Taip tvirtina į redakciją kreipęsi gyventojai. Sunerimę ne tik žvejai, bet ir aplinkosaugininkai. Tik vietos valdžios atstovai – ramūs. Pasak jų, keičiasi ir ežerai, ir laikmetis, ir pačių žmonių įpročiai.
Gyventojai: pakrantės paverstos nepasiekiama zona
„Pratekamas ežeras paverstas dvokiančia bala, užaugusiais krantais. Pakrantėje iškasti privatūs tvenkiniai pildomi ežero vandeniu, dėl ko ežere krinta vandens lygis. Iš ežero ištekantys upeliai ir melioracijos grioviai užtvenkti, vanduo nenubėga, o lieka smirsti. Neliko jokių maudyklų, jokių vietų, kur galima būtų įleidus valtį pažvejoti. Dar daugiau, neliko vietų, kur būtų galima ne per privačius sklypus patekti prie vandens, nes ne kiekvienas savininkas sutinka leisti vaikščioti jo nuosava teritorija. Sako – eik ir žvejok, o kaip prieiti, kai pakrantės privačios, kuoliukai vos ne vandenin įkalti? Skristi, kad į vadinamą ežero apsaugos zoną patektumei? Giriamės, kad esame turizmo rajonas, žvejų rojus, o realybėje – Lazdijų kraštas virsta turtingų atėjūnų rezervatu, kuriame tik tvoros ir privačios poilsiavietės“, – piktinosi skambinantieji.
Pasak besikreipusiųjų, tarp kurių – ne tik vietiniai gyventojai, bet ir į Lazdijų kraštą žvejoti mėgstantys atvykti kitų rajonų žmonės, „nestabdant tokios politikos ir savivaldybės vadovams ramiai žiūrint į situaciją, ji greitai pablogės iki tiek, kad Lazdijus Lietuva žinos ne kaip aktyvaus turizmo kraštą, o kaip rezervatų rojų“.
Seniūnė: niekas nesiskundė
Tuo tarpu Šventežerio seniūnijos seniūnė Aldona Burbienė, pati, beje, gyvenanti Šventežerio ežero pakrantėje, sako, kad jokios problemos nėra, o ir skundų niekada iš gyventojų negirdėjusi.
„Niekada jokių skundų nebuvo, keista, kas čia galėjo į jus kreiptis. Niekas ten to ežero upelių neužtvėrė, o tvenkiniai iškasti gal dar sovietmečiu, dabar jie privatūs, žmonės tvarkosi, savo aplinką gražinasi – gal ir nereikia pykti, jei neleidžia kam nori atvykti ir apsistoti poilsiui jų privačiose pakrantėse. O kalbant dėl ežero pelkėjimo – manau, kad tai yra natūralus procesas, kita vertus, šalia mano sklypo praeina tas upelis, tai galiu tik pasakyti, kad ten ne tik neužtvertas, bet bėga kaskadomis krisdamas vanduo iš ežero į nutekamuosius griovius ir upelius. Tai man keista, kad kažkas skundžiasi, nes mes seniūnijoje jokių skundų nesame gavę“, – sakė Šventežerio seniūnė A. Burbienė.
Aplinkosauga: skundus gauname nuolat
Aplinkos ministerijai pavaldžios Druskininkų aplinkos agentūros, prižiūrinčios ir Lazdijų rajono savivaldybės teritoriją, vedėjas, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Evaldas Brusokas kalba visai kitaip nei Šventežerio seniūnė A. Burbienė.
Pasak aplinkosaugininko, „skundų dėl Šventežerio ežero gauname nuolat – važiuojame tikrinti po keletą kartų į metus“.
Tačiau, pasak aplinkosaugininko, pažeidimų nustatyti nepavykę nei karto. Kodėl?
„Tokie teisės aktai. Žmogui privati nuosavybė užtikrina jos neliečiamybę. Ne mes atmatavome žemes, kai ribos eina iki paties ežero. Lyg ir turėtų būti penkių metrų apsaugos juosta, bet realiai žmogus rodo popierius, kad jo valdos – kone vandenyje. Ir jo valia – leis per savo žemę vaikščioti, ar neleis“, – neslepia agentūros vedėjas E. Brusokas.
Jis pripažįsta, kad privatūs tvenkiniai iš tiesų susisiekia su ežeru ir savo ištekliams naudoja ežero vandenį, tačiau teigia, kad aplinkosaugininkai nieko nubausti dėl to negali, o ir vandens šiemet esą – užtektinai visiems.
Kalbėdamas apie užmeldėjusias maudyklas ir krūmais užaugusias paežeres, E. Brusokas sako, kad „panaši situacija visur“.
„Kur privati nuosavybė – daugumoje sutvarkyta, bet, kaip taisyklė – ir užtverta arba įspėjamieji ženklai, draudžiantys lankytis, sudėti. Važiuojame, tikriname, bet įstatymai yra tokie, kokie yra, ir pažeidimų nustatyti negalime“, – sako aplinkosaugos agentūros vadovas.
Aplinkosaugininkas teigė, kad Lazdijų rajone viešųjų paplūdimių yra „labai mažai – po vieną prie Dusios, Seirijo, Baltajo ir Metelio ežerų“.
„Tai yra problema, nes tikrai esame fiksavę ir skundų, kai prie vandens telkinių nebuvo palikta priėjimo, savininkai neleisdavo pravažiuoti miško keliukais ir kitų atvejų, kai viešasis interesas nebuvo užtikrintas“, – sakė E. Brusokas.
Paklaustas, kas tokiu atveju turi tą viešąjį interesą ginti ir užtikrinti, aplinkosaugininkas ir Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys E. Brusokas sakė, kad „kaip žinia, valstybė gina privačią nuosavybę“.
Savivaldybė: situacija verčia sunerimti
Lazdijų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo ir ūkio komiteto pirmininkas Valdas Petras Mikelionis stebėjosi, kad „žmonių skundai nepasiekia savivaldybės, bet pasiekia žurnalistus“.
„Švelniai tariant, keista, kad žmonės nesikreipia į seniūnijas su skundais, nes apie situaciją Šventežeryje sužinau iš žurnalistų“, – teigia Lazdijų rajono vicemeras.
Atsakius, kad žurnalistai turi įrodymų, jog gyventojai yra kreipęsi ne tik į seniūniją, bet ir į Aplinkos ministeriją bei šios įstaigas, ir tai daro jau ne vienerius metus, V. P. Mikelionis pritilo: „Reikės pasidomėti, ar tikrai nesikreipė. Gal kreipėsi, bet mes, kaip savivaldybės vadovai, neturime apie tai jokių žinių“.
Politikas teigė, kad „bendrai situacija kelia nerimą“, nes „ekologinis agroturizmas yra strateginė Lazdijų rajono savivaldybės veiklos sritis“.
„Inicijuosiu savivaldybės specialistų komisiją nuvykti ir įvertinti situaciją“, – pažadėjo vicemeras.
Žvejai: visa Lietuva tuoj virs rezervatu
Užkietėjusiu žveju mėgėju save vadinantis lazdijietis Gintaras Gražulevičius sako, kad „Lietuva virsta rezervatu, kuriame tvoros ir užtvarai skandina kilograminius Šventežerio ežero karosus“.
Vyras teigia, kad seniau į Šventežerį žvejoti suvažiuodavo pulkai žvejų mėgėjų iš visos Lietuvos.
„Traukdavom kilograminius karosus. Va, tada buvo tikrai žvejų rojus. O paskui išdalino paežeres, suvažiavo bagoti miesčionys, susipirko paežeres, susistatė rūmus, apsitvėrė tvoras, o mes, paprasti kaimietukai, likom su savo meškerėm nuosavose voniose bliūdeliuose žvejoti“, – sako apie situaciją Lazdijų krašte ir visoje Lietuvoje lazdijietis G. Gražulevičius.