Tautininkų sąjungos organizuotose eitynėse buvo nešami plakatai „Astravo AE – mirtinas pavojus Lietuvai“, „Už Lietuvą vėl didžią“ bei kiti. Pastarasis šūkis priminė JAV prezidento Donaldo Trumpo retoriką – šis rinkimų kampanijos metu žadėjo Ameriką vėl padaryti didžia.
Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šįmet eitynių dalyviai skandavo šūkį „Lietuva lietuviams“, kuris kritikuojamas kaip žeidžiantis kitas šalyje gyvenančias tautas.
Nuo Katedros aikštės tautininkai Gedimino prospektu žygiavo Seimo link. Policijos skaičiavimais, eisenoje dalyvavo apie pusę tūkstančio žmonių. Viešąją tvarką užtikrino gausios policijos pajėgos. Panašu, kad tautininkų renginys praranda populiarumą – ankstesniais metais jis sukviesdavo gausesnes dalyvių gretas.
Palyginimui šeštadienio vidurdienį Gedimino prospekte surengtose eitynėse 27-ųjų nepriklausomybės atkūrimo metinių proga dalyvavo keli tūkstančiai žmonių.
Protestavo prie Prezidentūros
Tautininkai šįmet kiek pakeitė tradiciją ir prieš maršą susirinko protestuoti prie Prezidentūros.
Jiems užkliuvo tai, kad Vasario 16-osios proga šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė buvusią Vilniaus geto kalinę, aktyvią Holokausto atminties įamžinimo puoselėtoją Fanią Jocheles-Brancovskają apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Į S. Daukanto aikštę prie Prezidentūros 16 val. susirinko pora dešimčių protestuotojų, tarp kurių - Tautininkų Sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, buvęs tautininkų lyderis Julius Panka.
Tautininkai sakomose kalbose piktinosi geto kalinės apdovanojimu.
Dar vasarį Tautininkų sąjunga parašė laišką prezidentei D. Grybauskaitei dėl Fanios Jocheles-Brancovskajos apdovanojimo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Kaip teigta rašte prezidentei, F. Brancovskaja „galimai yra susitepusi lietuvių krauju, kai sovietinių partizanų būrys, kurios nare ji buvo, 1944 m. sausio 29-osios naktį išžudė visus Šalčininkų r. Kaniūkų kaimo gyventojus, tame tarpe ir 22 vaikus“.
„Neabejojame, kad Jos Ekscelencija buvo suklaidinta, nes toks kontraversiškas sprendimas tik aitrina skaudžias II pasaulinio karo žaizdas ir tikrai neprisideda prie tarpusavio supratimo bei atjautos tarp tautų didinimo“, – teigta tautininkų rašte, kuriuo raginta atšaukti dekretą dėl apdovanojimo.
Genocido centras: jokių patikimų duomenų nėra
Prezidentūra raštą persiuntė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Šis netrukus pateikė savo paaiškinimus.
Kaip rašoma centro direktorės Birutės Burauskaitės pasirašytame rašte, F. Brancovskaja vokiečių okupacijos metais buvo Vilniaus miesto (komunistinės) antišafistinės organizacijos narė, Vilniaus žydų geto kalinė. Prieš pat geto likvidavimą 1943 m. pabėgo, slapstėsi, įsijungė į sovietinių partizanų „Keršytojo“ būrį, veikusį Pietryčių Lietuvoje, Rūdninkų girioje. Sovietinių partizanų dokumentuose ji apibūdinama kaip partizanė, aktyviai dalyvavusi diversinėse akcijose bei kovos uždaviniuose.
Centro teigimu, sovietiniai partizanai 1944 m. sausio 29-osios rytą užpuolė ir sudegino Kaniūkų kaimą, nužudė 35 žmones, dar 10-15 sunkiai sužeidė. Vykdant akciją pagrindinis vaidmuo priklausė Kauno geto partizanų būriui „Mirtis okupantams“, tačiau joje dalyvavo ir dalis „Keršytojo“ būrio kovotojų.
Kai teigiama centro išvadoje, sovietinių partizanų archyviniuose šaltiniuose duomenų apie F. Brancovskajos dalyvavimą nusikalstamoje Kaniūkų akcijoje nėra. Jos pavardė tarp akcijos vykdytojų neminima. Tokių duomenų neatsirado ir per visą ilgą sovietinį laikotarpį.
Centras pažymi, kad kito to paties būrio partizano Michailo Brancovskio, kuris po karo tapo F. Jocheles sutuoktiniu, dalyvavimas Kaniūkų žudynėse sovietiniuose dokumentuose nušviestas atvirai ir detaliai. Jam specialiu įsakymu netgi pareikšta padėka už Kaniūkų akciją. „Ši aplinkybė sustiprina nuomonę, kad F. Jocheles Kaniūkų akcijoje nedalyvavo, todėl toks faktas nei jos byloje, nei kituose dokumentuose neužfiksuotas“, – rašoma išvadoje.
Anot išvados, J. Brancovskajos dalyvavimas Kaniūkų įvykiuose grindžiamas atsiminimų medžiaga, tačiau žydų partizanų atsiminimai, net ir kai kurių autorių darbai apie Kaniūkų akciją yra labai subjektyvūs, juose daug prasimanymų, nebūtų dalykų.
„Apibendrinant reikėtų konstatuoti, kad apie Fanios Jocheles-Brancovskajos dalyvavimą sovietinių partizanų įvykdytoje nusikalstamoje Kaniūkų akcijoje jokių patikimų duomenų nėra. Jos apdovanojimas Lietuvos valstybiniu apdovanojimu nelaikytinas neapgalvotu, nederamu veiksmu.
Juo išreikštas europietiškas, Vakarų demokratinio pasaulio požiūris į Antrojo pasaulinio karo įvykius.
Fanios Brancovskajos pagerbimu pademonstruota pagarba visiems Holokaustą išgyvenusiems Lietuvos žydams ir jų kovai su nacionalsocializmu“, – rašoma T. B. Burauskaitės atsakyme.