– KT savo išvadoje paskelbė, kad rinkėjo papirkimas – kad ir koks jis būtų – sistemingas ar vienkartinis, tai jau šiurkštus rinkimų įstatymo pažeidimas. Ką tai keičia?
– Šis KT sprendimas duoda startą tam, kad Rinkimų įstatymas būtų peržiūrėtas. Taip pat gali būti peržiūrėti ir VRK sudarymo principai, komisijos veiklos galimybės ir būdai.
KT, kaip suprantu, pasisakė už tai, kad Rinkimų įstatymas būtų pakeistas ir VRK net už vieną pažeidimą rinkimų proceso dalyvius galėtų išbraukti iš sąrašų nelikus 15 dienų termino iki pačių rinkimų. T. y. išbraukti tą rinkimų dalyvį, kuris, kaip įtariama, šiurkščiai pažeidė įstatymą. KT leido rinkimų procesus vykdyti toliau be tų įstatymą pažeidusių politikų. Tos nuostatos, ko gero, ateityje turėtų būti įtvirtintos įstatyme.
– Kada Zarasų-Visagino apygardoje bus skelbiami nauji rinkimai?
– Tai turėtume padaryti artimiausiu metu. Turime labai aiškius terminus: rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip už pusės metų. Turėsime registruoti kandidatus iš naujo, sudaryti rinkimų komisiją. Manau, kad jie gali įvykti po kokių keturių mėnesių, tai yra kitų metų vasarį. Bet konkreti data dar neaiški.
– Ar po KT išvados galime tikėtis, kad kiti rinkimai bus sąžiningesni?
– Taip. KT išvada leidžia peržiūrėti rinkimų įstatymus ir įvertinti, be kita ko, VRK sudarymo principus, galimybes ir veiklos būdus. Dabar situacija tokia, kad mano kolegos – VRK nariai – net negali nuolat dirbti VRK. Bent jau Rinkimų įstatyme numatytu laikotarpiu. Beje, KT atkreipė dėmesį ir į pernelyg didelį apygardų komisijų nepriklausomumą nuo vietos valdžios. Čia, matyt, irgi bus pakeitimų.
– Ar po to, kai KT pabrėžė, kad ir vieno rinkėjo papirkimas – šiurkštus įstatymo pažeidimas, VRK sprendimai dėl rezultatų įtvirtinimo kitose apygardose gali būti kitokie?
– Pagal Seimo rinkimų įstatymą mes nebegalime grįžti prie jau priimtų sprendimų. Mano asmenine nuomone, dar trijose apygardose situacija buvo nepateisinama. Tačiau VRK – kolegiali institucija. Ar mano kolegos būtų priėmę kitokius sprendimus, jei būtų žinoję KT nuomonę, nežinau. Reikia klausti jų.
– Ar griežtesnis rinkėjų papirkinėjimo reglamentavimas neatsilieps tam, kad bus sunkumų organizuojant rinkimus? Mat dėl vieno pažeidimo rinkimų rezultatus bus galima daug kur skelbti negaliojančiais.
– Taip. Be to, galimos ir provokacijos. Neatmestina, kad bus provokuojama apsimestinai už kurį nors kandidatą padaryti pažeidimą.
Kalbant apie pažeidimų fiksavimą, nemanau, kad vien VRK čia pajėgi efektyviai veikti. Čia, be jokios abejonės, turi būti suteikti platesni įgaliojimai ir policijai, gal ir kitoms institucijoms. Nes svarbiausia nustatyti ir įrodyti, kad pažeidimai tikrai susiję su tam tikru asmeniu.
Vien apylinkių, apygardų komisijos narių, partijų stebėtojų čia nepakanka. Nors jų yra 15 tūkst.
Manyčiau, šiuose rinkimuose yra įvykęs poslinkis, kai dėl rinkimų pažeidimų tyrimo imtasi labai stipriai, aktyviai į šį darbą įsijungė policija. Gal net rinkėjų aktyvumo padidėjimas susijęs su tuo, kad rinkimų skaidrumui ir sąžiningumui skiriama tiek daug dėmesio.
– Dėl pačių rinkėjų papirkimo pažeidimų – kas po KT išvados galėtų keistis?
– Dėl papirkimų – reikia toliau įstatyme tikslinti atsakomybę už šį pažeidimą. Šiuo metu susidariusi paradoksali situacija, kad baudžiami tie, kurie parduoda savo balsą, baudžiami tie, kurie perka, tačiau nėra pakankamų priemonių pasiekti pačius balsų pirkimo organizatorius, jų lyderius, kurie viską daro. Kaip matome, niekas nuo to kol kas neatgraso.
Taigi, mano nuomone, čia įstatyminė bazė dar nepakankamai sutvarkyta. Prieš tokį šiurkštų veiksmą taikomos pačios menkiausios priemonės.
Galbūt taip lig šiol buvo dėl to, kad tas balsų pirkimas pas mus nebuvo toks paplitęs. Bet, kaip matėme per šiuos rinkimus, jis išsiplėtojo. Seimas, manau, bus tokios pačios pozicijos ir sugriežtins įstatymus, suteiks daugiau galių policijai, kad negatyvūs reiškiniai būtų teisiškai adekvačiai įvertinti ir išgyvendinti.