KAM pranešime žiniasklaidai skelbiama, kad spalį į Lietuvą „atgrasymo tikslais ir pratyboms su Lietuvos kariais atvyksta JAV rotacinės pajėgos – bataliono dydžio vienetas, kuriame bus per 500 sausumos pajėgų karių“. Tarp atsigabenamos technikos – apie 30 lietuviams jau gerai pažįstamų tankų „Abrams“, 25 pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ ir 70 kitų ratinių transporto priemonių.
Tai, anot ministerijos, yra JAV Sausumos pajėgų operacijos „Atlantic resolve“ („Atlanto ryžtas“) dalis. Sprendimas dislokuoti amerikiečių batalioną Lietuvoje nesusijęs su padidėjusiomis saugumo rizikomis, tačiau kartu priimtas naujojo JAV pajėgų Europoje vado generolo Christopherio Cavoli iniciatyva. Taip įgyvendinami prieš kelis metus išdėstyti Pentagono planai.
Dabar jau buvusio JAV gynybos sekretoriaus generolo Jameso Mattiso įvesta nauja tvarka JAV pajėgose – būti pasiruošusiems dislokacijai bet kur ir per itin trumpą laiką, o taip pat būti neprognozuojamiems Amerikos priešininkams – pastaraisiais metais taikoma vis dažniau.
Be to, amerikiečių karių dislokavimo siekusi Lietuva tai užsitikrino atlikusi savus namų darbus. KAM pranešime pažymima, kad „šį JAV karių atvykimą įgalino mūsų investicijos į mokymų infrastruktūrą Pabradėje ir kitur, taip pat ir Lietuvos kariuomenės logistų pastangos išsprendžiant visus praktinius JAV karių atvykimo ir buvimo Lietuvoje klausimus“.
Šįkart – be napalmo kvapo ryte
Į Lietuvą permetamas ne šiaip JAV sunkiosios technikos dalinys. Tai bus kariai iš 1-osios kavalerijos divizijos, 2-osios brigados („Black Jack“) 9-ojo pulko, 1-ojo bataliono. Su žirgais šiuolaikinė JAV armijos kavalerija bendro teturi tik specialių pasirodymu metu – tai greitai reaguoti galintys smogiamieji daliniai, į mūšį permetami su turima kovine technika.
Fort Hude, Teksaso valstijoje, dislokuotas 1-asis batalionas trumpinamas paprastai – „1-9 Cav“ ir neatsitiktinai vadinamas galvų medžiotojais („Headhunters“): tokią reputaciją pelnė Vietnamo karo metais, kai šis dalinys tapo pirmuoju veikiančiu aeromobiliu žvalgybos daliniu, į mūšio vietą permetamu vien sraigtasparniais.
Tuomet, 1965 metais, tai buvo unikalus, drąsus ir iš dalies pasiteisinęs sprendimas: priešininkus netikėtai užgriūva iš sraigtasparnių išsilaipinę kariai, sunaikina ir atsitraukia. Tai įkvėpė ir Holivudą.
1979 m. kultinio Francis Fordo Coppolos filmo „Šių dienų Apokalipsė“ („Apocalypse Now“) vienas herojų, išgalvotas personažas pulkininkas leitenantas Williamas „Billas“ Kilgore'as, įsimenamas dėl garsiosios frazės apie napalmo kvapą ryte, vadovauja būtent „1-9 Cav“.
Jau po Vietnamo karo 1-ojo bataliono kariai persėdo į tankus ir pėstininkų kovos mašinas – tokią techniką jie naudoja iki šiol.
Neslėpė pasigedę sąjungininkų
2017-ųjų rudenį JAV nutraukė rotacinį, tačiau be pertraukų palaikomą karių kuopos dislokavimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Po tokią kuopą Baltijos šalyse JAV dislokavo 2014-aisiais, kaip paramos bei nuraminimo ženklą, – labiau simbolinį, nors ir naudingą keičiantis patirtimi pratybose bei demonstruojant fizinį amerikiečių buvimą regione. Pirmieji Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, o taip pat ir Lenkijoje išsilaipino, kaip ir pridera pirmiesiems, JAV parašiutininkai.
Tad nenuostabu, kad kai JAV išvedė savo karius, pasipylė nerimo klausimų ir paaiškinimų: ar tikrai JAV palieka Baltijos šalis? Ir taip, ir ne, buvo sakoma. Juk nuo 2017-ųjų visai netoli Lietuvos esančiame Oržyše, Lenkijoje, dislokuotas JAV batalionas, jei tik prireiktų – jis suskubtų į pagalbą.
Be to, amerikiečiai regione rengė nuolatines pratybas, joms Lietuvoje buvo dislokuojami įvairiausi JAV pajėgumai – nuo tankų, šarvuočių iki bombonešių ir moderniausių naikintuvų. Esą nė nepastebėsite, kad amerikiečiai išvyko.
Galiausiai, kaip pažymėdavo Lietuvos karinė ir Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, Lietuvos amerikiečiai visiškai neapleido – logistai įsikūrė Marijampolėje, o viešai neatskleidžiamoje vietovėje Lietuvoje nuolat budi JAV specialiųjų pajėgų komanda.
O ir 2017-ieji tapo reikšmingu lūžio tašku visai NATO: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo dislokuoti daugiašaliai NATO batalionai – didesni kariniai vienetai, pakeitę amerikiečių kuopas.
Tačiau Lietuva niekada neslėpė siekianti ryškesnio, matomesnio, būtent strateginių sąjungininkų – amerikiečių – buvimo ne šiaip regione, bet ir šalyje.
Priežasčių netrūksta: Rusijos karinė grėsmė niekur nedingo, rusų pratybose toliau imituoti veiksmai prieš NATO, nepasikeitė ir retorika, nebent tapo tik dar priešiškesne ne tik Baltijos šalių, bet ir visos NATO atžvilgiu – grasinimai, melas, šnipinėjimo operacijos, cheminė ataka Jungtinėje Karalystėje.
Galiausiai neištvėrė ir Vašingtonas – pasitraukė iš 1987-aisiais su Maskva pasirašytos branduolinių pajėgų sutarties (INF), motyvuodamas tuo, kad Rusija šią sutartį kelis kartus įžūliai sulaužė, o JAV poziciją, nors ir nenoriai, parėmė NATO.
Be to, per pastaruosius kelerius metus lietuviai pasitelkę NATO programas ir ypač – su amerikiečių pagalba nemažai investavo į poligonų infrastruktūros plėtrą bei gerinimą – tai leidžia JAV kariams tobulinti savo įgūdžius ir tęsti įprastas kovinio rengimo procedūras, kad ir kur jie būtų – valstijose, Vokietijoje esančiuose poligonuose arba Lietuvoje.
Nuo divizijos planų iki bataliono
Lietuva – ne vienintelė ir ne pirmoji valstybė, kurioje dislokuojamos amerikiečių pajėgos. Kaip tik šią savaitę JAV ir Lenkijos prezidentai Donaldas Trumpas ir Andrzejus Duda pasirašė susitarimą dėl glaudesnio karinio bendradarbiavimo, pagal kurį Lenkijoje bus dislokuotos papildomos amerikiečių karių pajėgos.
Toliau plečiami karinės infrastruktūros projektai Lenkijoje bei divizijos lygmens vadavietės steigimas svarbūs ir Lietuvai, mat abejose šalyse jau kitais metais vyks JAV vadovaujamos pratybos „Defender 2020“ („Gynėjas 2020“), kurios taps pamažu atgaivinamos koncepcijos išbandymu.
Pastaruosius keliolika metų prie mažesnių dalinių – brigadų – įpratę amerikiečiai dabar treniruojasi suburti ir aktyvinti didesnius dalinius, turinčius didesnę kovinę galią – divizijas.
Pavyzdžiui, neseniai pareigas pradėjęs eiti JAV Armijos vadas generolas Jamesas McConville'is – pirmasis aviatorius, skraidęs sraigtasparniais „AH-64 Apache“, jau užsiminė, kad JAV ruošiantis didelio masto operacijoms neišvengiamai reikia kalbėti apie didesnių dalinių nei brigados dislokavimas.
Tokios operacijos yra nemenkas logistinis iššūkis, tad net ir mažesnių dalinių perdislokavimas neįprastu metu – gera treniruotė. Pavyzdžiui, jau tapo įprasta, kad amerikiečių kariai treniruotis į Lietuvą dažniausiai atvyksta šiltuoju metų laiku – pavasarį, vasarą, ankstyvą rudenį.
Be to, pastaruosius metus jau įprastu reiškiniu tapo karinės technikos kolonos pakeliui iš Klaipėdos į Ruklą arba Pabradę bei geležinkelių ešelonai su tankais iš Lenkijos pusės. Šį kartą pasirinktas kitas laikas ir kita kryptis: amerikiečiai į Lietuvą turi atvykti spalį per Rygos uostą.
Kita vertus, likus daugiau nei pusmečiui iki pratybų „Defender 2020“, į Lietuvą amerikiečių karių batalionas atvyksta ne į pratybas, čia bus ilgalaikė dislokacija – nuo spalio amerikiečių tankai bei kariai Pabradėje liks visą rudenį ir žiemą.
O tai reiškia, kad jiems teks sutikti amerikiečiams svarbias šventes – Padėkos dieną, Kalėdas ir Naujuosius metus Pabradės poligone laikinai įrengtose šildomose palapinėse arba konteineriuose, lyg būtų dislokuoti misijos regione.
Be numatyto amerikiečių karių kovinio rengimo treniruočių ir nedidelio masto pratybų, planuojama keistis patirtimi su lietuvių kariais, įgyvendinančiais Sausumos pajėgų mechanizacijos projektą.
Pavasarį išvykus JAV batalionui jį pakeis į pratybas „Defender 2020“ atvykę du kiti amerikiečių batalionai, tad JAV pajėgų stygiaus artimiausiu metu Lietuvoje tikrai nebus. Juo labiau kad netoli Lietuvos esančiame Oržyše dislokuota per 500 karių iš Pensilvanijos nacionalinės gvardijos, su kuria lietuviai palaiko itin glaudžius ryšius.