Įgyvendinus prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtą žvalgybos koncepciją, slaptosioms tarnyboms - Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos - bus suformuluotos aiškios užduotys, nustatyta atsiskaitymo tvarka ir sugriežtinta jų veiklos kontrolė. VGT pirmą kartą patvirtino grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašą ir žvalgybos informacijos poreikius.
"Laisvos kūrybos" laikotarpis
"Žvalgybos įstatymas galioja nuo 2000 metų, o žvalgybos reikalai iki pastarojo VGT posėdžio nė karto tokiu lygmeniu nebuvo svarstyti. Spragos, atsakomybės stoka įvardyti tiek 2006-ųjų, tiek 2009-ųjų parlamentiniuose tyrimuose", - pabrėžė LŽ kalbintas J.Markevičius.
Paklaustas, ar ta devynerius metus trunkanti "laisva kūryba" ir leido VSD jaustis "valstybe valstybėje", prezidentės patarėjas atkreipė dėmesį, kad toks laikotarpis yra labai trumpas, palyginti su kitų demokratinių valstybių analogiškų tarnybų šimtametėmis tradicijomis. "Tačiau net ten vyksta nuolatiniai pokyčiai. Žvalgyba nėra vien šaltojo karo reliktas, ji - modernus politikos formavimo įrankis, - dėstė J.Markevičius. - Žvalgyba dirba ne sau, ji turi vartotojų. Jei to nebus suprasta, ir toliau turėsime problemų."
Kur kontržvalgyba?
Žvalgybos koncepcijos variante, kuris pateko į viešumą, nė žodžiu neužsimenama apie žvalgybos ir kontržvalgybos funkcijų atskyrimą ar net atskirų institucijų įkūrimą, kaip yra ne vienoje užsienio valstybėje. "Tie dalykai svarstyti. Kol kas sutarta, kad kontržvalgybą reikia reglamentuoti, nes įstatymuose jos funkcijos nėra aiškiai apibrėžtos. Kitas mūsų žingsnis - apibrėžti kontržvalgybos ateitį", - aiškino patarėjas.
Anot jo, Lietuva - mažas kraštas, todėl tik politikai gali nuspręsti, ar būtina steigti atskirą kontržvalgybos žinybą. Kitose valstybėse laikomasi įvairios praktikos. "Mano požiūriu, esame per maži, kad galėtume sau leisti turėti daug skirtingų institucijų. Kita vertus, funkcijas reikia išgryninti, kad nebūtų dubliavimosi. Galiausiai turime išsiaiškinti, ką dabartinės institucijos gali ir ko negali atlikti. Tad šiandien tik revizuojame esamą padėtį", - tvirtino J.Markevičius.
Ypatingų funkcijų kontrolė
Viešojoje erdvėje netyla diskusijos, kam turėtų būtų pavaldus VSD. "Šiandien geriausias modelis būtų VGT, kurioje atstovaujama visoms trims valdžios šakoms. Tai ne institucinė atskaitomybė, o atskaitomybė pagal užduotis ir funkcijas. Keisti institucinio pavaldumo šiuo metu netikslinga. Kitas dalykas, kurį darome, - griežtiname atskaitomybę parlamentui. Tikslinsime ir užduočių skyrimo tvarką", - kalbėjo J.Markevičius. Jis pridūrė, kad jau per pavasario sesiją Seimui bus pateiktas visas tokių pataisų paketas.
Parlamentarams teks patiems apsispręsti, ar VSD ir kitų specialiųjų tarnybų kontrolę palikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, ar Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai, ar galimam Žvalgybos pakomitečiui. "Jokių paslapčių nuo valstybės vadovų negali būti, reikia pamiršti apie žvalgybos institucijų darbą pačioms sau", - pažymėjo patarėjas. Jo teigimu, tokių atvejų, kai VSD atsisakė pateikti Seimui 12 garsiųjų analitinių pažymų, ateityje nesikartos.
Patarėjui priminus VSD patirtį klausantis būrio žurnalistų ir visuomenininkų pokalbių telefonu, J.Markevičius pabrėžė, kad jo nuostatos šiuo klausimu yra aiškios. "Prokuratūra, teismai privalo kontroliuoti, ar žvalgybos institucijos veikia teisėtai", - sakė jis. Jau svarstoma, kad teisę išduoti sankcijas slapta klausytis pokalbių reikėtų suteikti tik specialiems aukšto rango prokurorams ir teisėjams. "Tai ypatinga valstybės funkcija, todėl jai reikalinga ypatinga kontrolė", - tvirtino J.Markevičius.