Apie pavežėjimo paslaugas teikiančios Rusijos bendrovės „Yandex. Taxi“ atėjimą į Lietuvą skelbta jau anksčiau – tai esą tebuvo laiko klausimas.
Latvijoje ši bendrovė veiklą vykdyti pradėjo šių metų kovo viduryje, kiek vėliau paslaugas ėmė siūlyti paslaugas ir Estijoje, o nuo šio ketvirtadienio „Yandex. Taxi“ oficialiai pradeda veiklą Vilniuje. Lietuva pasirinkta paskutinioji, mat, ji esą buvo „kiečiausia“.
„Lietuva yra įdomi ir kiek komplikuota rinka, mes ją pasirinkome desertui. Čia yra du tarptautiniai tokių paslaugų tiekimo žaidėjai ir daug vietinių, tačiau nėra ypač stipraus lyderio, todėl reikėjo laiko pasiruošti. Bet „Yandex. Taxi“ ateina į Lietuvą ir mes čia norime būti pirmieji – užimti didžiąją rinkos dalį“, – „ DELFI teigė „Yandex.Taxi“ tarptautinės plėtros vadovas Aramas Sargsyanas.
Žada įveikti konkurentus
Konkurentais Lietuvoje, anot pašnekovo, galima laikyti bendroves „Taxify“ ir „Uber“. Priminus, kad pastaroji Rusijoje ir dar penkiose valstybėse veiklą vykdo kartu su „Yandex.Taxi“, o Baltijos šalyse konkuruoja, A. Sargsyanas tikinio, kad sprendžiant dėl „Uber“ ir „Yandex. Taxi“ susijungimo pastaroji Baltijos šalyse dar neveikė. Tad esą visiškai normalu, jei Lietuvoje „Yandex.Taxi“ konkuruos su „Uber“ ir kitais rinkos dalyviais. Ir tai žada daryti agresyviai.
„Pagrindinis skirtumas – mūsų naudojama „Yandex“ žemėlapių technologija. Jei konkurentai naudoja „Google“, „TomTom“ ir kitas žemėlapių programėles, tai mes turime savo programėlę, kuri leidžia tiksliau apskaičiuoti kainą, nustatyti maršrutus, įtraukiant realaus eismo judėjimą ir kitus veiksnius bei pasiūlyti geresnes kainas“, – sakė A. Sargsyanas.
Jis neslėpė, kad „Yandex. Taxi“ turi ambicingų planų: iš pradžių darbą turėtų pradėti apie 300 vairuotojų, prisjungusių prie bendrovės programėlės, o vėliau šis skaičius esą turėtų net patrigubėti.
„Tikriausiai naudojotės konkurentų paslaugomis piko metu, kai kainos išaugdavo, tiesa? Tai reiškia, kad paklausa yra, o pasiūlos neužtenka. Mes tikimės, kad paklausa kurį laiką dar bus didesnė, tačiau siekiame laukimo laiką sumažinti mažiau, nei 5 minutės“, – tikino „Yandex.Taxi“ plėtros vadovas.
Be to, jis pažymėjo, kad nuo konkurentų skirsis ir siūlomomis paslaugomis. Pavyzdžiui, „Yandex.Taxi“ galės pasiūlyti ekonominį, komforto ir verslo vežimo paslaugų variantą už skirtingas kainas. Be to, bus siūlomos ir grupinės kelionės galimybės.
„Pavyzdžiui, vienas žmogus gali iš anksto įvesti skirtingus kelionės tikslus ir išvežioti draugus į namus po vakarėlio – kiekvienam iš anksto bus paskaičiuota tiksli kaina, kuri nesikeis“, – tikino A. Sargsyanas. Jis pažymėjo, kad iš pradžių Vilniuje veiklą pradėsianti „Yandex.Taxi“ vilios nuolaidomis – minimali kaina už kelionę gali siekti ir vieną eurą, o kilometras kainuos 50 euro centų. Už minutes mokesčio nebus.
„Remdamiesi praktika galime pasakyti, kad Vilniuje nėra didelių spūsčių. O vartotojams labiau apsimokės mokėti pagal kilometražą – taip stabiliau, o ir partneriai bus patenkinti“, – sakė pašnekovas, pabrėžęs, kad Vilniuje jis lankosi antrą kartą, o pasiruošimas jo komandai Lietuvos sostinėje užtruko kelis mėnesius. Daugiausiai užtruko žemėlapių paruošimas.
„Įsivaizduokite – reikia pažymėti visus pastatus, kelius, ženklus, lankytinas vietas, adresus, sužiūrėti, kad viskas veikia, kad kelionės maršrutas iš taško A į B apskaičiuotas tiksliai, nesiunčiant vairuotojų ilgesniu keliu“, – sakė A. Sargsyanas.
Atsakomybė – vietos partneriams
Iškvietimo principas esą yra panašus, kaip ir kitų paslaugų tiekėjų – suinstaliuoji programėlę, ten registruoji savo telefono numerį ir viskas – už kelionę gali mokėti grynaisiais arba kortele. Tačiau, anot A. Sargsyano, kitaip, nei, pavyzdžiui, „Uber“, jo bendrovė tiesiogiai nedirbs su vairuotojais, kurie turėtų važinėti tvarkingais, daugiausiai 5-6 metų senumo automobiliais.
„Norite būti „Yandex.Taxi“ vairuotoju? Norėčiau pabrėžti, kad negalite, nes „Yandex.Taxi“ tėra programėlė, o jūs galite tapti mūsų partnerių Lietuvoje vairuotoju – siunčiate jiems prašymą arba mums – mes jiems perduosime“, – teigė A. Sargsyanas.
Tiesa, prabilus apie „Yandex. Taxi“ partnerius pašnekovas ėmė kalbėti lakoniškiau ir paslaptingiau. „Yandex.Taxi“ esą jau „dirba su patyrusiais vietiniais žaidėjais Lietuvoje“ – vieni yra didesni, kiti mažesni ir nori augti.
Toks veiklos modelis gali būti patogus, netgi gali susidaryti įspūdis, kad pati „Yandex. Taxi“ tarsi ne prie ko – jei atsitinka koks eismo įvykis, atsakomybė krenta vairuotojams arba neįvardytiems partneriams, juk „Yandex. Taxi“ tėra technologinį sprendimą siūlanti programėlė, kurios veiklai netgi nereikėjo jokių leidimų iš Lietuvos institucijų.
Tiesa, A. Sargsyano teigimu patogumus apsunkina ir tai, kad jo bendrovė nekontroliuoja kiekvieno žingsnio. Vis dėlto jis patikino, kad kai kuriose šalyse pavežėjimams taiko draudimą.
„Manau, kad taip vėliau darysime ir Lietuvoje“, – sakė A. Sargsyanas. Ir nors darsyk paklaustas dėl mįslingųjų partnerių Lietuvoje, „Yandex.Taxi“ plėtros vadovas nesutiko atskleisti – derybos neva dar nesibaigė, apie bendradarbiavimą su „Yandex.Taxi“ reklamuojasi patys lietuvių verslininkai.
Pavyzdžiui, skelbimų portale skelbiu.lt galima išvysti įmonės UAB „Nordikus“ skelbimą vairutojams. Džiugiai pranešama, jog „prekinis ženklas „Pavezek.lt“ tapo oficialiu „Yandex. Taxi“ partneriu Lietuvoje.
Taip pat nurodomi privalumai: laikinas 0 proc. komisinis mokesti, minimalus vienos kelionės įkainis – 5 Eur, kelionė, kurios metu vairuotojas uždirba mažiau nei 5 eur yra kompensuojama „Yandex.Taxi“, galimybė dirbti su savo asmeniniu automobiliu arba UAB „Nordikus“ suteikiamu nauju, 2017m. Toyota Auris automobiliu. Įmonės siūlomas atlyginimas – nuo 700 eurų.
Ar lietuvių duomenys atiteks FSB?
Dar lakoniškesnis A. Sargsyanas buvo dėl jo atstovaujamos bendrovės ryšių su Rusija. Žinoma, neslepiama, kad „Yandex. Taxi“ priklauso Rusijos korporacijai „Yandex“. Rusijoje populiari paieškos sistema „Yandex“ kadaise vadinta vienu nepriklausomos minties, saviraiškos laisvės internetinėje erdvėje simboliu.
Tačiau Vladimirui Putinui stiprinant savo režimą, Kremliaus spaudimą ir galiausiai kontrolės jėgą patyrė visos didžiosios šalies bendrovės. Kompanijai pernai švenčiant 20-metį, joje apsilankė ir pats V. Putinas. Tuomet buvo skelbiama, kad vienas darbuotojas nebuvo įleistas į darbą, nes yra dalyvavęs opozicijos protestuose.
Privačios informacijos apie Kremliaus kritikus „Yandex“ taip pat neslėpė nuo režimo. Pavyzdžiui, 2011 metais, prieš registraciją NASDAQ, pati „Yandex“ pripažino Rusijos saugumui perdavusi opoziciją rėmusių klientų asmeninius duomenis.
„Negaliu komentuoti to, kas įvyko 2011 metais, nežinau tos istorijos, geriau pakalbėkime apie dabartį, – pokalbį į šoną suko A. Sargsyanas
Tad kas užtikrins, jog Vilniuje veiklą pradėjusi „Yandex.Taxi“ nerinks klientų duomenų, jei toks precedentas jau yra buvęs? Ekspertų teigimu, jau savaime duomenų teikimas be sutikimo trečiosioms šalims būtų pažeidimas. Kita vertus, suinstaliavus programėlę vartotojas turi galimybę tik sutikti su sąlygomis: prašoma prieigos prie jūsų telefono kameros, mikrofono, vietos nustatymo, kontaktų, talpos. Sutinkate - patikite šiuos duomenis „Yandex.Taxi“.
Bet dar didesnė grėsmė kiltų, jei tokie duomenys atsidurtų Rusijos žvalgybos tarnybų stalčiuose. Pavyzdžiui, galima įsivaizduoti situaciją, kaip nieko neįtariantis valstybės tarnautojas – įtakingas ar dar tik kylantis karjeros laiptais po vakarėlio Maskvoje užsisako pavežėjimo paslaugą.
Pagal Rusijos palydovų signalą nustatyta keleivio kelionė, tikslus adresas atsiduria sistemoje. Neįtarus keleivis patenkintas – už kelionę sumokėjo mažiau, nei įprastai, naudojasi paslaugomis dar kartą, taip susiformuoja įpročiai.
O tokia informacija užsienio šalies žvalgybai gali tapti tikru lobiu arba investicija į ateitį, mat surinkti privatūs duomenys, „paprašius“ FSB atsiduria Rusijos žvalgybos rankose. Taip keleivis gali tapti šantažo, grasinimo ar įvairių manipuliacijų taikiniu. Jei tokia schema gali veikti Rusijoje, kodėl negalėtų Lietuvoje, kur „Yandex. Taxi“ veikia per partnerius?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas pripažino, kad Lietuvoje į „Yandex.Taxi“ atėjimą pažiūrėta formaliai, mat keleivių pavežėjimo paslaugos nėra strateginės ūkio šakos dalis.
„Šios kompanijos atėjimas į Lietuvą privalėjo būti įvertintas per nacionalinio saugumo prizmę. Naujas Strateginių įmonių įstatymas įvardija kad transporto sektorius yra nacionaliniam saugumui svarbi ūkio šaka. Todėl kompanijos, turinčios aiškius ryšius su Kremliaus oligarchų grupėnis ar Rusijos saugumo struktūromis veržimasis į Lietuvos rinką turėtų būti vertinamas griežtai“, – sakė L. Kasčiūnas, pažymėjęs, jog prašys NSGK kreiptis į atsakingas institucijas, prašydamas paaiškinti, kodėl „Yandex“ gavo leidimą pradėti veiklą Lietuvoje.
„Taksi paslauga nepatenka į vyriausybinę nacionalinio saugumo vertinimo sritį, bet atsižvelgiant į visas aplinkybes, situaciją atidžiai stebime.
Jei būtų nusižengta asmens duomenų tvarkymo bendrosioms taisyklėms ar vykdoma veikla peržengtų ribas, valstybei užteks įrankių užkardyti bet kokias kylančias grėsmes. Jei būtų ambicija plėsti veiklą į kitas sritis, tie tikslai būtų atsakingai įvertinti.
Šiuo ir kitais atvejais raginame piliečius atsakingai vertinti savo asmens duomenų pateikimą bet kokioms platformoms ir įsitikinti ar reikalaujami duomenys nėra pertekliniai“, – DELFI sakė Ministro Pirmininko patarėjas nacionalinio saugumo ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Pikžirnis. Jo teigimu, „Yandex.Taxi“ programėlės prašymas sutikti su duomenų tvarkymo taisyklėmis yra asmeninis apsisprendimo klausimas.
Duomenų apsaugos inspekcijos vadovas Raimondas Andrijauskas portalui lrt.lt jau atsakė, kad nustatyti ir ištirti, ar duomenimis niekas nepasinaudojo, sudėtinga, o tyrimas pradedamas tik gavus informacijos.
„Šiuo metu, kadangi jie tik pradeda vykdyti veiklą, informacijos, kad jie galėtų būti padidintos rizikos – nėra. Mes negalėtume įtarti kaltės vien dėl to, kad įmonės yra Rusijos kapitalo, ar kad anksčiau ši kompanija dalijosi slapta informacija“, – sakė R. Andrijauskas. Vis dėlto „Yandex.Taxi“ atėjimą į Vilnių sako atidžiai stebintis ir Saugumo departamentas.
„VSD, kaip žvalgybos institucija savo kompetencijos ribose stebi visas galimas grėsmes nacionaliniam saugumui ir nuolat informuoja valstybės vadovus bei atitinkamos srities institucijas“, – komentavo VSD atstovė Aurelija Katkuvienė.
Kremlius turėtų kreiptis į olandus?
Vis dėlto, anot A. Sargsyano, kalbos apie tai, kad „Yandex.Taxi“ gali atskleisti privačius asmenų duomenis FSB ar kitai institucijai esą yra nepagrįsti.
„Kiekviena šalis turi griežtas teisines procedūras, pagal kurias teisėsaugos institucijos gali paprašyti informacijos iš bet kurios kompanijos. Tačiau tos procedūros yra labai griežtos ir komplikuotos, dažnai reikalaujama teismų sprendimų. Jei teigiate, kad „Yandex tekina duomenis FSB“, tai nėra tiesa, FSB ar kitos struktūros neturi prieigos prie vartotojų duomenų“, – tikino A. Sargsyanas.
Jis pažymėjo, kad „Yandex.Taxi“ yra ne rusiška, o ES bendrovė – registruota Nyderlanduose, kur įsikūrusi „Yandex“ ribotos atsakomybės bendrovė. Ir nors „Yandex.Taxi BV“ priklauso bendrai „Yandex“ ir „Uber“ įmonei, ji taip pat esą yra Nyderlanduose registruota kompanija.
„Reguliavimo mechanizmas ES yra itin griežtas. Kaip žinote, nuo šių metų gegužės įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) ir tai sukelia daug skausmo didžiosioms bendrovėms – „Google“, „Facebook“, o taip pat ir „Yandex“, nes reikia pritaikyti mūsų programinę įrangą bei procedūras.
Visi ES duomenys saugomi ES duomenų centruose, „Yandex“ atveju – Suomijoje esančiame duomenų centre. „Yandex.Taxi“ sutinka su visomis BDAR sąlygomis ir taisyklėmis.
Vartotojų duomenys yra apsaugoti. Techniškai, jei kas nors norėtų gauti tuos duomenis, turėtų kreiptis į Nyderlanduose registruotą „Yandex. Taxi B.V.“, o tokiu atveju standartinės ES procedūros yra griežtos“, – sakė A. Sargsyanas. Jis tikino, kad ir pernai Ukrainos pareigūnų surengti reidai „Yandex“ atstovybėse bei vėliau pareikšti kaltinimai, kad „Yandex“ teikė privačią informaciją Rusijos žvalgybai esą buvo nepagrįsti ir politiškai motyvuoti.
Be to, A. Sargsyanas tikino, kad prieš metus „Yandex“ laimėjo bylą prieš Rusijos teisėsaugą, nesutikusi atskleisti asmeninį susirašinėjimą.
„Lietuvoje Rusijos teisėsauga turėtų kreiptis į ES įkurtą „Yandex.Taxi B.V.“, o tai, kaip minėjau, yra griežta ir sudėtinga procedūra, tad nėra prasmės abejoti, kad mes laikomės ES taisyklių – jūsų duomenys saugūs“, – tikino A. Sargsyanas.