Taip teigia Irano politinis aktyvistas Shahriar Ahy, kuris buvo artimas prieš revoliuciją Irane valdžiusiam proamerikietiškam šachui Mohammadui Reza Pahlavi.
Paskutiniais mėnesiais prieš 1979 m. revoliuciją Irane S. Ahy buvo tarpininkas tarp JAV Baltųjų rūmų ir šacho, vėliau dirbo nuversto šacho sūnaus politiniu konsultantu, buvo JAV-Baltijos fondo, rėmusio pilietinės visuomenės formavimąsi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, direktorius. Šiuo metu S. Ahy yra vienas Irano opozicijos balsų užsienyje
Vakarai praranda minkštąją galią
S. Ahy teigia, kad Vakarai, arba atvirosios visuomenės, visuomet išlaikys kietosios galios pranašumą prieš likusį pasaulį, tačiau minkštosios galios prasme Vakarai patiria triuškinamą pralaimėjimą – pirmiausia prieš Rusiją ir arabų pasaulį.
Irano opozicijos atstovas pasakojo, kad JAV Nacionalinės žvalgybos taryba prieš keletą metų išleido raportą apie ateinančių keleto dešimtmečių pasaulio vystymąsi, kuriame padarė keletą išvadų: pirma, galia iš valstybinių tarptautinių veikėjų rankų pereis nevalstybiniams veikėjams, antra, įvyks globalios galios slinktis iš Vakarų į Rytus – tai yra JAV ir Europos praras savo įtaką pasaulyje.
Tačiau pats S. Ahy sako, kad panašios studijos pernelyg susikoncentruoja į kietąją galią ir pervertina ją. Jo nuomone, karine galia Vakarų niekas nepralenks, bet bėdų dėl Vakarų minkšosios galios silpnumo kyla jau dabar.
„Galiu pateikti keletą pavyzdžių. Vienas spalvingiausių ir žymiausių veikėjų yra Irano darbininkų judėjimo vadovas Mansooras Osanloo, kuris neseniai pabėgo iš Irano po daugybės metų kalėjimo ir kankinimų. Tačiau jis nenorėjo vykti į Vašingtoną ar Maskvą, jis išvyko į Stokholmą“, - sakė S. Ahy, aiškindamas, kad minkštosios galios prasme Švedija yra patrauklesnė nei JAV, Jungtinė Karalystė ar Rusija.
S. Ahy sako, kad egzistuoja ir kita šių debatų pusė: kai kurios šalys, kurios pabrėžia kietąją galią, bei svarsto apie galios slinktį iš Vakarų į Rytus, nori turėti naudos iš šių pokyčių. Tokios šalys pabrėžia nacionalizmą, per amžius susiformavusias vertybes, kultūrą, ieško savo savasties. Irano politinis aktyvistas svarsto, kad tarptautinis nacionalizmas bando mesti pirštinę liberaliajai demokratijai.
Kaip tokios valstybės pavyzdį S. Ahy pateikia Rusiją. Jis pasakoja prieš keletą metų sutikęs moterį iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos, kuri esą visiškai sutiko su idėja, kad nacionalizmas, kaip idėjų visuma, galėtų tapti tarptautiniu sąjūdžiu.
„Aš kvestionavau tai, kad galbūt tai tiktų gilias tradicijas turinčioms šalims, kurios yra toli nuo konflikto linijų. Tačiau kai tik šalis atsiduria ties konflikto riba ir kai vienintelis sprendimas yra nacionalizmas, tai veda tik į konfliktą", - pasakojo S. Ahy.
Iliuzijos išsisklaidė
Jo teigimu, jeigu dar anksčiau kilo abejonių, kokiame pasaulyje gyvename, tai šias abejones išsklaidė šių metų rugsėjį vykęs NATO viršūnių susitikimas Velse. „Reikėjo tik paklausyti Davido Camerono kalbos, kad sužinotum kad gyveni visai kitokiame pasaulyje. Po Šaltojo karo atsiradusi iliuzija apie vienpolį pasaulį, apie Francio Fukuyamos istorijos pabaigą dingo kaip į vandenį“, - teigė S. Ahy.
Pasak Irano politinio veikėjo, akivaizdu, kad mes įžengėme į naują fazę, kai pasaulyje konfrontuoja atviros visuomenės prieš uždaras.
„Šiame pasaulyje yra dviejų tipų valstybės: vienose jų tu gali ateiti į miesto centrinį parką ir sakyti, ką tik nori, grįžti namo – ir nebūsi už tai sulaikytas. Kitose taip nėra. Pirmos kategorijos visuomenėje egzistuoja daugybė kitų demokratijos privalumų, kitose – ne. Tarp šių dviejų tipų valstybių vyksta karas. Nepriklausomos ir atviros visuomenės, sudarydamos vos 15 proc. visos pasaulio populiacijos, negali leisti pralaimėti šį konfliktą. Lietuva yra tokio karo paribyje, nes ji NATO narė prie pat Rusijos sienos“, - sakė S. Ahy.
Jo teigimu, esminis šio karo elementas yra žiniasklaida bei informacija. „Mano klausimas: kaip mes galime pralaimėti šį karą? O mes jį pralaimime. Ukrainos atveju, jeigu pasižiūrėsime į rusiškos informacijos šaltinių turinį televizijoje, radijuje, konvencinėje žiniasklaidoje, atrodo, kad aplinkui tik fašistai iš Antrojo pasaulinio karo laikų. Jie netgi rodo, kad štai tas konkretus žmogus prarado tėvą dėl fašistų. Visas pagrindas paimtas iš laikotarpio prieš penkiasdešimt metų", - stebėjosi S. Ahy.
Pranešėjas pabrėžė, kad Rusija angliškai informaciją skleidžiančiam kanalui RT skiria milžiniškas pinigų sumas.
„Kodėl Vakarai susikirto komunikuodami fundamentalias demokratines vertybes? Iranas ir Kinija užblokuoja internetą, palydovinę televiziją. Tai suprantama, uždaros visuomenės visuomet bijo atviros komunikacinės erdvės. Tačiau jos atviros rusiškai kalbančiai komunikacijai, atviros arabiškai žiniasklaidai", - pasakojo S. Ahy.
S. Ahy kelia klausimą, kas nutiko, kad Vakarai, kurie sukūrė informacinę visuomenę, pradėjo interneto erą, turi Holivudą, sukūrė pranašumą įrodžiusią demokratinę politinę sistemą, negali „parduoti“ šio produkto neatviroms visuomenėms.
„Galime identifikuoti keletą klaidų. Didžioji viešųjų išlaidų dalis Vakaruose išleidžiama viešajai diplomatijai. Tačiau čia susiduriame su problema, nes dažniausiai viešosios diplomatijos pinigai nugula užsienio reikalų ministerijose, kur dėliojami savi prioritetai, pinigai skiriami užsienio politikos gynimui ir aiškinimui“, - sakė Irano politinis aktyvistas, pridurdamas, kad tokiu atveju uždaros visuomenės iš atvirų visuomenių gaunamą informaciją traktuoja kaip propagandą ir ją ignoruoja.
Teko aiškinti: vakarietės nesirengia kaip Lady Gaga
Diskusijoje su S. Ahy dalyvavusi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė Ieva Koreivaitė, kuri specializuojasi Irano vidaus ir užsienio politikoje, pasakojo apie savo patirtį šioje Artimųjų Rytų šalyje.
I. Koreivaitės teigimu, Irano žiniasklaida formuoja negatyvų Vakarų įvaizdį, o tai padaryti lengva, nes žiniasklaida yra kontroliuojama valstybės, nors esama ir palydovinės televizijos kanalų iš Vakarų.
„Vieną kartą buvau paprašyta vidurinės mokyklos direktorės paskaityti pranešimą paauglėms, papasakoti apie Vakarus ir įtikinti jas, kad ne kiekviena vakarietė rengiasi kaip Lady Gaga, kad dienos metu mes nenešiojame vakarinio makiažo bei kad negeriame alkoholio gatvėje, nes galime būti už tai sulaikytos. Tai buvo gana didelis iššūkis, net nesu tikra aš aš tinkamai į jį atsakiau", - pasakojo mokslininkė.
Jos teigimu, pagrindinis teokratinio Irano režimo tikslas yra išgyventi, todėl tam pasitelkiama propaganda, stengiamasi visuomenei pateikti, kad esamas politinis režimas tarnauja visuomenės interesams bei kovoja prieš „bloguosius" Vakarus.
I. Koreivaitė taip pat sako, kad vakarietiška mąstysena yra nukreipta į save, todėl Vakarai tiesiog nemato reikalo įtikinėti kitų kultūrų žmones, kad demokratija ar pliuralizmas gali atnešti teigiamų dalykų. Jiems atrodo, kad visi turi savaime tai suprasti. „Tačiau ne visose šalyse toks požiūris savaime suprantamas", - teigė politologė.