Žoliautoja paneigė seną mitą: kuriuos augalus rinkti pats laikas, o kurių apskritai geriau neliesti

Dabar pats vasaros gražumas, tad laikas vykti į pievą prisirinkti žolelių. Žoliautoja Rasa Subačienė sako, kad geriau jas vartoti profilaktiškai, kad vėliau netektų spręsti rimtų sveikatos problemų. Visgi ji pabrėžia, kad radus didžiulę čiobrelių pievą, nereikia jų rinkti vien tam, kad turėtum spintelėje. Tik tiek, kiek reikia.

Dažnai sakoma, kad po Joninių žolelių nebereikėtų rinkti, nes jos nebeturi galių – ar tai tiesa?

„Deja, tai netiesa. Gamta nežiūri į kalendorių, tiesiog žiūri savęs. Jau kiek metų stebiu – šiemet gamta vėluoja. Jonažolė pievoje tik tik pradeda skleistis, nemačiau nė vieno žiedelio“, – neįprastu reiškiniu dalijosi R. Subačienė, laidoje „Delfi rytas“.

Visi augalai neatsiranda šiaip sau

Studijoje ant stalo pamerkta pievos gėlių, tikra Joninių puokštė. Ar žoliautoja žino visų jų pavadinimus? „Tai nėra tie žolynai, kuriuos būčiau rinkusi į kupolę, per patį ritualą – čia ne patys veiksmingiausi ar vaistiniai žolynai, – sakė ji ir ištraukė paprastą smilgą. – Tai „Kiškio ašarėlė“, su ja galima pasidaryti masažiuką.“

Vardijo toliau: čia varpeliai, naktižiedė, kuri vakarais pražysta – liaudiškai vadinama pūsliuke. „Kodėl pūsliukė? Ji panaši į tokią. Spėkite, nuo ko gali padėti, – ogi nuo šlapimo pūslės problemų“, – rodė R. Subačienė.

Gamtoje, pasak žoliautojos, visi augalai neatsiranda šiaip sau – yra skirti kažkokiam reikalui. Tiesiog ne viską žinome, kai ką pamiršę, neatradę.

Kol žiedai tik pradeda žydėti, susirinkus žolynus galima paruošti kvapnią arbatą. Visgi R. Subačienė įspėjo, kad rinkti galima tik tas žoles, kurios yra žinomos. „Žemuoges pažįstate? Žemuogių lapukų arbata nuostabi – galite netgi žygyje prisiskinti, susmulkinti ir mesti į karštą vandenį. Tinka ir liepų lapai, galbūt rasite bepradedančių žydėti čiobrelių. Važiuojant į žygį mums nereikia pasiimti arbatos pakeliuose.Viską turime gamtoje“, – šypsodamasi sakė ji.

Labiausiai žoliautoja nori parodyti, kad kiekvienas daug ką gali pasidaryti profilaktiškai, kad vėliau nereikėtų gydytis ar spręsti rimtų problemų. „Mokydama kitus dažnai pastebiu, kad nieko naujo nepasakau – visi žmonės daug išmano apie žoleles, ypač Lietuvoje. Beaiškinant moterys prisimena, kaip močiutės tai darė, tad tiesiog nupučiu dulkes“, – kalbėjo R. Subačienė.

Ir dilgėlėmis vis dar galima stiprinti plaukus? „Iš tikrųjų tai veikia – tik mes esame įpratę prie greito efekto. Prisikyniau dilgėlių, vieną kartą išskalavau plaukus ir nieko... Su žolytėmis taip yra – turi įdėti darbo, vien susirinkti neužtenka, reikia naudoti“, – aiškino pašnekovė.

Žoliaujant yra plonybių

Skinant žoles, R. Subačienės žodžiais tariant, yra visokių plonybių. Tačiau dėl to nereiktų užsiblokuoti ir sakyti, kad nieko nedarysiu. „Pirmiausia, reikia eiti su dėkingumu gamtai, suprasti, kad esi tos gamtos dalis. Jei radai didžiulę čiobrelių pievą ir tuokart neturi žirklių – nereikia jų visų išrauti. Reiktų kirpti, nerauti su šaknimis. Kad augalas atsigautų ir vėliau džiugintų, palikti kitiems. Vien tam, kad prisirinkau ir turėsiu spintelėje – nereikia skinti. Priskynus geriausia būtų sunaudoti“, – pabrėžė žoliautoja.

Pagrindinė taisyklė džiovinant žoleles vengti tiesioginių saulės spindulių. Patalpa turi būti gerai vėdinama, švari. Įprastai džiovinama ant drobės, popieriaus. „Reiktų dažnai pavartyti. Prisirinkus galima truputėlį pavytinti, susukti, sudėti į stiklainiuką, suslėgti ir uždarius palaikyti porą parų – tada ištraukus išdžiovinti. Pajusite, kaip skiriasi fermentuota žemuogių lapelių arbata nuo tik džiovintos“, – ragino išbandyti R. Subačienė.

Žolelės taip pat ir puikūs prieskoniai. Puikiai tinka pagardinti ir laukinė mėta, ir kraujažolė. Dilgeles maistui naudojamos nuo šaknų iki sėklų, o iš kiaulpienių žiedų galima išsikepti keksą. Žoleles, R. Subačienės teigimu, galima daug kur panaudoti, atrasti nuostabių kvapų.

Geriau neskinti – nuodingas

Vis dėl to, kai kurių augalų geriau neliesti, o palikti ten, kur augo, kad ir koks jis gražus būtų. „Apskritai, gamtoje reiktų elgtis taip, kad net nepastebėtų, kad ten buvai. Tu esi gamtos dalis. Jei pamatei gražią gėlę nebūtinai ją reikia nuskinti. Tiesiog nusifotografuokite, pabūkite prie jos“, – patarė patyrusi žoliautoja.

Juo labiau augalo geriau neliesti, jei miške jis auga vienas, ypač jei nežinote kas tai. „Neskinkite. Pavyzdžiui, anksti pavasarį žydi žalčialunkis, ryškiai rožiniais žiedais apsipylęs – tarsi iš botanikos sodo. Kaip norisi nuskinti! Bet jis nuodingas“, – perspėjo apie pavojų R. Subačienė.

Miške vilioja ir krūmai, ir medeliai sultingomis uogomis. Tačiau žoliautoja jų taip pat nepatarė liesti. „Yra tokia vilkuogė – keturi lapeliai ir per vidurį didžiulė mėlyna uoga. Tiesiog kviečia tave, paimk, suvalgyk. Bet ji nuodinga. Tad jei nežinai, geriau neliesk, o jei pažįsti, dar kartą pasitikrink“, – pakartojo pašnekovė. Ji palinkėjo šį vakarą nueiti į pievą, nusiprausti upelyje, susikurti laužą, pabūti su švytinčia gamta ir padėkoti jai už tai, kad čia esame.