Serijinis žudikas bandė laimę teisme
Ar gali tikėtis malonės samdomas žudikas, kuris per savo gyvenimą nužudė 14 žmonių, o už 13 įvykdytų žmogžudysčių jam buvo skirta aukščiausia įstatymų numatyta bausmė – įkalinimas iki gyvenimo pabaigos?
Įstatymai suteikia tokią teisę, kai iki gyvos galvos kalėti nuteistas nusikaltėlis už grotų jau išbuvo bent 20 metų. Jeigu kalinys sugeba įrodyti iš esmės pasitaisęs, jam teismas gali skirti terminuotą, nuo 5 iki 10 metų įkalinimo bausmę, kurią atlikęs jis gali išeiti į laisvę.
Šia galimybe bandė pasinaudoti ir žymiausias šalyje samdomas žudikas, už 13 žmonių nužudymą kalėti iki gyvos galvos septynis kartus nuteistas vilnietis Valerijus Januškevičius. 64 metų sulaukęs žudikas šiuo metu bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose, kurių administracija tarpininkavo teikiant prašymą Kauno apygardos teismui.
Į teismo posėdį samdomas žudikas atvežtas nebuvo, jame dalyvavo nuotoliniu būdu. Nuo 1998 metų už grotų laiką leidžiantis plėšimais bei užsakomosiomis žmogžudystėmis besivertusios gaujos vadeiva teisme pripažino neturintis vilties gyvas išeiti į laisvę.
„Iki laisvės išgyventi daug šansų neturiu. Sergu cukriniu diabetu, tai klastinga liga, mano tėvas mirė nuo jos. Aš planuoju artimiausią ateitį, o ne po 10 metų“, – kalbėjo serijinis žudikas.
Kruvina praeitis pasivijo ir už grotų: sutiko aukos brolį
64 metų V. Januškevičius sakė, kad įkalinimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į švelnesnę, terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jam leistų dirbti.
Per savo gyvenimą 14 žmonių nužudęs nusikaltėlis tikino šiuo metu nedirbantis, tad gyvenantis skurdžiai, net neturintis už ką nusipirkti televizoriaus. Jo žmona ir tėvai mirę, o dukra augina du neįgalius vaikus, dėl lėšų trūkumo negalinti iš sostinės atvykti jo aplankyti į Pravieniškes.
Tad sušvelninus bausmę ir gavus darbą jis galėtų dalį uždirbtų pinigų nusiųsti savo dukrai, kad ši turėtų už ką atvažiuoti jo aplankyti.
Teisme V. Januškevičius nurodė priežastį, kodėl jam šiuo metu neleidžiama dirbti. Pasak žudiko, darbams vadovaujantis žmogus yra pasakęs, kad jo brolį nužudė V. Januškevičius, todėl jam niekada gyvenime nebus suteikta galimybė dirbti gamybos zonoje.
„Žmogus jaustų diskomfortą su manimi kartu dirbdamas viename ceche“, – sakė V. Januškevičius.
Per 22 metus nė karto nedirbo
Pravieniškių pataisos namų administracijos pateiktoje medžiagoje nurodoma, kad šiurpius nusikaltimus vykdęs, žmones už pinigus žudęs nusikaltėlis už grotų didesnių problemų nekelia. Jis vos du kartus pažeidė taisykles, sulaukė vienos nuobaudos.
„Nuteistasis, bendraudamas su administracijos darbuotojais, yra mandagus, taktiškas, komunikabilus. Santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs, tarp nuteistųjų autoriteto neturi.
Tikina, kad kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko.
Socialinius ryšius palaiko su drauge. Žmona bei tėvai mirę. Su broliu ryšiai nutrūkę, su dukterimi ryšiai silpni. Iki įkalinimo buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu nesimokė, įdarbintas nebuvo“, – skelbiama teismui adresuotame dokumente.
Taip pat teigiama, kad perkėlus į Pravieniškes V. Januškevičius prašė jam suteikti darbą, tačiau nebuvo įdarbintas dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Šių metų liepą jis pakartotinai prašė darbo, tikino norintis dirbti.
„Tačiau šių aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš nuteistojo asmens byloje esančios 2011 m. vasario 19 d. charakteristikos matyti, kad darbas nuteistajam buvo siūlytas, tačiau darbo V. Januškevičius atsisakė motyvuodamas mažu atlyginimu. Taigi nuteistasis, turėdamas realią galimybę įsidarbinti ir gauti pajamas, šios galimybės atsisakė, nors iš nuteistojo solidariai yra priteistas civilinis ieškinys“, – konstatavo Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija.
Žudiko norai negali būti aukščiau, nei visuomenės interesai
„Nors nuteistasis savo asmenybę apibūdina kaip nekonfliktišką ir vertinančią gebėjimą nesutarimus išspręsti socialiai priimtinais, konstruktyviais būdais, tačiau gyvenime yra buvę epizodų, kai savitvardą prarado. Pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra aukšta.
Nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, linksta pasitikėti sėkmės tikimybe, dėmesį sutelkia tik į trumpalaikius sprendimus ignoruojant ilgalaikes pasekmes. Nuteistasis suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau praeityje ne visuomet gebėjo suvaržyti savo elgesį atsižvelgdamas į tai.
Visuma paminėtų aplinkybių sudaro pagrindą abejoti pakankama nuteistojo pažanga ir leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju bausmės paskirtis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme, nebus įgyvendinta“, – pasisakė teikimą sušvelninti bausmę atmetęs Kauno apygardos teismas.
Teismo vertinimu, nors V. Januškevičius sugebėjo sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga neleidžia manyti, kad išėjęs į laisvę jis nedarys naujų nusikaltimų ir visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens.
„Nuteistojo siekis išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų“, – konstatavo teismas.
Pirmąją žmogžudystę įvykdė nesulaukęs pilnametystės
Žudiko karjerą vilnietis V. Januškevičius pradėjo sulaukęs vos 16 metų. Už tai, kad apiplėšė ir nužudė žmogų jam buvo skirta maksimali bausmė, kuria baudžiami nepilnamečiai – laisvės atėmimas 10 metų.
Būdamas už grotų V. Januškevičius susipažino su keliais kaliniais, vėliau tapusiais jo suburtos banditų grupuotės branduoliu. Į laisvę jis išėjo sulaukęs 23 metų.
Teigiama, kad 1992 – 1998 metais veikusi V. Januškevičius gauja vertėsi itin sunkiais nusikaltimais: vykdė ginkluotus plėšimus, grobė žmones ir reikalavo išpirkos, galiausiai užsiėmė užsakomosiomis žmogžudystėmis.
Bene labiausiai nuskambėjęs V. Januškevičiaus įvykdytas nusikaltimas – 1995 metų gegužę Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų surengtas bankininko Rimanto Grainio susprogdinimas. Sprogmuo buvo pritvirtintas po verslininko automobiliu ir sprogo šiam pradėjus važiuoti. Nuo patirtų itin sunkių sužalojimų po kelių dienų R. Grainys mirė.
V. Januškevičius teisėsaugininkams įkliuvo 1998 metais, kai įvykdęs dvigubą žmogžudystę, nušovęs automobilyje sėdėjusį verslininką ir jo žmoną padarė lemtingą klaidą. Žudikas pasiėmė aukos turėtą mobiliojo ryšio telefoną ir įdėjęs savo SIM kortelę kažkam paskambino.
To pakako, kad nusikaltimą narplioję kriminalistai imtų sekti samdomo žudiko pėdsakais. V. Januškevičiui pareikšti kaltinimai nužudžius 13 žmonių, jam septynis kartus skirta aukščiausia bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.
Kratėsi žudikų gaujos vadeivos vardo, minėjo buvęs tik „technikos direktoriumi“
Prašydamas sušvelninti bausmę žudikas savaip interpretavo įvykius, minėjo pats nusprendęs baigti kriminalinę karjerą ir teisėsaugininkams savanoriškai papasakojo apie savo įvykdytus nusikaltimus. Esą kriminalistai buvo jį sulaikę, tačiau neįtarė, kiek žmonių jis buvo spėjęs nužudyti.
„Jeigu būčiau iki galo tylėjęs, išsisukinėjęs, nebūtų nei Kriukovo, nei Grainio susprogdinimo, nei Buravcovų bylos“, – kalbėjo per savo gyvenimą 14 žmonių nužudęs nusikaltėlis.
V. Januškevičius stengėsi sumenkinti savo vaidmenį už pinigus žmones žudžiusioje gaujoje, sakė buvęs tik „technikos direktorius“, o gaujai vadovavę visai kiti žmonės. Esą jį prisiimti vadeivos vaidmenį įkalbėjo prokuroras, nes tikrieji lyderiai tuo metu davė parodymus prieš „Vilniaus brigadą“ ir dėl to buvo tapę itin naudingais liudininkais.
