Šaltuoju metų laiku prieš išeidami į lauką pasižiūrėkite į vėjo žvarbumo prognozę, rekomenduoja sinoptikai. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapiu, ketvirtadienį 14 val. žvarbumas pasiekė Vilniuje pasiekė 28 laipsnių šalčio ribą, o Varėnoje - 29. Kai jutiminė temperatūra yra nuo 28 iki 39 laipsnių šalčio, atsiranda rimtas pavojus sveikatai.
Vaikų saugumo labui geriau pasikliauti jutimine temperatūra
Tačiau vaikų ugdymo procesas reglamentuojamas tik pagal termometro stulpelį. Ar tėvai iš tiesų turėtų vaikus leisti į mokyklą?
Moksleiviai turi teisę neiti į mokyklą, jei termometras rodo 20 (jaunesnių klasių moksleiviams) ir 25 (6-12 klasių moksleiviams) laipsnių šalčio. Ką daryti, kai termometro stulpelis nesutampa su tikrąja žmogaus juntama temperatūra, klausiame Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos pavaduotojos Audronės Šuminienės.
„Reglamentuota tik bendra oro temperatūra, mat anksčiau jutiminės temperatūros neskelbdavo. Labai gerai, kad pradėta tai daryti. Tai informacija tėvams ir mokyklai. Jeigu vaikui iki mokyklos ilgokas kelias, tikriausiai reikia priimti sprendimą vaiko saugumo labui ir vadovautis protingumo kriterijais. Mano manymu, reikia atsižvelgti į šias prognozes. Ateityje galbūt atsiras ir reglamentavimas, tačiau jis negali apimti visų situacijų. Viena, kai vaikas gyvena priešais mokyklą, kita, kai jam tenka gana ilgai keliauti iki jos. Iš esmės tėvai, mokykla, pagaliau mokyklos steigėjai laisvi šį klausimą spręsti patys. Ir tikrai esu girdėjusi, kad mokyklos bendrauja su tėvais, tariasi. Pagaliau patys tėvai skambina į mokyklą ir klausia, kaip jiems elgtis. Vis dėlto pirmoje vietoje turėtų būti vaiko sveikata ir saugumas. Kalbu ne tik apie regionus, ir Vilniuje vaikui gali tekti keliauti iki mokyklos gana toli“, - teigė specialistė.
Taigi, A. Šuminienės manymu, jei tėvai girdi pranešimą, kad jutiminė temperatūra yra aukštesnė nei rodo termometro stulpelis, ja ir turėtų vadovautis. Pasak jos, mokykloms tikrai ne naujiena, kad šalčio metu sutrinka ugdymo procesas.
„Aišku, kiekviena pamoka labai svarbi, juolab kad Lietuvoje mokslo metai yra vieni trumpiausių Europoje. Neatėjus daliai mokinių į mokyklą, ugdymo procesas organizuojamas truputį kitaip – galbūt pamoka įgauna konsultacijų pobūdį, vaikams padedama išsiaiškinti tai, ko nesuprato. Kontroliniai nerašomi, nauja tema taip pat nepradeda, įtvirtinamos ankstesnės žinios. Aišku, tai sudaro papildomų rūpesčių, kadangi vėliau tenka dirbti intensyviau, nes reikia pasivyti programą. Tačiau tai įmanoma. Per šalčius mokyklos turi žiūrėti į ugdymo procesą lanksčiai. Jei dėl šalčio atėjo tik dalis vaikų, kurie galbūt gyvena arti mokyklos, neturi nukentėti tie, kurie gyvena toliau. Apibendrinant reikia vadovautis protingumo ir vaiko saugumo kriterijais. Mes iš tiesų daromės vis protingesni, vis daugėja įvairios informacijos apie aplinką, todėl išleidžiant vaiką į mokyklą verta pasižiūrėti žvarbumo prognozę, ne vien tik pasikliauti termometro stulpelio parodymais“, - svarstė ministerijos atstovė.
Kaip dėl vėjo keičiasi jutiminė temperatūra
Sinoptikai taip pat šaltuoju metų laiku prieš išeinant į lauką ragina pasitikrinti vėjo žvarbumo prognozę. Neretai dėl vėjo žvarbumo jaučiama temperatūra yra žemesnė negu tuo metu esanti. O ilgesnį laiką būnant atvirame ore, net vidutinės vėjo žvarbumo reikšmės gali būti pavojingos sveikatai. Atsižvelgiant į prognozuojamą vėjo žvarbumą prieš išeinant į lauką reikėtų pasirinkti tinkamą aprangą.
Jeigu jutiminė temperatūra yra iki 27 laipsnių šalčių, skelbiama, kad nušalimų pavojus nedidelis, tačiau ilgesnį laiką būnant lauke be atitinkamos apsaugos atsiranda hipotermijos pavojus. Būnant tokioje temperatūroje lauke patariama aktyviai judėti.
Kai jutiminė temperatūra yra nuo 28 iki 39 laipsnių šalčio, atsiranda rimtas pavojus sveikatai. Atviros kūno vietos gali nušalti per 10-30 minučių. Tačiau jei vėjas pakyla iki 15-20 m/s, 15 laipsnių šaltukas jaučiamas kaip 29-30 laipsnių šalčio. Kuo žemesnė oro temperatūra, tuo didesnį poveikį jai daro vėjas.
Tačiau specialistai įspėja, kad nušalti galūnes ar atviras kūno vietas tiek be vėjo, tiek su vėju galima per 10-30 min. Todėl bet kuriuo atveju gryname ore labai svarbu judėti, o atviras kūno vietas pasitepti riebiu kremu.