Policininkai patikėjo kerštavusia žmona
Sutuoktiniams išgyvenant santykių krizę, nusprendus pasukti skirtingais keliais ir nesutariant, kaip pasidalinti turtą, neretai svaidomasi pačiais įvairiausiais, nebūtinai pagrįstais kaltinimais. Įsikišus teisėsaugininkams, tokios dramos neretai įgauna ikiteisminių tyrimų formą, o šie kartais baigiasi gana netikėtai.
Vienas tokių atvejų – Kauno rajono gyventojo, eiliniu darbininku statybose dirbančio 61 metų Jono istorija. Žmogus kaltintas smurtavęs prieš žmoną, grasinęs peiliu ją nužudyti, buvo sulaikytas, jam uždrausta kurį laiką gyventi savo namuose.
Galiausiai ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, o už neteisėtą sulaikymą, skirtą laisvės apribojimą, turės sumokėti valstybė. Šį Kauno apylinkės teismo sprendimą šią savaitę paliko galioti prokurorų bei policijos skundą atmetęs Kauno apygardos teismas.
Pagrindinis šios istorijos veikėjas, bylą prieš Lietuvą laimėjęs darbininkas prašė jo pavardės neminėti. Jis pripažino po karčios patirties nenorintis sulaukti nemalonumų dėl kitų policijos pareigūnų veiksmų, jį neteisėtai sulaikiusių policininkų kolegų.
Jono pavardė taip pat neminima ir dėl to, jog šioje istorijoje esama su kitais žmonėmis susijusių teiginių, kurių tikrumo patikrinti nėra galimybės.
„Nemaniau, kad man gyvenime teks tai patirti. Kerštaujanti žmona mane apšmeižė, policija ja patikėjo, o aš, kaip didžiausias nusikaltėlis buvau uždarytas į areštinę, beveik du mėnesius negalėjau grįžti į savo namus, kuriuose buvo likę mano vartojami vaistai, visi kiti daiktai. Pagaliau, po pusantrų metų visa tai pasibaigė“, – portalui „Delfi“ sakė bylą prieš valstybę, ją atstovavusią policiją ir prokuratūrą laimėjęs eilinis pilietis, 61 metų darbininkas Jonas.
Pranešė apie maisto vagystes, sulaukė kaltinimų smurtu
Jonas neslėpė – prieš įsikišant Kauno apskrities policijos pareigūnams, jo santykiai su žmona buvo kaip reikiant pašliję. Pora ketino skirtis, tačiau nesutarė, kaip reikės pasidalinti turtą. Atmosferai kaistant, sutuoktiniai gyveno skirtinguose didelio, privataus namo aukštuose.
Policijos pareigūnų vizito su žmona išsiskirti nusprendęs Jonas sulaukė 2018 metų gruodžio 7-osios vakarą. Vyras maudėsi duše, o pareigūnai jo paprašė apsirengti ir vykti kartu su jais. Pasak jam atstovavusios advokatės Kristinos Česnauskienės, žmogui nebuvo pranešta apie tai, jog ketinama sulaikyti, sveikatos problemų turintis vyras nepasiėmė nei vaistų, nei būtinų higienos priemonių.
Pareigūnai į garliaviškio namus atvyko ir jį sulaikė ne šiaip sau. Buvo gautas jo žmonos pareiškimas, kad vyras smurtavo ir grasino nužudyti. Čia svarbi viena iškalbinga detalė: pareiškimas buvo parašytas prieš keturias dienas, per tą laiką moteris nesikreipė į jokias tarnybas, neskambino pagalbos numeriu.
„Žmona dirbo Krašto apsaugos sistemoje virtuvės šefe, iš darbovietės vogė ir namo nešė maisto produktus. Aš paskambinau ir viską papasakojau jos darbdaviams, nufotografavau, kas sudėta šaldytuve. Ji, matomai, apie tai sužinojusi ir pasitarusi darbovietėje, sugalvojo, kaip man atkeršyti. Pareiškime policijai parašė, kad aš ją sumušiau ir su peiliu grasinau papjauti. Tikriausiai jai kažkas patarė, kad taip parašius policija mane tikrai iš namų išsiveš“, – svarstė Jonas.
Įsiminė pareigūnų sarkazmas apie vyrams padarytą gėdą
Pasakodamas savo istoriją vyras neslėpė – jis tikrai nesitikėjęs, kad apsilankymas policijos įstaigoje taps ilgų kančių pradžia. Juolab, kad prieš žmoną jis sakė nesmurtavęs, o juo labiau – negrasinęs jos papjauti peiliu.
Jonas pasako: civiliais rūbais vilkėjusių pareigūnų į policijos komisariatą buvo nuvežtas tiesiai iš dušo, būdams blaivus. Jokių smurto žymių ant jo žmonos kūno pareigūnai taip pat nepastebėjo.
Žmogus prisiminė, kad šios aplinkybės šiek tiek suglumino pareigūnus, tad jis sulaukęs gana keistos teisėsaugininkų replikos.
„Man sakė, kad aš visiems vyrams padariau gėdą. Kad kiti vyrai pas juos atvežami labai girti, savo žmonas žiauriai sumušę. O aš – blaivus, žmona be jokių smurto žymių... Klausiau, kiek laiko man teks užtrukti, sakė, jog kokias tris valandas. Viskas baigėsi tuo, kad uždarė dviem paroms. Nuogai išrengė, prie „kalinio lentelės“ pastatę fotografavo, pirštų antspaudus paėmė“, – vizitą pas pareigūnus prisiminė darbininkas.
Policijos areštinėje praleistos dvi paros buvo tik būsimų išgyvenimų pradžia. Smurtu apkaltintam vyrui buvo pareikšti įtarimai dėl fizinio skausmo sukėlimu ir grasinimu nužudyti šeimos narį. Apklausos metu jis neigė kaltę, tikino nesmurtavęs ir jokio peilio rankose neturėjęs ir žmonai juo negrasinęs, tačiau šie argumentai, panašu, niekam nebuvo įdomūs.
Policijos tyrėja įsijautė į teisėjos vaidmenį
Kitą dieną Kauno vyriausiojo policijos komisariato tyrėja Jonui skyrė kardomąją priemonę, uždraudė bendrauti su žmona, nesilankyti savo namuose bei nepasišalinti iš Kauno nakvynės namų.
„Kai žmogaus tyrėja klausė, ar jis turės kur apsistoti, jis pasakė neturintis kur eiti. Kodėl buvo įrašytas nakvynės namų adresas – neįsivaizduoju. Jis nei dienos ten nebuvo, uždraudus lankytis savo namuose išvyko pas seserį į Vilkaviškio rajoną“, – portalui „Delfi“ pasakojo Joną gynusi advokatė K. Česnauskienė.
Tačiau įdomiausia tai, kad šią kardomąją priemonę paskyrusi, uždraudusi namo sugrįžti policijos tyrėja, pasak advokatės K. Česnauskienės, to daryti neturėjo jokios teisės. Pasak teisininkės, tai byloja apie kompetencijos trūkumą, visišką teisės neišmanymą.
Iš tiesų, Baudžiamojo proceso kodekse sakoma, kad „suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau, nei nustatytu atstumu, gali būti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi“.
Taip pat teigiama, jog „kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką”.
Tačiau tokių duomenų, nevienareikšmiai liudijančių, kad Jonas iš tiesų mušė savo žmoną ir grasino ją nužudyti, taip ir nebuvo surinkta.
Vėliau apie visa tai pasisakė ir darbininko Jono advokatės K. Česnauskienės parengtą ieškinį Lietuvos valstybei nagrinėjęs ir dalinai jį patenkinęs Kauno apylinkės teismas, šį sprendimą galioti palikęs Kauno apygardos teismas.
Negalėjo grįžti namo, liko be būtinų vaistų
Nors ir paleistas iš policijos areštinės, į namus, kuriuose gyveno pareiškimą dėl nebuvusio smurto policijai parašiusi žmona, Jonas grįžti negalėjo. Neturėdamas kur apsistoti, vyras prisiglaudė pas seserį Vilkaviškio rajone.
Galiausiai, po advokatės skundų, buvo koreguota kardomoji priemonė – pakeista gyvenamoji vieta, kurioje jis privalo būti, tačiau grįžti į namus nebuvo leista. Nepaisant to, kad žmogus galėjo gyventi kitame privataus namo aukšte, nebendrauti su žmona.
Jonas pas seserį Vilkaviškio rajone gyveno beveik du mėnesius. Vėliau jis tikino, kad 70 kilometrų atstumas iki Kauno jam sukėlė nemažai nepatogumų. Teko vykti pas gydytojus, dėl nuolatinio streso išsivystė nerimo ir miego sutrikimai.
Neteisingai apkaltinto žmogaus sesuo vėliau teisme liudijo, kad nepilnus du mėnesius pas ją gyvenęs brolis jautėsi blogai, verkė, nemiegojo. Šiuos teiginius pagrindė ir psichiatrų pažyma, kurioje teigiama, kad dėl minėtų sutrikimų jam buvo skirtas gydymas.
Lietuvą į teismą padavęs vyras taip pat nurodė, kad negalėdamas grįžti į savo namus, gyvendamas pas seserį už 70 kilometrų nuo Kauno jis neturėjo vaistų, kuriuos nuolat naudojo. Į Kauną teko važiuoti ne kartą – lankytis pas medikus, gauti receptus vaistams, bendrauti su advokate.
Policininkai įkalčių ieškoti net nebandė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjant Jono ieškinį rasta nemažai policijos darbo broko. Visas bylos aplinkybes įvertinęs teismas Jono sulaikymą pripažino neteisėtu.
„Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad priimant nutarimą dėl Jono sulaikymo, išskyrus jo žmonos pareiškimą, nebuvo jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad jos atžvilgiu buvo padaryta jos nurodyta nusikalstama veika – ant nukentėjusiosios kūno smurto žymių nebuvo, tai patvirtino ir pati nukentėjusioji tą patį vakarą papildomai apklausta policijoje“, – nurodė teismas.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad su pareiškimu į policiją moteris kreipėsi nuo galimo smurtinio išpuolio ir grasinimo nužudyti praėjus keturioms dienoms. Tačiau nesama jokių duomenų, kad iš karto po tariamo incidento ji būtų kreipusis kokios nors pagalbos į policiją, medicinos įstaigas, kaimynus, advokatus ir pan.
„Sulaikymo metu asmuo buvo blaivus, jokių konflikto požymių nenustatyta. Atsižvelgiant ir į tai, kad keturias paras galimai po padaryto nusikaltimo sutuoktiniai gyveno kartu tuose pačiuose namuose, nukentėjusioji po įvykio dvi dienas ėjo į darbą, jos laisvė niekaip nebuvo suvaržyta, tyrėjos nutarime nurodyti suėmimo motyvai dėl suėmimo pagrindų ir sąlygų, teismo nuomone, yra niekuo nepagrįsti“, – nutartyje pasisakė teismas.
Nagrinėjant neteisėtu žmogaus sulaikymu pasibaigusios istorijos aplinkybes, teismas aptiko nemažai policijos darbo broko įrodymų. Atvykdami sulaikyti neva smurtavusio vyro jie nesistengė surinkti bent kokių, jį skundusios žmonos teiginius pagrįsti galinčių įrodymų.
„Įvykio liudytojų nebuvo, įvykio vietos apžiūros metu grumtynių požymių nenustatyta, jokių daiktų, turinčių įrodomosios reikšmės, nerasta. Vertinant 2018 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolą akivaizdu, kad jokių daiktų (šiuo atveju – peilio, kuriuo anot nukentėjusiosios jai buvo grasinta) ir nebuvo ieškota, virtuvės siena, į kurią, anot nukentėjusios buvo įremtas peilis, nefiksuota.
Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnai sulaikyti asmenį patys atvyko į jo šeimos namus žinodami žmonos pareiškime nurodytas aplinkybes – t. y. tai, jog fizinis smurtas ir grasinimas nužudyti vyko jų namuose, pareigūnai neapklausė kitoje to paties namo dalyje gyvenančių kaimynų, kas teismo nuomone reiškia, jog nebuvo atliekami jokie veiksmai, siekiant surinkti bent kokius duomenis, kurie patvirtintų sutuoktinės pareiškime nurodytas aplinkybes“, – policijos darbo broką vardino teismas.
Netinkamai dirbo ne tik policininkai, bet ir prokurorai
Teismas įvertino ne tik neteisėtą žmogaus sulaikymą, bet ir policijos tyrėjos, viršijusios savo įgaliojimus jam skirtą draudimą gyventi savo namuose.
„Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad dėl tyrėjos neteisėtai paskirto draudimo gyventi savo gyvenamojoje vietoje, bei dėl prokurorų nekompetentingai išspręstų Jono atstovės skundų, pakankamai ilgą laiko tarpą (beveik du mėnesius) ženkliai buvo apribotos ieškovo teisės nebuvus tam jokio teisinio pagrindo“, – nustatė teismas.
“Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad tokio pobūdžio kardomosios priemonės skyrimas yra priskiriamas išimtinai teismo ar teisėjo kompetencijai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nėra kompetentingi net svarstyti tokios priemonės skyrimo pagrindų ir sąlygų.
Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnės neterminuotai paskirti papildomi įpareigojimai – nesilankyti jo gyvenamosios vietos adresu ir nebendrauti su sutuoktine, buvo atlikti neturint tam įgaliojimų ir buvo pertekliniai bei neproporcingi.
Nekompetentingai prokurorų išnagrinėti ieškovo atstovės skundai lėmė, kad neteisėtai ir nepagrįstai paskirta kardomoji priemonė tęsėsi beveik du mėnesius“, – rašoma įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo sprendime.
Pasakodamas savo istoriją Jonas prisiminė vieną, gana svarbią detalę. Policijos pareigūnams aiškinantis, ar jis iš tiesų smurtavo prieš žmoną ir peiliu grasino ją nužudyti, kaip nurodyta moters pareiškime, vyko ne tik apklausos. Buvo nuspręsta abu besipykstančius sutuoktinius iškviesti į akistatą, kad būtų galima palyginti jų parodymus.
„Tačiau mano žmona dalyvauti akistatoje atsisakė. Ji nurodė, kad bijo smurto iš mano pusės. Atleiskite, koks gali būti smurtas, kai akistata vyksta policijos įstaigoje? Tikriausiai suprato, kad apsimelavo ir bijojo, kad visas jos melas paaiškės", – kalbėjo vyras.
Nekreipta dėmesio į esminę aplinkybę – konfliktinius sutuoktinių santykius
Bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas įžvelgė ir esminę problemą – nagrinėjant besiskiriančių sutuoktinių skundus, pareigūnai privalo būti itin objektyvūs, tačiau šioje istorijoje to nebuvo padaryta.
O tai, kad sutuoktinių santykiai jau kuris laikas pašliję, jie ruošiasi skyryboms ir nesutaria, kam iš jų turėtų atitekti žemės sklypas, policijos pareigūnams buvo žinoma iškart po Jono sulaikymo. Šias aplinkybes tą pačią dieną papildomos apklausos metu nurodė jį smurtu apkaltinusi žmona.
„Šios aplinkybės reiškia, kad tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pareigą labai įdėmiai ir atsargiai vertinti Jono žmonos pareiškime nurodytas aplinkybes įvertinant tai, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų.
Akivaizdu, kad nei Joną sulaikant, nei pareiškiant jam įtarimą ar skiriant kardomąsias priemones į tai atsižvelgta nebuvo, apie tai prokuroras pasisakė tik priimdamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą“, – konstatavo teismas.
Ikiteisminis tyrimas Jono atžvilgiu buvo nutrauktas 2019 vasario pabaigoje, Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorui konstatavus, nusikaltimai, kuriais buvo įtariamas Jonas – smurtas prieš žmoną ir grasinimas ją nužudyti, padaryti nebuvo.
Prokurorai bandė gintis: dėl to, kas įvyko, kaltas pats Jonas
Žmonos apšmeižtam, be kaltės sulaikytam, namuose gyventi negalėjusiam vyrui kreipusis su ieškiniu į teismą, kitoje barikadų pusėje, nei įprasta atsidūrusi Lietuvos generalinė prokuratūra pateikė įdomų argumentą. Esą pats Jonas kaltas dėl to, kas su juo nutiko. Pasak prokuratūros atstovų, būtent jo „neatsakingas elgesys nulėmė baudžiamojo persekiojimo pradėjimą, įtarimo pareiškimą, procesinės ir kardomosios priemonės su įpareigojimais paskyrimą“.
Šis prokurorų argumentas teismo buvo atmestas, kaip visiškai nepagrįstas.
„Teismui konstatavus, kad nurodyti pareigūnų veiksmai nagrinėjamu atveju buvo neteisėti, nėra pagrindo teigti ieškovo elgesį buvus neatsakingą“, – nurodė teismas.
Ar Jono šeimos namuose galėjo būti smurtaujama prieš žmoną, nieko negalėjo pasakyti ir apklausti liudininkai. Šalia gyvenanti moteris tyrėjams pasakojo iš kaimynų namų niekada nėra girdėjusi trenksmų, verkimo ar kitų smurtą primenančių požymių, nėra mačiusi Jono žmonos su mėlynėmis ar nubrozdinimais. Ji pripažino girdėjusi apie moters patiriamą psichologinį smurtą bei sutuoktinio sulaikymu pasibaigusį konfliktą. Tačiau visa tai ji sužinojo iš pačios moters.
Kita liudininkė minėjo niekada Jono elgesyje nemačiusi smurto apraiškų. Dar viena moteris sakė girdėjusi apie įvykusį konfliktą, tačiau tai pasakojusi vyro sutuoktinė neminėjo turinti smurto žymių ar sužalojimų.
Tad, teismo vertinimu, šie duomenys nepatvirtina fizinio smurto buvimo, o informacija apie Jono naudojamą psichologinį smurtą prieš žmoną liudytojams yra žinoma tik iš jos pačios.
„Taigi, objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovo neatsakingą ar netinkamą elgesį, kurio pasėkoje buvo atlikti ginčijami pareigūnų veiksmai nenustatyta“, – konstatavo Jono ieškinį prieš Lietuvą dalinai patenkinęs Kauno apylinkės teismas.
Už teisėsaugos klaidas turės sumokėti valstybė
Ieškinyje prieš valstybę darbininkas Jonas patirtą moralinę žalą įvertino 2 tūkst. eurų, o turtinę žalą – 204 eurais. Kauno apylinkės teismas prašomos kompensacijos už turtinę žalą neginčijo, priteisė visą prašytą sumą. O kompensaciją už patirtus išgyvenimus būnant neteisėtai sulaikytam ir beveik du mėnesius negalint grįžti į savo namus sumažino dvigubai, vietoje prašytų 2 tūkst. eurų, Jonui iš Lietuvos priteisė 1 tūkst. eurų.
Valstybė vyrui taip pat įpareigota padengti didžiąją dalį bylinėjimosi išlaidų – 412,50 euro. Su šiuo Kauno apylinkės teismo sprendimu nesutikusi policija ir prokuratūra jį apeliacine tvarka skundė Kauno apygardos teismui. Tačiau birželio 9 dieną skundą išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija jį atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
„Aišku smagu, kad pagaliau teisybė nugalėjo. Tik kiek apmaudu, kad priteisė tik pusę sumos, nors ir taip nedaug prašiau“, – portalui „Delfi“ sakė su žmona kartu jau negyvenantis, tačiau dar oficialiai neišsituokęs 61 metų darbininkas Jonas.