniausiai skęsta vyrai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šią vasarą ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių jau ištraukė 47 skenduolius, iš jų 4 nepilnamečius. Ugniagesiai išgelbėjo 6 gyventojus, iš jų 1 vaiką. Nuo metų pradžios skenduolių jau priskaičiuota 89.
„Manome, kad žmonės neįvertina rizikų, praranda budrumą, atsipalaiduoja, neįvertina, kad vandenyje daugiau rizikų nei žemėje. Nugali pramogos, o ne saugumo troškimas, saugumo kultūros nebuvimas“, – sako PAGD atstovė Edita Zdanevičienė.
Pasak E. Zdanevičienės, skaudžiausia, kada tokį pavyzdį rodo suaugusieji, esant pavojui, lįsti į vandenį drąsinantys vaikus.
Duomenų analizė rodo, kad keturis kartus dažniau skęsta vyrai, rizikingiausiam amžiui priskiriami 45-64 m. amžiaus žmonės. Nelaimės vandenyje įtakos turi alkoholio vartojimas.