Lygiai prieš dešimtmetį Kaune įsikūręs Lietuvos zoologijos sodas buvo pašalintas iš EAZA (Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos) narių dėl labai prastų gyvūnų laikymo sąlygų. Statusas buvo pakeistas į kandidato. Zoologijos sodas atsinaujino, statusas vis dar kandidato, tačiau vykdant rekonstrukciją buvo siekiama vėl tapti nariu.
Pirmiausia, vos patekus į zoologijos sodą, pasitinka stumbrai, visai šalia jų įsikūręs ir dvikupris kupranugaris. Tigrui įrengta didelė erdvė, apjuosta aukšta tvora. Viduje tigrui įrengtas baseinas, vieta laipiojimui, tačiau ant medžių, kelių metrų aukštyje, pritvirtintos apsaugos, neleidžiančios gyvūnui išlipti iš voljero.
Nors rekonstrukcijos metu zoologijos sodas buvo uždarytas lankytojams, daugybė gyvūnų jame liko, nors kai kurie buvo išgabenti ir nebegrįžo. Iš zoologijos sodo iškeliavo zebrai ir antilopės, o pastarųjų zoologijos sode ir nebeplanuojama turėti.
„Gyvūnai, kurie iškeliavo iš mūsų, jie ir liko tose vietose. Mes niekada neatiduodame gyvūnų į nežinomas vietas, atiduodame į sutartas, – Delfi laidai „Ar galiu užeiti?“ kalbėjo zoologijos sodo direktorės pavaduotojas Lauras Stacevičius. – Stambesnius gyvūnus išgabenti yra ganėtinai nelengva, nes juos reikia migdyti. Kiekvienas toks migdymas ir papildomas stresas jiems sumažina gyvenimo trukmę, todėl mes juos ten palikome. Mes atsivežėme naujus, jaunesnius gyvūnus, kurie jau iš čia nekeliaus niekur.“
Rekonstrukcijos laikas buvo įtemptas ir ypatingas ne tik darbuotojams, kurie toliau buvo kartu su gyvūnais, bet ir patiems gyvūnams. Vieni tokių, kurie čia gyveno ir per remontą – kapucinai. Dabar šios katės didumo beždžionės laiką leidžia specialiai joms įrengtoje patalpoje, tačiau jau įrengta ir galimybė šiltuoju metų laiku pasivaikščioti ir vandens juosiamoje saloje.
„Jie nedaug remonto matė, nes šalia jų pastato nevyko remontas ten viršutinėje dalyje. Aišku, garsas kažkoks sklido, bet nebuvo ypatingai garsus. Labai ramiai prabuvo“, – kalbėjo L. Stacevičius. Išgirdęs klausimą, ar rekonstrukciją vykdę darbininkai neišreiškė noro nebeišsiskirti su gyvūnais ir galbūt pradėjo ieškoti darbo zoologijos sode, L. Stacevičius nusijuokė atsakydamas: „Negavom tokių pasiūlymų.“
Kiek toliau įsikūrę kito zoologijos sodo senbuviai – arktiniai vilkai. Netoli jų galima pamatyti raganosius, o pas žirafas galima ir užeiti. Žiemos metu žirafos gyvena specialiai joms įrengtame pastate.
Gyvūnai apgyvendinti ir žemutinėse, ir aukštutinėse zoologijos sodo erdvėse, tačiau būtent aukštutinėse įrengtas ir naujai duris atveriantis egzotariumas. Jame galima pasivaikščioti tiesiog tarp gyvūnų. Tokios erdvės yra dvi: dykumos ir džiunglės.
Dykumų ekspozicijoje įsikūrė kelių rūšių vėžliai, driežai, yra ir papūgų bei dar daugiau kartu gyvenančių gyvūnų. Prieš atveriant duris į dykumą, pasitinka įspėjamieji ženklai, kad tai – tylos zona, kurioje reikia būti atidiems ir stebėti taką po kojomis, kad lankytojai neužliptų ant gyvūnų, taip pat draudžiama gyvūnus ir šerti, ir liesti. „Pirmas dalykas, kurį atėję pajaučiame, tai yra sausas ir šiltas oras, – Delfi pasakojo zoologijos sodo direktorės pavaduotojas. – Sukuriamas bendras vaizdas: medžiai, dirbtinės uolos ir augalai.“
Kita tokia erdvė – džiunglės, į kurias patekus iš karto pajuntamas šiltas ir drėgnas oras. „Kai padarėm šitą patalpą, ji buvo tokia didelė, galvojom, kaip čia viskas dabar bus. O kai viskas pastatyta, augalai sudėti, atrodo, dar norėtųsi tokios pačios“, – pasakojo L. Stacevičius.
Kaip viskas atrodo po rekonstrukcijos vėl duris atvėrusiame Lietuvos zoologijos sode, galite pamatyti Delfi laidoje „Ar galiu užeiti?“.
Nuotraukų galerijoje – laidos „Ar galiu užeiti?“ filmavimo akimirkos: