Kur pasigavo erkę – nežino
Vilnietė Rima Kašiubaitienė Laimo liga susirgo pernai vasarą. Moteris pasakojo, kad visas vasaras leidžia savo sode Antaviliuose, tad gali tik spėti, kur jai įkando erkė. Radusi spuogelį ant šlaunies, vėliau pamatė jo bėrimą. Gydytojai diagnozę patvirtino – Laimo liga.
„Jaučiuosi aš gerai“, – pokalbį su Delfi pradėjo vilnietė R. Kašiubaitienė.
„Ypatingų simptomų nebuvo, buvo šlaunyje erkė – atsirado toks kaip spuogelis, toks kaip pūlinukas gal, viršūnė taip atrodė. Aš ją nuplėšiau kažkaip netyčia. Žaizdelė pradėjo rausti, galvojau, kad gal užkrėtimas, bet tas paraudimo ratas vis plėtėsi, plėtėsi. Ir supratau, kad jau Laimo liga. Nuėjau į polikliniką, pasitikrinau, kraujo tyrimai tą ir parodė – Laimo liga“, – kalbėjo moteris.
„Nežinau, kur aš pasigavau tą erkę, net ir nemačiau jos. Aš galvoju, kad mano sode man įkando, prie Antavilių, arba miške, čia gal kur pievoje“, – Delfi pasakojo R. Kašiubaitienė. Ji teigė, kad ir po aukštą žolę nevaikščiojo, į mišką taip pat nėjo.
Po tyrimų, kurie ir parodė Laimo ligą, moteris ligą greitai įveikė. Moteris buvo pasiskiepijusi nuo erkinio encefalito.
„Aš esu pasiskiepijusi, bet nuo Laimo gi nepadeda, nuo encefalito, bet Laimu vis tiek užsikrėčiau“, – tikino R. Kašiubaitienė.
Paklausta, kaip saugojasi šį sezoną, moteris juokauja, kad niekur neina.
„Po daržą vaikštau ir tiek“, – juokėsi ji.
„Būtinai skiepytis siūlau visiems. Ir dar žolę reikia labai tankiai pjauti taip pat“, – su Delfi patarimais dalijosi Laimo ligą įveikusi vilnietė.
Pavojingiausios šalies vietos
Šių metų balandį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) skelbė, kad per šių metų pirmą ketvirtį užregistruoti 166 susirgimai Laimo liga ir tai 66 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kuomet nustatyta 100 susirgimo atvejų.
Jau šiais metais Laimo ligos atvejų užregistruota visose Lietuvos apskrityse.
Didžiausias sergamumo rodiklis buvo Tauragės (13,1 atv. /100 tūks.gyv.), Utenos (8,8 atv. /100 tūks.gyv.), Telšių (8,4 atv./100 tūkst gyv.) apskrityse.
Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, Laimo ligos atvejai registruojami ištisus metus. Tačiau, pavyzdžiui, pernai didžiausias sezoninis sergamumo pakilimas registruotas liepos–spalio mėnesiais (šiuo laikotarpiu Laimo liga susirgo 71,5 proc. visų sirgusiųjų).
Gydytojos epidemiologės A. Bartulienės teigimu, Laimo liga arba boreliozė yra lėtinė, erkių platinama, gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti ne tik odą, vidaus organus, sąnarius, bet ir nervų sistemą.
Būdingiausias simptomas – odos bėrimas (klaidžiojanti eritema) įkandimo ar kitoje vietoje praėjus 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Bėrimas būna didesnis nei 3 cm diametro ir plinta toliau. Kas penktam užsikrėtusiam bėrimo gali ir nebūti. Sergančiajam gali skaudėti galvą, raumenis, sąnarius, gali kilti temperatūra, pradėti svaigti galva.
Jei liga nediagnozuojama ankstyvose ligos stadijose ir ligonis negauna gydymo, gali išsivystyti sunkios neurologinės, širdies ir sąnarių pakenkimo komplikacijos. Sąnarių patologija, sergant Laimo liga primena reumatoidinį artritą. Skiepų nuo šios ligos nėra, imunitetas persirgus taip pat nesiformuoja, kyla galimybė užsikrėsti pakartotinai.
Šios ligos rizika yra tiesiogiai susijusi su erkių gausa ir kontakto su jomis galimybe, ypač laisvalaikį praleidžiant gamtoje.
Užtenka tiesiog pjauti žolę
ULAC medikų rekomendacija sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui turėtų būti įgyvendinama paprastai.
Vasarį laidoje „Delfi Diena“ ULAC medicinos entomologė Milda Žygutienė svarstė, kad erkių platinamų ligų būtų galima išvengti dėl vienos itin paprastos priežasties – dažniau pjaunamos žolės viešose miesto vietose.
„Jeigu mes neleistume žolei užaugti pavasarį aukštesnei nei 10 centimetrų, tikrai erkėms ten nebūtų ką veikti, nes jos yra jautrios sausrai, joms reikalinga drėgmė, kaip ir visiems nariuotakojams ir kraujasiurbiams. Jos visada ieško tokių vietų, kur galėtų išsaugoti savo turimą drėgmę, nes, kaip žinia, erkė negeria vandenuko, tik siurbia kraują.
Taigi tokios sąlygos būtų joms labai netinkamos, nes viršutinį dirvos sluoksnį prakaitintų saulė, prapūstų vėjas ir erkei būtų netinkama aplinka – ji žūtų arba pasitrauktų kur nors kitur. Taip būtų galima prižiūrėti ir miestų parkus. Beje, nebūtinai iššukuoti viso parko ar miško, bet bent jau ten, kur lankosi ir daugiausia vaikščioja žmonės“, – tada tikino M. Žygutienė.
Grėsmingos klaidos
Delfi nusprendė pasidomėti kaip nuo erkių gyventojus saugo sostinė.
Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko teigimu, sostinė imasi visų reikalingų priemonių. Tačiau šį sezoną jį nustebino sprendimas kai kurias gyventojų naudojamas erdves palikti nešienautas.
Politiko teigimu, tinkamai savo darbą atlieka ir gydymo įstaigos, rekomenduodamos skiepą nuo erkinio encefalito.
„Pagrindinė rekomendaciją, ką ir medikai sako, mes labai skatiname ir visuomenei tai daryti – tai skiepai nuo erkinio encefalito. Mūsų poliklinikos tikrai aktyviai teikia visą informaciją, pačios labai skatina pasiskiepyti“, – sakė jis.
V. Benkunskas teigė, kad pasiskiepyti nemokamai gali ir savivaldybės įmonių darbuotojai, dirbantys atvirame lauke.
„Tokios įmonės kaip „Grinda“, „Šilumos tinklai“, „Vilniaus vandenys“, jų darbuotojai dirba lauke“, – sakė jis.
Klausimų Vilniaus vicemerui sukėlė kai kurios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padarytos klaidos.
„O pagrindinis dalykas tai, kad išvengti šių ligų – šienavimo kultūra. Tai šiemet mes pamatėme tam tikrų klaidų miesto šienavimo politikoje. Tikrai raginsime, kad kitais metais administracija nutrauktų eksperimentus ir pradėtų šienavimą daryti miesto parkuose, teritorijose ir bendruose plotuose taip, kaip turi būti. Tai padėtų sumažinti galimą užsikrėtimo riziką“, – Delfi kalbėjo Vilniaus vicemeras V. Benkunskas.
Paprašytas įvardinti konkrečias Vilniaus miesto savivaldybės administracijos klaidas, vicemeras teigė pastebintis, kad kai kurie plotai mieste kelia riziką gyventojų sveikatai.
„Čia, aišku, yra skonio reikalas – ar natūrali pieva yra graži ir pasiteisinanti. Bet šiaip mieste visi žalieji plotai turi būti tvarkingi ir nekelti rizikos sveikatai. Tai nešienaujamų plotų tikrai gali būti tik ten, kur žmonės nevaikšto – pakelės, šlaitai. Bet teritorijos seniūnijose, kur yra natūraliai susiformavusios pievutės, jos turi būti šienaujamos“, – aiškino Vilniaus vicemeras.
„Mes tikrai raginsime, kad tos sutartys, kurios dabar yra sudarytos su rangovais iš savivaldybės pusės būtų reikalaujama tinkamo jų vykdymo – kad žolės aukštis būtų toks, kuris nekeltų grėsmės, jog ten gali susiformuoti didelė erkių populiacija“, – sakė vicemeras V. Benkunskas.
Rekomendacijos
Siekiant išvengti užsikrėtimo, ULAC medikai rekomenduoja:
1. dėvėti tinkamus drabužius; einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, t.y. sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą;
2. naudoti repelentus (erkes atbaidančios medžiagos); repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos) bei gamtoje dėvimi drabužius;
3. grįžus iš gamtos (miško), kūną gerai apžiūrėti;vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės greitai žūsta);
4. sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi; būtinas tinkamas parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas;šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.