Likus trims mėnesiams iki kadencijos pabaigos kontrolierius politikų ir ne tik jų nemalonę užsitraukė dėl provokacijos subtilia ir labai jautria žydų lietuvšaudžių tema. Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kai jo darbdaviai galimai nebūtų buvę patenkinti dėl kontrolieriaus sukeltų situacijų – mokslininkas D. Milčius papasakojo apie tai, kaip, galimai vykdydamas užsakymą, kontrolierius persistengė ir privertė tarptautines organizacijas suabejoti Lietuvos mokslininkų reputacija.
Neišlaikė neutralumo egzamino
„Milijonų neturiu, bet skiriu 1000 Eur – moksleiviui, studentui, doktorantui, mokytojui ar mokslininkui, kuris surinks informaciją, dokumentus, medžiagą bei parašys darbą (bent 10 autorinių spaudos lankų), publikaciją apie žydų tautybės asmenis, kurie žudė žmones, prisidėjo prie trėmimų ir kankinimų ir t. t.“, – toks akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus V. Sadausko viešas įrašas jo privačiame tinklalapyje sukėlė nemažą audrą. Pirmoji šį įrašą plačiau paviešinusi Seimo narė Aušra Maldeikienė kontrolieriaus žingsnį įvardijo Lietuvos valstybei tarnaujančio pareigūno dalyvavimu Rusijos propagandos kampanijose prieš Lietuvą.
„Šis valstybės tarnautojas sugebėjo atsiskleisti kaip antisemitas. Sovietų vykdytose represijose prieš Lietuvos žmones dalyvavo nusikaltėliai, ne tautybės atstovai. Tarp jų buvo lietuvių, rusų ir žydų, ir kitų tautybių atstovų. Niekšai tautybės neturi, jie tiesiog yra niekšai“, – vasario pradžioje teigė A. Maldeikienė ir išsakė nuomonę, kad akademinei etikai reikia naujo kontrolieriaus.
Itin jautriai į tokį V. Sadausko viešą įrašą sureagavo ir Lietuvos žydų bendruomenė, o jos pirmininkė Faina Kukliansky akademinės etikos kontrolieriaus veiksmus pavadino antisemitizmu.
Atsistatydinti V. Sadauską paragino ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Jis neišlaikė neutralumo egzamino vertinti savo pareigas aukščiau, nei piliečio norą dalyvauti procesuose“, – žurnalistams po Seimo valdybos susitikimo su V. Sadausku sakė parlamento vadovas.
Tokios pat nuomonės buvo ir premjeras Saulius Skvernelis. „Aš manau, kad Seimo kontrolieriui, ypač kalbant apie už akademinę etiką atsakingą asmenį, taip elgtis nederėjo. Tai Seimo pirmininko pasiūlymas yra logiškas ir, manau, teisingas“, – BNS sakė S. Skvernelis.
V. Sadauskas atsistatydinti nesutiko.
Susirūpino dėl valstybės įvaizdžio
Šį ketvirtadienį svarstymą dėl V. Sadausko atleidimo iš užimamų pareigų inicijavo trisdešimt parlamentarų, pasirašiusių po seimūnės Aušrinės Armonaitės parengtu kreipimusi į Seimo pirmininką V. Pranckietį.
„Statutas numato tokią galimybę balsuoti dėl pasitikėjimo. Seimo nariai turi teisę užduoti klausimus pareigūnui, kurį jie skiria. Ir, man atrodo, yra svarbu, kad į tuos klausimus būtų atsakyta: kokiu tikslu buvo patalpintas tas įrašas, ko buvo siekiama, nes susidaro toks įspūdis, kad iš tikrųjų buvo toks proaktyvus antisemitizmas. Galbūt paaiškės kažkokios naujos aplinkybės, kažkokie nauji motyvai, gal pareigūnas kažkaip kitaip pažiūrėjo į tuos savo veiksmus. Kai įvyks diskusija, tada ir apsispręsime“, – žurnalistei sakė A. Armonaitė.
Ji teigė jau dabar turinti nuomonę, kaip balsuosianti ketvirtadienį, tačiau nenorinti iš anksto transliuoti verdikto, nes tai būtų neprofesionalu. „Kita vertus, mes net nebūtume inicijavę balsavimo dėl pasitikėjimo kontrolieriumi“, – apie savo apsisprendimą kalbėjo parlamentarė.
Paklausta nuomonės, ar tokia valstybės pareigūno pozicija negali būti vertinama kaip pačios valstybės pozicija, seimūnė teigė, kad taip ir gali atrodyti. „Kai valstybės pareigūnas reiškia kažkokias savo pažiūras, tai gali būti sutapatinama su bendra valstybės kryptimi. Būtent todėl mes labai susirūpinome. Tai, kas buvo įrašyta V. Sadausko tinklalapyje, vis dėlto neatspindi Lietuvos pozicijos, parlamento matymo, dėl to ir inicijavome parašų rinkimą.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius turi vadovautis etikos nešališkumo, visų lygybės principu. Mums pasirodė, kad šis reikalavimas nelabai suderinamas su jo įrašu ir jame išsakyta pozicija. Kolegų, kurie tokį įrašą pasmerkė, buvo labai daug ir visose frakcijose. Spręsti (dėl V. Sadausko atitikimo pareigoms) nėra mano vienos iniciatyva“, – komentavo Seimo narė.
Su prožektoriumi nevaikšto
A. Armonaitė teigė, kad jai neteko išsamiau domėtis Akademinės etikos ir procedūrų tarnybos veikla. Seimūnė nesiėmė atsakyti ir į klausimą, ar, jos nuomone, V. Sadausko vadovaujama Tarnyba buvo pakankamai aktyvi pareikšti savo poziciją dėl pastaruoju metu itin aktualių seksualinio priekabiavimo aukštosiose mokyklose klausimų ir imtis prevencinių veiksmų.
„Aš to nenurašyčiau vien Tarnybai ir jos aktyvumui, man atrodo, problema yra kur kas platesnė. Jei Tarnyba negauna kažkokių nusiskundimų, tai, matyt, savo iniciatyva su prožektoriumi po aukštąsias mokyklas nevaikšto. Tai, man regis, bendras tolerancijos laipsnis seksualiniam priekabiavimui akademinėje erdvėje, o jis iki šiol vis dar yra pakankamai aukštas. Dalis bendruomenės žino ir nieko nesako, nėra psichologinių paslaugų žmonėms, patyrusiems seksualinį priekabiavimą, tam tikra prasme smurtą, tai ne tik šios Tarnybos reikalas. Tai yra tik viena sudedamoji dalis šios Tarnybos veiklos. Matyt, jie daugiau dėmesio kreipė į nusirašinėjimus, plagijavimus ir mažiau į studentų savijautą, santykius ir tą etiką. Matyt, Tarnyba taip suprato savo misiją“, – kalbėjo parlamentarė.
Tai ne žodžio laisvė, o neapykantos kalba
Ilgą laiką pats buvęs akademinės bendruomenės narys, ėjęs aukštas akademines pareigas, parlamentaras Arūnas Gelūnas neslėpė ketvirtadienį balsuosiąs dėl kontrolieriaus atstatydinimo.
„Mano įsitikinimu, Seimo akademinės etikos kontrolieriaus V. Sadausko elgesys turi antisemitizmo ir tautinės nesantaikos kurstymo požymių mažiausiai dėl trijų priežasčių. Pirma, jo raginimai už 1000 eurų ištirti Lietuvos piliečių žudymo ir represavimo atvejus yra nukreipti konkrečiai į žydų tautybės asmenis, šitaip raginant klijuoti žudikų etiketę vienos konkrečios tautos atstovams. V. Sadauskas nesako „stalinistų“ ar „sovietų okupantų“, bet šauna tiesiai šviesiai – žydų. Antra, jo užimamos pareigos Seime jo veiklą daro labiau matomą už bet kokio kito akademinės bendruomenės atstovo, labiau regimą siauresniuose akademiniuose sluoksniuose, tokiai veiklai taikomi gerokai griežtesni etikos kriterijai. Trečia, žydų tautybės žmonių istorija Lietuvoje yra unikali, ypač skausminga – Holokausto metu nužudyta net 93 procentai Lietuvos žydų, šių žūčių detalės dar ir šiandien nėra iki galo žinomos visuomenėje, o aukų pagerbimas yra gana nesena praktika. Seimo patvirtintas akademinės etikos kontrolierius privalo su išskirtine atida ir jautrumu pasisakyti skaudžiausiomis Lietuvos istorijos temomis, nes neatsakingas jų traktavimas tiek kelia sumaištį Lietuvos visuomenėje, tiek galimai diskredituoja Lietuvą tarptautiniame kontekste. Turint omeny V. Sadausko pareigas, jo pasisakymai labiau priskirtini „neapykantos kalbai“, o ne „žodžio laisvei“. Vadovaudamasis tuo, ką čia išdėsčiau, ir tuo, kad V. Sadauskas savo pasisakymuose nieko blogo neįžvelgia ir net nemano atsiprašyti, balsuosiu už V. Sadausko atstatydinimą iš Seimo akademinės etikos kontrolieriaus pareigų“, – atsakydamas į žurnalistės klausimus sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys.
Paklaustas, ar jo nenustebino tai, jog pati akademinė bendruomenė, aukštųjų mokyklų vadovai niekaip nevertino ir praktiškai neišsakė savo pozicijos dėl akademinės etikos sargo galimai antisemitinės provokacijos, A. Gelūnas atsakė: „Akademinė bendruomenė nedalyvavimą visuomeniniuose ir politiniuose šalies procesuose dažnai laiko geru tonu. Tad ir šios istorijos kontekste iš jos pusės tvyranti tyla labai nenustebino. Šį reiškinį yra plačiai komentavęs mano mokytojas ir bičiulis, šviesios atminties profesorius Leonidas Donskis, pats aktyviai komentuodavęs politinius procesus.“
Paklaustas, kaip vertina tai, jog dabar kiekviena aukštoji mokykla turi savo etikos kodeksą ir nėra vieno tai apibrėžiančio teisės akto, buvęs Vilniaus dailės akademijos studijų prorektorius teigė manąs, jog, nepaisant universitetų autonomijos, mėginimas suvienodinti įvairių aukštųjų mokyklų akademinės etikos kodeksus ar net priimti akademinės etikos įstatymą būtų sveikintinas žingsnis. „Apmaudu, kad jo neinicijavo V. Sadausko vadovaujama akademinės etikos kontrolieriaus tarnyba“, – nuogąstavo parlamentaras. Jis taip pat sakė manąs, kad V. Sadauskas ir jo vadovaujama tarnyba galėjo aktyviau analizuoti ir vertinti seksualinio priekabiavimo atvejus Lietuvos aukštosiose mokyklose ir inicijuoti žingsnius dėl tokių atvejų prevencijos.
Seimo Pirmininko atsakymas dėl Vigilijaus Sadausko buvo lakoniškas: viešoje erdvėje išsakyta nuomonė nesikeičia ir šiandien balsuojant jis pritars pareigūno atstatydinimui, nes akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius turėtų vengti bet kokių kontroversiškų pasisakymų.
Milžiniškas smūgis reputacijai
Tai, jog kai kurie akademinės Etikos ir procedūrų kontrolieriaus veiksmai iš tikrųjų kenkia Lietuvos kaip valstybės bei mūsų mokslininkų autoritetui, kalbėjo ir Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro laboratorijos vadovas Darius Milčius.
D. Milčius su V. Sadausku susidūrė tuomet, kai Lietuvos mokslo taryba, neįveikusi mokslininko dėl neva etikos pažeidimų mokslinėse publikacijose, į pagalbą pasitelkė akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių. Žinant, kad V. Sadauskas į šias pareigas buvo paskirtas būtent Lietuvos mokslo tarybos teikimu, nebuvo sunku numatyti, kokių veiksmų bus imtasi ir kokio turinio sprendimas reikalingas „užsakovams“. Tačiau V. Sadauskas ėmėsi tokių iniciatyvų, kurios, D. Milčiaus įsitikinimu, buvo gerokai perteklinės ir diskreditavo ne tik jo mokslinę kompetenciją, bet ir, ko gero, privertė užsienio partnerius suabejoti visų Lietuvos mokslininkų sąžiningumu.
2014 m. gavęs Lietuvos mokslo tarybos skundą dėl galimai pažeistos etikos D. Milčiaus ir bendraautorių devyniose mokslinėse publikacijose, kontrolierius, be šių, nusprendė savo iniciatyva patikrinti dar penkis darbus.
Nemažai Lietuvos bei užsienio leidiniuose pasirodžiusių minėtų mokslinių straipsnių buvo publikuota prieš dešimt ir daugiau metų. Kontrolieriaus Tarnyba, kaip ir prieš tai tyrimą vykdžiusi Lietuvos mokslo taryba, sprendė dėl autoriaus savęs citavimo atvejų bei kai kurių tų pačių iliustracijų panaudojimo keliose publikacijose. Pavyzdžiui, kaip nusižengimas mokslinei etikai nagrinėtas toks atvejis: 2004 m. tam tikros publikacijos paveikslas atitinka 2008 m. publikacijos iliustraciją, tačiau aprašyme nurodoma skirtinga bandinių apdorojimo temperatūra. Savęs citavimas arba, anot Tarnybos, savęs plagijavimas ir tų pačių iliustracijų panaudojimas buvo įvardyti etikos pažeidimais. Nors Lietuvoje iki šiol nėra patvirtinto savęs plagijavimo apibrėžimo, tai reikėtų suprasti kaip tos pačios mokslinio tyrimo, aprašyto ankstesniuose darbuose, dalies pakartotinis panaudojimas ir vėlesniuose moksliniuose darbuose.
Kontrolierius savo iniciatyva kreipėsi į visas leidyklas, tarp jų ir užsienio, kurios publikavo mokslininko bei jo bendraautorių (apie dešimt žmonių) darbus. Iš atsakymų matyti, kad kai kurios iš jų atliko pakankamai išsamius skirtingų metų darbų vertinimus, juos sugretino ir analizavo. „Laiškai su tam tikrais prašymais buvo išsiųsti Olandijos, Prancūzijos, Vokietijos, Norvegijos, Jungtinių Valstijų ir kitų šalių leidykloms. Bet juk tokius pačius mano bei bendraautorių darbų vertinimus galėjo atlikti vietos ekspertai, nesuprantu, koks buvo tikslas į šį neva tyrimą įtraukti užsienio leidyklų vadovus, – kalbėdamas su žurnaliste stebėjosi D. Milčius. – Jei jūs klausiate, ar mano mokslinei reputacijai buvo suduotas smūgis, taip, jis buvo ir yra milžiniškas.“
Tašką padėjo teismai
Po kelerių metų bylinėjimosi įvairiose teismų instancijose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, likus vos dešimčiai dienų iki 2017-ųjų, neskundžiama nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį, kuria buvo panaikintas V. Sadausko sprendimas „Dėl Dariaus Milčiaus ir bendraautorių akademinės etikos principo mokslinėje veikloje pažeidimų“. Be kita ko, joje konstatuojama, kad kontrolieriaus „sprendime neatlikta jokia nustatytų aplinkybių analizė bei jų sąsaja su akademine etika“.
Vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, jog yra nepakankamai suprantamos kontrolieriaus padarytos tam tikros išvados, tarp jų ir ši: „Atsižvelgiant į publikacijose nustatytus autorių savęs plagijavimą ir publikacijų atsikartojimą, konstatuotinas akademinės etikos principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pažeidimas“. „Neaišku, ar pažeidimas padarytas D. Milčiaus, nors tyrimas atliktas jo atžvilgiu, kada jis padarytas bei kokios faktinės aplinkybės tai įrodo“, – kelerių metų mokslinės veiklos patikrinimo epopėją užbaigė Vyriausiasis administracinis teismas.
Beje, dar iki pasibaigiant bylinėjimosi procesui, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius apie savo sprendimą dėl D. Milčiaus ir bendraautorių neva padarytų etikos pažeidimų informavo Lietuvos energetikos institutą, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universitetus, Švietimo ir mokslo ministeriją, Lietuvos mokslo tarybą, Lietuvos mokslų akademiją, leidyklas, tarp jų ir minėtas užsienio, taip pat Norvegijos mokslinės veiklos etikos nacionalinį komitetą, Vokietijos etikos tarybą ir Prancūzijos nacionalinės etikos konsultavimo komitetą. Teismai labai griežtai neigiamai pasisakė dėl tokių V. Sadausko veiksmų ir akcentavo, jog panaikintas kontrolieriaus sprendimas negali būti traktuojamas kaip rekomendacinio pobūdžio ir gali sukelti D. Milčiui tam tikrų skaudžių teisinių pasekmių.
Remtis teisės normomis nebūtina?
„Štai dabar jūs parašysite ir V. Sadauskas vėl imsis kokių nors veiksmų, – kalbėdamas su žurnaliste mokslininkas kelis kartus pakartojo besibaiminantis dėl naujo persekiojimo. – Aš nepykstu ant jo. Man užtenka tų kelerių metų įtampos ir begalės teismų. Aš tik noriu dirbti, ramiai dirbti savo darbą.“
D. Milčius apgailestavo, jog kontrolierius panaudojo daug laiko ir žmogiškųjų išteklių resursų tam, kad būtų sprendžiama dėl mokslinių darbų, parašytų gerokai prieš dešimtmetį, tačiau nesiėmė jokios iniciatyvos, kad būtų parengtas ir priimtas labai aktualus mokslinės etikos kodeksas, kuris, be kita ko, apibrėžtų ir savęs citavimo bei savo ankstesnių mokslinių darbų panaudojimo taisykles.
Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro laboratorijos vadovo teigimu, panaikintasis kontrolieriaus sprendimas iki šiol publikuojamas Akademinės etikos ir procedūrų tarnybos oficialiojoje svetainėje, o teismų sprendimai dėl jo reabilitavimo tik paminėti, tačiau nepaviešinti.
Beje, žurnalistę rengiant publikaciją konsultavę nepriklausomi teisininkai atkreipė dėmesį ir į tai, jog Tarnybos oficialiojoje svetainėje galima rasti pasisakymų, kritikuojančių įvairių instancijų teismų priimtus Tarnybai nepalankius sprendimus, kas ne visai atitinka kontrolieriui valstybės deleguotas funkcijas. Štai, pavyzdžiui, pernai, gegužės 5 d., tinklalapyje paskelbtas toks vertinimas: „Vilniaus apygardos administracinis teismas (teisėjų kolegija: Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (teisėjų kolegija: Anatolijus Baranovas, Ričardas Piličiauskas ir Skirgailė Žalimienė), nagrinėdami skundus ir priimdami sprendimus dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus dr. Vigilijaus Sadausko (toliau – Kontrolierius) sprendimo, nepaisė akademinės etikos ir teisės normų turinio ir formos skirtumų, Kontrolieriaus sprendimą, kuriame nustatyti akademinės etikos (etikos normų) pažeidimai, prilygina sprendimui, kuriame konstatuoti procedūrų (teisės normų) pažeidimai. Tokia teismų pozicija, kad akademinės etikos pažeidimai turi būti grindžiami teisės normomis, suponuoja teismų nepagrįstų sprendimų dėl Kontrolieriaus sprendimų nepagrįstumo ir neteisėtumo konstatavimo ir jų panaikinimo priėmimą.“
Įkalnė ar nuokalnė?
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius V. Sadauskas nerado galimybių telefonu ar raštu atsakyti į žurnalistės klausimus dėl Tarnybos veiklos bei Seimo nuostatos svarstyti klausimą dėl jo atleidimo.
„Atsiprašau, bet pagal įstatymą darbo metu aš negaliu skirti laiko asmeninei nuomonei išdėstyti, be to, tarnybinio elektroninio pašto ar tarnybinio telefono naudojimas asmeniniams poreikiams galėtų būti įvardijamas asmeninės naudos siekimu. Gal kada vėliau, jei dar bus aktualu“, – žurnalistei parašė V. Sadauskas.
Taip pat jis neatsakė ir dėl to, kodėl Tarnybos viešųjų pirkimų planuose buvo numatyta įsigyti vaizdo kamerą, blykstę bei alkotesterį ir kokiems tikslams šie įrenginiai gali būti panaudojami.
Beje, tarp kontrolieriaus pasirašytų dokumentų galima aptikti ir tokių, kurie juos skaitant gerokai pakelia nuotaiką. Štai, pavyzdžiui, Tarnyba įpareigojo Kauno technologijos universiteto vadovybę atvykti į Vilnių ir pasiaiškinti dėl vieno kauniečio skundo. Pastarasis kreipėsi į minėtosios aukštosios mokyklos Transporto inžinerijos katedrą, prašydamas, kad „katedra atliktų tyrimą, nustatytų bei praneštų, ar Šauklių gatvė Kaune yra įkalnė, ar tik nežymus kelio pakilimas“, ir liko nepatenkintas tuo, kad buvo atsisakyta imtis tokių darbų. Transporto inžinerijos daktaro mokslinį laipsnį turintis V. Sadauskas pareikalavo jam pristatyti visus vidaus dokumentus, reglamentuojančius asmenų aptarnavimo bei informacijos apie universiteto vykdomą veiklą teikimo tvarką.