Tikina, kad tai skyrybų dramos dalis
„Aš galiu spėti, kad tai įvyko piktų gandų, kurie turi, matyt, savo tikslus ir peripetijas, pasekoje. Logišką paaiškinimą turiu, bet tik sau. Aš galiu su šypsena analizuoti, kad, mano nuomone, ši muilo opera susideda iš dviejų dalių. Viena dalis tai vilnietės Agnės Zuokienės skyrybų drama su buvusiu meru Artūru Zuoku. Antra, kaip žinia, įtemptų skyrybų dramoje su priemonėmis kartais yra nesiskaitoma.
Manau, šiuo atveju vilnietė Agnė Zuokienė yra nutarusi įkąsti savo buvusiam vyrui Artūrui Zuokui. Man, kaip teatro žmogui, intriga įdomi ir tuo, kad vilnietė Agnė Zuokienė į savo planą sugebėjo įtraukti ir dabartinį Vilniaus merą Remigijų Šimašių, kuris, kaip ilgametis Zuoko oponentasm nutarė ryžtinai, kaip įpratę, imtis veiksmų ir, vilnietės Agnės Zuokienės teiginiais pasirėmęs, nedelsiant pranešimu spaudai atleidžia mane iš užimamų pareigų“, – DELFI tikino G.Sodeika.
Smūgis reputacijai
G. Sodeikos teigimu, situacija, kurioje jis atsidūrė, jam prilygsta reputacijos smūgiui.
„Trečiadienį buvau pageidaujamas pašnekovas, daugiausia kalbėjausi su žurnalistais, iš jų ir išgirdau apie savo nušalinimą. Turiu pasakyti, kad esu nusiminęs, kad savivaldybė pranešė apie atleidimą, man nesugebėjo paskambinti, pasidomėti, ką aš apie tai žinau, bet tiesiog išplatino pranešimą, kas sudavė smūgį mano reputacijai ir orumui“, – kalbėjo G.Sodeika.
Pasiteiravus, kuo, jo nuomone, jis galimai nusikalto, kad turėjo būti nušalintas, jis tikino, kad logišką atsakymą rasti būtų labai sunku. G.Sodeika pabrėžė, kad kol kas sunku tiksliai įvardyti, dėl ko susiklostė tokia situacija.
„Aš padariau turbūt tai, kad sutikau 2015 metais tapti Jono Meko centro direktoriumi, o šis centras yra Zuoko iniciatyvos pasekmė. Tai reiškia, jog viskas, kas susiję su Artūru Zuoku yra blogis. Įtariu, kad mano kaltė tokia, o logiškai mąstant galime reziumuoti, kad Šimašius yra stiprus juristas, jis turbūt mano galįs spaudos pranešimu atleisti savivaldybės įmonės vadovą. Sunku pasakyti, kas buvo norima padaryti. Kaip matote, jau antrą dieną maudomės gandų ir interpretacijų baloje“, – DELFI kalbėjo G.Sodeika.
Prabilo apie prastas sąlygas ir neįvykdytus pažadus
G.Sodeika sako, kad ši situacija jam primena Stalino laikus.
„Tai primena vėlyvuosius Stalino laikus, kai žmogus iš pradžių yra suimamas, o vėliau randamas straipsnis jam“, – kalbėjo direktorius.
Šiuo metu, kaip sakė pats G.Sodeika, jis nuo pareigų nušalintas vienam mėnesiui.
„Jaučiuosi nelabai gerai. Jaučiuosi blogai tik todėl, kad neradau priemonių pastaruosius porą metų išviešinti Jono Meko centro skaudulių. O jie yra gyvenimiški. 2007 metais, kai Vilniaus miestas įsigijo labai vertingą Fluxus kolekciją už 5 milijonus dolerių, kolekcija yra labai didelė. Vilniaus miestas iš karto tapo matomu modernaus meno pasaulyje. Buvo numatyta, kad turi atsirasti Meko menų centras, saugykla, kur būtų saugoma ši vertinga kolekcija, kad būtų kolekcijos dalis eksponuojama, kad vilniečiai ir svečiai galėtų susipažinti su mūsų tikruoju lobiu. Pasikeitusi miesto valdžia numojo į tai ranka, mes gyvename ir dirbame tikrai labai kukliose sąlygose. Remontas dar vis mūsų laukia, saugyklos taip ir neturime“, – apie tikrąsias sąlygas ir priežastis DELFI kalbėjo G.Sodeika.
„Galbūt šis skandalas yra gera proga priminti visiems apie turtingą Vilniaus kolekciją. Mes neišnaudojame puikios galimybės“, – mano G.Sodeika.
Pasiteiravus, kada G.Sodeika sužinojo apie rastus daiktus, jis patikino, kad būtent tada, kai sulaukė A.Zuokienės skambučio.
„Apie Agnės Zuokienės rastus daiktus aš sužinojau būtent tą dieną, kai jie ir buvo rasti. Ponia Agnė man paskambino ir bandė pasakyti, kad ji rado dalį Fluxus kolekcijos, kurios operatoriai esame mes, dalį. Aš jai atsakiau, kad to būti negali, nes kolekcija yra saugoma. Kiekvieno eksponato pajudėjimas yra griežtai kontroliuojamas, nes mes esame atsakingi. Ji klausė, kas tai, bet aš negaliu atsakyti, tik spėju, kad tai galbūt kažkokie Meko siųsti kūriniai, kurie nėra kolekcijos dalis. (...) Kad jie yra labai vertinti, drįsčiau abejoti, nors asmeniškai jų nemačiau. Mačiau tik per televiziją, kaip Zuokienė tuos daiktus kilnoja. Man pavyko atpažinti kelis kūrinius, kurie, mano manymu, priklauso tapytojui Varkaliui. Aš tiesiog atpažinau jo braižą ir pagalvojau“, – sakė G.Sodeika.
Centro direktorius laidoje taip pat tikino manantis, kad visa ši situacija veikiausiai tėra viešųjų ryšių akcija.
„Man sunku patikėti, kad Agnė Zuokienė nežinojo apie daiktus, esančius jos namuose. Tie daiktai atsirado ne prieš mėnesį ar du, kai prasidėjo skyrybų procedūros, tie daiktai ten gulėjo metų metus. Manau, ji puikiai apie tai žinojo. Ji galbūt pabandė išnaudoti savo naudai šį argumentą, kad neva tie daiktai neteisiškai laikomi. (...) Manau, kad slypi viešieji ryšiai. Administracijos direktorius rado būdą, kaip jis greitai rūpinasi ir greitai reaguoja, kad tai galimai yra vertingas dalykas, kad reikia galimai gelbėti, vežti viską į savivaldybę. Antstoliai yra teisingas sprendimas šioje situacijoje“, – aiškina G.Sodeika.
Situaciją aiškinsis komisija
DELFI laidoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis aiškino, kad apie šią situaciją sužinojo diena anksčiau, nei išsiaiškino žiniasklaida.
„Pati Agnė Zuokienė surado daiktus liepos 30 dieną, tai užfiksavo antstolis. Agnė pranešė mero komandai. (...) Mes tiesiogiai žiniasklaidos nekvietėme, ruoštis nebuvo ką. Žinoma, kasdien tokių dalykų nebūna, bet žiniasklaida tai sužinojo iš šalies. Tema visiems atrodo įdomi“, – įsitikinęs P.Poderskis.
„Teisiškai žiūrint, ponia A. Zuokienė kreipėsi į mus radusi savo namuose turtą, kuris jai nepriklauso, su antstoliu tai dokumentavo. Mes su ja aptarėme situaciją, kad nekiltų jokių niuansų, mes pasikvietėme antstolį, kuris viską užfiksavo. Mes tai perkėlėme į savivaldybę, nes yra įtarimas, kad tai galimai savivaldybės turtas“, – DELFI sakė P.Poderskis.
Anot jo, tam ir sudaryta komisija, kuri turėtų viską išsiaiškinti.
„Manau, kad tam ir sudarėme komisiją, kuri tirs visas galimas šio turto nukeliavimo versijas. Jeigu tos versijos pasitvirtins, pranešime. Istorijos senos, bet jos persipynusios. Atrodo gana įdomiai, verta jas panagrinėti. 2015 metais buvo atliktas auditas dėl kolekcijos, manau, reikėtų panagrinėti. Mes turime tai įsivertinti, turime pareigą tai panagrinėti“, – sakė P.Poderskis.
Apie radinį pranešė Zuokienė
Apie radinį savivaldybei pranešė politiko sutuoktinė Agnė Zuokienė, tvirtinusi, kad apie gausybę meno kūrinių ir asmeninių J. Meko daiktų iki šiol nieko nežinojo, turtas nedeklaruotas jos ir buvusio sostinės mero deklaracijose.
Anot P. Poderskio, savivaldybėje šiuo metu suformuotos dvi komisijos: viena vertins tai, kas rasta dėžėse, kita – G. Sodeikos galimą atsakomybę.
„Visų pirma, bus pakelti 2015 metų audito dokumentai, pažiūrėta, ar to, kas buvo audituota, sutikrinta turto sąraše, nėra tarp tų dėžių“, – sakė jis.
Pasak administracijos vadovo, prieš ketverius metus auditas pažeidimų nenustatė, bet ar dokumentai „atitinka tai, kas yra realybėje“, dar bus tikrinama. Vertinant daiktus bus pasitelkti Nacionalinės dailės galerijos ekspertai.
Zuokas reikalauja grąžinti daiktus
A. Zuokas trečiadienį pareikalavo, kad savivaldybė grąžintų paimtus daiktus. Jis pabrėžė, kad jie priklauso fondui.
P. Poderskis tvirtino, kad jei bus sulaukta raštiško reikalavimo, savivaldybė jį vertins. Jis kartojo, kad savivaldybės veiksmai „yra visiškai legalūs, jie užfiksuoti antstolių, turtas tik perkeltas iš vienos vietos į kitą, nesugadintas, tos pačios būklės“.
„Mes patys nežinome, kam jie tiksliai priklauso, mums tai – bešeimininkis turtas. O pretenzijų į juos gali turėti daug kas, bandysime išsiaiškinti, nustatyti, nuspręsti, kam tai buvo ar nebuvo adresuota“, – tvirtino P. Poderskis.
2007-aisiais savivaldybės už 13 mln. litų (3,8 mln. eurų) įsigytą „Fluxus“ kolekciją sudaro beveik 3 tūkst. eksponatų: Jurgio Mačiūno darbai, skirti „Film-Makers Cinematheque“, „Film Cuture“ žurnalui, Jono Meko projektams, darbai ir tekstai iš privataus J. Mačiūno gyvenimo, taip pat žymių avangardistų Nam June Paiko, Roberto, Yoko Ono ir kitų žinomų menininkų darbai.
Šį įsigijimą inicijavo su menininku bičiuliavęsis A. Zuokas, tuomet vadovavęs Vilniaus savivaldybei, galutinį sprendimą priėmė taryba.
Tuo metu, pasak E. Stanišausko, Zuokų namuose laikyti fondui priklausę J. Meko jam dovanoti daiktai, neturintys nieko bendro su minėtais eksponatais.
J. Mekas mirė šių metų sausio 23-iąją, savo namuose Niujorke, eidamas 97-uosius.