Išrinktasis JAV prezidentas savo skandalingais pareiškimais jau daugiau nei metus skaldo Ameriką bei glumina sąjungininkus. Sausio 20-ąją prisieksiantis D. Trumpas kaltinamas užsienio politikos neišmanymu bei artimiausių Amerikos sąjungininkų priešinimu. Ir priešingai - Kremliaus propaganda jau kurį laiką išsijuosusi trimituoja apie Rusijai palankų JAV vadovą, su kuriuo Maskva gerai sutars ir galės išplėsti savo interesus, o gal net pasidalyti įtakos zonas, darsyk perbraižant sienas.
Tačiau į savotišką padėkos rinkėjams turą išvykęs išrinktasis JAV prezidentas antradienį Šiaurės Karolinos valstijoje pademonstravo visiškai kitokį įvaizdį ir netgi pateikė savo užsienio bei saugumo politikos viziją, į kurią turėtų atkreipti dėmesį JAV sąjungininkai bei priešininkai.
D. Trumpo žinia sąjungininkams: ar jūs su mumis?
Per savo pasirodymą Fajetvilyje – JAV desantininkų ir specialiųjų pajėgų dominuojamame mieste, pirmąsias 15 savo pasirodymo minučių D. Trumpas neįprastai sau skyrė būtent užsienio ir saugumo politikai.
„Mes naudosime savo karines pajėgas tada, kai tai atitiks gyvybinius JAV interesus, – pabrėžė D. Trumpas, pažadėjęs sustiprinti JAV karines pajėgas labiau, nei bet kada. Paskutinį sykį tokie ambicingi pažadai plėsti JAV karines pajėgas bei didinti išlaidas gynybai skambėjo JAV prezidento Ronaldo Reagano valdymo pradžioje. – Man vadovaujant neskubėsime versti režimų, apie kuriuos nieko nežinome. Šis destruktyvus intervencijų ir chaoso ciklas turėtų baigtis“.
O svarbiausias ir netikėčiausias D. Trumpo kalbos akcentas buvo apie Amerikos sąjungininkus – šalis, kurias rinkimų kampanijos metu tuomet tik respublikonų kandidatas aršiai kritikavo dėl atsainaus požiūrio į gynybą ir nepakankamo finansavimo.
„Bet kuri šalis, kuriai priimtini mūsų tikslai, bus mūsų partnerė šioje misijoje. Mano administracijos pareiga bus užtikrinti tų šalių gynybą, kurios gina ir mus“, – pareiškė D. Trumpas.
Tai galima laikyti akivaizdžiu signalu JAV sąjungininkėms, tarp jų ir Baltijos šalims, prisiimti svarbesnį vaidmenį JAV vadovaujamose karinėse iniciatyvose. Oficialiai Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys jau daugiau nei dešimtmetį buvo giriamos skirtingų JAV administracijų už nors ir nedidelį, bet svarbų indėlį Amerikos vadovaujamose karinėse koalicijose.
Pavyzdžiui, Estija sulaukė daugybės komplimentų dėl savo vaidmens Afganistane, kur nusiuntė savo karius į karščiausiu tašku laikomą Kandaharo provinciją. Estija Afganistane buvo ta šalis, kuri lyginant valstybes pagal gyventojų skaičių bei karinio kontingento dydį, patyrė bene daugiausiai nuostolių – aršiose kovose žuvo 9 estų kariai. Be to, pernai Estija tapo pirmąja iš Baltijos šalių, kuri nusiuntė karius į Iraką, dalyvauti operacijoje "Įgimtas ryžtas", kur estai moko vietos saugumo pajėgas kautis prieš „Islamo valstybę“.
Tuo tarpu Lietuva buvo giriama dėl atsakomybės prisiėmimo vadovauti Provincijos atkūrimo grupei bei ypač dėl Specialiųjų operacijų pajėgų misijos Afganistano pietuose, kur lietuvių kariai dalyvavo daugelyje slaptų operacijų kartu su elitiniais JAV daliniais. Lietuva taip pat prisidės prie Irako pajėgų mokymo, o JAV ypač reikšmingu signalu laiko sprendimą didinti gynybos išlaidas.
Ilgą laiką besivilkusi NATO šalių uodegoje, Lietuva per pastaruosius dvejus metus padvigubino gynybos biudžetą – dėl maždaug 20 proc. kasmetinio augimo pagal finansavimą Lietuva šoktelėjo į pirmą vietą tarp išlaidas gynybai padidinusių valstybių, o iki 2018-ųjų Lietuva įsipareigojo skirti bent 2 proc. nuo BVP.
Apgaulingas "Pasiutusio šuns" įvaizdis
Kitu svarbiu D. Trumpo kalbos akcentu tapo formalus būsimojo JAV gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso pristatymas. Buvęs JAV jūrų pėstininkų generolas yra žinomas dėl savo „Pasiutusio šuns“ pravardės, tačiau ši dėl aršumo mūšyje pelnyta generolo pravardė atspindi tik dalį jo asmenybės.
J. Mattisas yra pelnęs ne tik JAV karinių pajėgų, bet ir dažnai besiriejančių priešingų stovyklų – demokratų bei respublikonų pagarbą. Pastaruoju metu žiniasklaida daug dėmesio skiria J. Mattiso citatoms, kurios jautresnės sielos žmones gali įbauginti ar papiktinti. Ypač nežinant konteksto.
„Smagu šaudyti į tam tikrus žmones“ – tai viena garsiausių J. Mattiso citatų, kuri nuskambėjo dar 2005 metais ir, žinoma, sukėlė pasipiktinimo bangą. Tiesa, taip J. Mattisas kalbėjo ne apie bet kokius žmones.
„Atvyksti į Afganistaną ir turi reikalą su vyrukais, kurie penkerius metus muša moteris, nes jos neužsidengia veido. Žinote, tokie žmonės nebeturi vyriškumo. Todėl gana smagu į juos šaudyti“, – sakė generolas. Žodžių į vatą nevyniojantis jūrų pėstininkas panašiai atsiliepė dar sykį, pareiškęs, kad „pasaulyje yra šiknių, kuriuos tiesiog privalu nušauti“.
Vis dėlto, kitos jo citatos, tokios, kaip „Būkite mandagūs, būkite profesionalūs, bet turėkite planą nužudyti visus sutiktus žmones“ bei „PowerPoint“ mus bukina“ atskleidžia ne tik agresyvią, bet ir mažiau matomą generolo pusę, dėl kurios jis pirmiausiai ir yra vertinamas.
Pažįstantys šį jūrų pėstininkų generolą tvirtina, kad jis yra itin intelektualus, ne veltui garsėjantis dėl kitos savo pravardės – „karys vienuolis“. Niekada nevedęs J. Mattisas didžiąją laiko savo gyvenimo pašventė tarnybai, tačiau jos metu pagarsėjo, kaip daug skaitantis, karo istorija besidomintis karininkas – į karines misijas jis visuomet veždavosi bent po kelias knygas apie didžiuosius karinės minties skleidėjus, praeities karus ar jų pamokas.
Pavyzdžiui, vienam karininkui pasiskundus, jog jis neturi laiko skaityti, apie 3 tūkst. perskaitytų knygų kolekciją turintis J. Mattisas atsakė dabar viešai cituojamu laišku, kuriame pademonstravo karo istorijos svarbą jaunam karininkui.
„Problema dėl to, kad esi pernelyg užsiėmęs, kad galėtum skaityti yra ta, jog mokaisi iš savo ir kitų vyrų patirties, tai yra sunkiuoju keliu. Skaitydamas, išmoksti kitų patirtis, o tai paprastai yra geresnis būdas tvarkyti reikalus, ypač tavo darbe, kai nekompetencijos pasekmės yra lemtingos jauniems vyrams“, – mokė J. Mattisas.
Baltijos šalių draugas į Rusiją žiūri įtariai
Tačiau dar svarbesnis signalas yra tas, jog šis intelektualus JAV generolas neslepia savo kiek sentimentalių simpatijų Baltijos šalims, ir atvirkščiai – itin įtariai žiūri į Rusiją.
Dar 2011 metais, kai J. Mattisas buvo JAV pajėgų centrinės vadovybės vadas ir buvo atsakingas už amerikiečių pajėgas Artimuosiuose Rytuose, Afganistane bei Pakistane, generolas leidosi į ilgą kelionę po kelias skirtingas šalis.
Tarp tų šalių buvo ir Estija. Kelionėje J. Mattisą lydėjusiam žurnalistui JAV generolas atviravo su sąlyga, kad jo pareiškimai nebus platinami viešai tol, kol jis vilki uniformą, Dabar, kai J. Mattisas jau trejus metus yra atsargoje, pokalbius atskleidė leidinys „The New Yorker“.
„J. Mattisas atrodė sutelkęs dėmesį į stabilumą, jis buvo pavargęs nuo karo, kurio metu skleistos demokratijos, idealizmo idėjos, tačiau tuo pat metu jis atrodė sentimentalus dėl Baltijos šalių, ryžtingai nusiteikęs dėl NATO ir visiškai neturintis sentimentų Rusijai.
Vizito Estijoje metu vienoje konferencijoje ir labai aiškiai pasakė apie savo asmeninį nusiteikimą ginti Baltijos šalis nuo bet kokios Rusijos agresijos. Jis ypač jausmingai kalbėjo apie estų karių vaidmenį bei auką Afganistane“, – rašė Steve'as Collas. Šis prisiminimas iš 2011 metų, kai Rusijos agresija atrodė, regis, tolima ir sunkiai įsivaizduojama, net ir po karo su Gruzija, rodo, kad jau tuomet J. Mattisas blaiviai žiūrėjo į Rusiją, kaip į galimą priešininkę.
Tokį pat požiūrį J. Mattisas išsakė pernai, kalbėdamas jau ne kaip kariškis, o kaip ekspertas kitoje konferencijoje, kur pabrėžė, jog situacija su Rusija yra kur kas rimtesnė, nei daugelis manė iki šiol.
„Putinas yra kaip maniakas, jis naktį eina į lovą žinodamas, kad gali sulaužyti visas taisykles, o Vakarai laikosi taisyklių. Tai yra labai pavojinga priešprieša, kalbant apie tai, kaip valdomas pasaulis. Rusija siekia suskaldyti NATO, todėl JAV privalo atsakyti, tačiau neturėti dialogo su Putino taip pat yra labai pavojinga“, – perspėjo J. Mattisas.
„Manau, yra galimybė, kad Putinas nuo pavadžio paleis jėgas, kurių pats nebegalės sukontroliuoti. Gali kilti daug neapsiskaičiavimo. Pavyzdžiui, tas asmuo, kuris jų nacionalinio transliuotojo žinių metu pagrasino Ameriką paversti radioaktyviomis dulkėmis (Dmirtrijus Kiseliovas – Red.) V. Putino buvo paaukštintas ir tapo informacijos agentūros vadovu.
Šiaip Rusija negali nieko padaryti dėl savo prastėjančios demografinės situacijos. Bet jie nemato nieko gero tame, kad juos supa demokratinės šalys kaimynės. Jie nori saugumo, kuris kyla iš nesaugumo“, – apie Rusijos režimą kalbėjo J. Mattisas.
Neslepiama, kad jo ir D. Trumpo pozicijos dėl Rusijos gali išsiskirti. Ir nors JAV prezidento žodis yra lemiamas, vien pats faktas, jog D. Trumpas Gynybos sekretoriumi pasirinko žmogų, kuris ne tik realiai suvokia situaciją, yra savo srities profesionalas, bet ir nebijo prieštarauti už save viršesniam asmeniui, rodo, jog Maskvai gali tekti patirti karčias išankstinių liaupsių D. Trumpui pasekmes.
Be to, savo pirmojoje kaip oficialaus kandidato į JAV gynybos sekretorius kalboje J. Mattisas neatsitiktinai pabrėžė ir JAV sąjungininkų svarbą.
„Kartu su mūsų sustiprėjusiais sąjungininkais, su mūsų sustiprėjusia šalimi, laukiu galimybės tapti civiliniu lyderiu po to, kai Kongresas mane patvirtins“, – sakė J. Mattisas.