Kone užkeikimu tapęs žodis „Zapad“ jau kurį laiką kursto aistras visame Baltijos jūrose regione, nors gali susidaryti įspūdis dėl taip pavadintų Rusijos ir Baltarusijos pratybų nerimas ir netgi panika keliama tik Lietuvoje.
Iš tikrųjų panikos nėra, o kariuomenės atstovai ir už šalies saugumą atsakingi pareigūnai ramina, jog nereikia kelti isterijos, mat imtasi visų būtinų stebėjimo veiksmų, tiesiog reikia būti budresniems.
Padidintas budrumas aiškinamas galimomis provokacijomis ir netikėtumais, mat šiaip ar taip neatsitiktinai daugiausiai dėmesio skiriama „Zapad“ dalyvių skaičiams – nuo oficialaus 12,7 tūkst. iki numanomo 100 tūkst. bei agresyviam pratybų scenarijui – ekspertų ir valstybių vadovų nuomone, pagal jį imituojami kariniai veiksmai prieš Baltijos šalis.
Ir nors tokios pratybos – ne naujiena, vis dėlto šiemet „Zapad“ skiriamas ne tik išskirtinis dėmesys, bet ir atsako priemonės. Baltijos šalyse dislokuoti ir veikti pasiruošę veikti tarptautiniai NATO batalionai, JAV atsiuntė didesnę, nei įprastai naikintuvų grupę dalyvauti NATO oro policijos misijoje bei dislokuoja papildomą batalioną karių. Bet tai – tik dalis priemonių.
Suintensyvėjęs žvalgybos darbas
Pastarosiomis savaitėmis Baltijos jūroje ir virš jos matomas didelis karinių laivų bei aviacijos suaktyvėjimas. Dar rugpjūčio pabaigoje Latvijos gynybos ministerija pranešė apie šios šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje pastebėtus Rusijos Baltijos jūros laivynui priklausančius laivus.
Nedideli, neišvaizdūs, lėti ir žvejybinius tralus primenantys „Alpinist“ klasės laivai gal ir neatrodo grėsmingi, tačiau būtent tokie elektroninės žvalgybos laivai vykdo šnipinėjimo misijas: „gaudo“ NATO laivų skleidžiamus elektroninius signalus, mėgina perimti jautrią informaciją.
Kartu su Rusijos elektroninės žvalgybos orlaiviais Il-20, kurie pastaraisiais metais ypač intensyviai skraido virš Baltijos jūros, rusų kariškiai itin atidžiai stebi NATO veiksmus regione. Savo ruožtu, Aljanso šalys ir jų sąjungininkai taip pat nesnaudžia: virš Baltijos jūros nuolat sukiojasi JAV žvalgybiniai orlaiviai RC-135.
Šių elektroninės žvalgybos orlaivių budėjimas virš Baltijos jūros neutralioje oro erdvėje šalia Rusijai priklausančios Kaliningrado srities yra kone nuolatinis.
Rusija nuolat siunčia naikintuvus perimti amerikiečių žvalgybinius orlaivius, o per pastaruosius metus keli tokie perėmimai vos nesibaigė incidentais, mat rusų naikintuvai Su-27 pavojingai manevravo šalia didelių, lėtų, iš keleivinių lėktuvų „Beoing 707“ perdarytų žvalgybinių orlaivių.
Tiesa, patys amerikiečių pilotai į tokius pavojingus susitikimus su rusų naikintuvais reaguoja ir neslėpdami humoro. Pavyzdžiui, RC-135 įgulos turi antsiuvus, pavadintus „Flanker bait“.
Išvertus iš anglų kalbos tai reiškia „Flanker“ jaukas – „Flanker“ pagal NATO klasifikaciją yra rusų naikintuvų Su-27 pavadinimas. Rusija negali nereaguoti į amerikiečių žvalgybinių orlaivių pasirodymą ir nesyk reiškė nepasitenkinimą, tačiau formaliai nieko negali padaryti, mat virš Baltijos jūros tarptautinėje oro erdvėje gali skraidyti tiek NATO šalių, tiek Rusijos ar kitų valstybių orlaiviai.
Tai, jog itin jautrią žvalgybinę įrangą turintys RC-135 gali šnipinėti iš didelio ir saugaus atstumo, rusams yra toks pats nemalonus faktas, kaip ir NATO šalims rusų žvalgybinių orlaivių skrydžiai, kuriuos dažniausiai perima iš Estijos arba Lietuvos pakilę NATO Oro policijos naikintuvai.
Atsibudo po „Stokholmo bombardavimo“
Per pastarąsias dvi savaites virš Baltijos jūros suintensyvėjo ne tik amerikiečių, bet ir britų, prancūzų bei švedų žvalgybinių orlaivių skrydžių tempas. Švedijos žvalgybinių pajėgumų veiklos suaktyvėjimas yra neatsitiktinis.
Padažnėjusių Rusijos bombonešių skrydžiai šalia Švedijos jau kurį laiką kelia nerimą gynybos pareigūnams. To kulminacija galima laikyti 2013-ųjų metų Rusijos strateginių bombonešių Tu-22M skrydį, imituojant Stokholmo bombardavimą. Šios rusų pratybos švedus tiesiog šokiravo, o Švedijos karinių oro pajėgų karininkai priminė, kad pastaraisiais metais Rusija virš Baltijos jūros surengė šimtus skrydžių, dalis kurių buvo itin agresyvaus pobūdžio.
„Padėtis Baltijos jūros regione per pastaruosius kelerius metus pasikeitė dramatiškai dėl Rusijos karinio suaktyvėjimo. Ir nors pastarasis veiksnys dabar kiek aprimo, Rusijos orlaiviai skraido itin agresyviai, imituoja atakas. Padėtis įtempta – mūsų pilotai turi labai atidžiai galvoti, ką jie daro“, – sakė Švedijos karinių oro pajėgų pulkininkas Magnusas Liljegrenas.
„Per artimiausius metus išleisime 1,7 mlrd. kronų (180 mln. eurų), siekdami apsaugoti savo bazes – turėsime 5 nuolatines ir tris atsargines bazes karo atveju, be to, grįžtame prie pajėgų išsklaidymo taktikos“, – teigė M. Liljegrenas.
Be to, Švedijos žvalgyba savo ataskaitose išskyrė suaktyvėjusią rusų žvalgybininkų veiklą – šalia Švedijos karinių bazių pernai nesyk pastebėti įtartini, turistais apsimetinėjantys asmenys, kurie akylai stebėjo pratybose dalyvaujančių karių veiksmus.
Švedų kariškiai ypač susirūpino strategiškai svarbios Gotlando salos gynyba – netoli Švedijos krantų esanti sala dar vadinama nepaskandinamu lėktuvnešiu.
Šaltojo karo laikais Gotlando salą švedai pamėgino paversti neprieinama tvirtove – be dešimčių bunkerių čia dislokuotas pulkas karo atveju galėjo išaugti tris kartus – iki brigados, o 24 val. per parą kilti (ir tūpti) pasiruošusiems naikintuvams buvo pritaikyti greitkeliai.
Tačiau pasibaigus Šaltajam karui padėtis pasikeitė dramatiškai – Švedijos kariuomenė nuo 250 tūkst. buvo sumažinta iki 22 tūkst., o gynybos biudžetas sumenko nuo 2,3 proc. BVP iki vos 1,2 proc. 2013 metais.
Tik po Rusijos įvykdytos Krymo invazijos Švedija ėmė suprasti, kad saugiai negali jaustis ir jie. Juo labiau, kad istoriją gerai išmanantys švedai žino, ką reiškia nepasiruošimas karui su Rusija. Iki šiol klaidingai manoma, kad Švedija yra neutrali – nuo 1812-ųjų, kai pralaimėjusi karą Rusijai ir laikinai netekusi Gotlando salos ši šalis paskelbė neutralumo politiką, Švedija kariavo tik sykį.
„Švedijos neutralumas yra savotiškas mitas, kuriuo kartais iki šiol tiki patys švedai, nors įstoję į ES mes atsisakėme neutralumo ir, manau, gintume užpultą ES narę, pavyzdžiui Lietuvą“, – DELFI teigė Švedijos tarptautinių reikalų instituto direktoriaus pavaduotoja Anna Wieslander. Be to, ji pabrėžė, kad pastaraisiais metais Švedija sustiprino bendradarbiavimą su NATO, JAV.
Kodėl Švedija stiprina savo pajėgumus?
Be to, kaip ir Lietuva, Švedija neseniai nusprendė grąžinti šauktinių kariuomenę ir perkelti į Gotlando salą papildomus karinius dalinius. Būtent ši sala konflikto Baltijos šalyse atveju dėl savo strateginės geografinės padėties taptų vienu svarbiausių NATO atraminių punktų.
„Jei kontroliuoji Gotlandą, tai kontroliuoji ir jūrų ir oro kelius link Baltijos šalių“, – pabrėžė Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas.
Švedija su Aljansu jau yra pasirašiusi susitarimą, kuris numato NATO pajėgų dislokavimą Švedijoje. Tai svarbu ne tik pačiai Švedijai, kuri stengiasi stiprinti savo gynybinius pajėgumus, tačiau pripažįsta, kad kartais nepajėgia viena reaguoti į suaktyvėjusius Rusijos karinius veiksmus.
Pavyzdžiui, sykį pavojingai prie Gotlando artėjusius Rusijos karinius orlaivius netoli Švedijos perėmė iš Lietuvos pakilę NATO Oro policijos naikintuvai, mat švedai tuo metu neturėjo reaguoti pasirengusių naikintuvų ir įgulų.
2016-2020 metais Švedijos gynybai planuojama skirti daugiau lėšų: šiemet – 45 mlrd. kronų (4,7 mlrd. eurų), kitais metais – milijardų kronų daugiau ir taip kasmet iki 50 mlrd. kronų ( 5,24 mlrd. eurų) 2020 metais arba 2,2 proc. BVP.
Už šias lėšas tikimasi padidinti šalies kariuomenę, įsigyti povandeninių laivų, tolimojo nuotolio prieštankinių, priešlėktuvinių ginklų, kurių ypač trūksta Gotlande bei modernizuoti naikintuvus „Grippen“ iki NG modifikacijos, leidžiančios išplėsti šių orlaivių galimybes.
Pratybos, kokių nebuvo 3 dešimtmečius
Vis dėlto reikšmingiausiu simboliu, jog Švedija rimtai susirūpino savo saugumu ir rimtai žiūri į karinius iššūkius, kurių priežastis – Rusija, tapo pirmadienį prasidėjusios pratybos „Aurora 2017“. Tai yra didžiausi Švedijos kariniai mokymai per pastaruosius tris dešimtmečius. Nors oficialiai tai nevadinama tiesioginiu atsaku Rusijos organizuojamoms pratyboms „Zapad“, pažvelgus į pratybų dydį, detales ir scenarijų akivaizdu, kam ruošiasi švedai.
Pratybose iš viso dalyvauja 19 tūkst. Švedijos karių, iš kurių 20 proc. sudaro rezervistai, pašaukti laikinai atlikti tarnybą. Turint omeny, kad Švedijos reguliariosiose pajėgose tarnauja 22 tūkst. karių ir yra 34,5 tūkst. rezervo karių, tokie pratybų skaičiai atrodo įspūdingai ir ambicingai. Iš viso trijų savaičių trukmės pratyboms Švedija planuoja išleisti per 583 mln. kronų (61 mln. eurų).
Svarbu pažymėti, kad be švedų, pratybose „Aurora 17“ dalyvaus apie pusantro tūkst. JAV pajėgų atstovų – šimtai iš Norvegijos permestų JAV jūrų pėstininkų, tankų kuopa, atakos sraigtasparniai „Apache“, priešlėktuvinės gynybos baterija „Patriot“, kiti daliniai. P. Hultqvisto nuomone, itin ryškus JAV vaidmuo taip pat yra neatsitiktinis ir yra „tam rimtas tikrų ketinimų parodymas“.
„Mes blaiviai žiūrime į saugumo situaciją Europoje. Tai yra svarbus signalas Švedijos gyventojams bei kitoms šalims, kad į saugumo sitauciją žiūrime rimtai“, – teigė P. Hultqvistas.
Amerikiečių ir švedų karinis bendradarbiavimas tęsiasi nuo Šaltojo karo laikų. Nuo 7-ojo dešimtmečio pradžios JAV šalia Švedijos krantų laikė savo povandeninius laivus su balistinėmis raketomis „Polaris“ ir branduoliniais ginklais. Pastarieji buvo nutaikyti į Sovietų sąjungos karines bazes okupuotose Baltijos šalyse.
Mainais į Švedijos branduolinio ginklo programos sustabdymą amerikiečiai pateikė švedams saugumo garantijas – JAV esą padėtų ginti Švediją, jei šią užpultų sovietai. Be to, amerikiečiai padėjo švedams sukurti modernius naikintuvus.
Savo ruožtu Stokholmas leido naudoti savo teritoriją JAV žvalgybai. Pavyzdžiui maždaug už 250 km į Šiaurės Vakarus nuo Lietuvos pajūrio, prie pat Gotlando esanti Forio sala dabar garsėja savo kraštovaizdžiu bei kinematografiniu palikimu – čia savo vasarnamį turėjo ir filmus kūrė garsiausias švedų kino režisierius Ingmaras Bergmanas. Čia taip pat buvo JAV elektroninės žvalgybos postas, iš kurio į okupuotą Lietuvą nukreiptos antenos gaudė sovietų signalus.
Be amerikiečių, „Aurora 17“ dalyvaus keli šimtai Suomijos karių, per šimtą – iš Prancūzijos, o taip pat po keliasdešimt karių ir karininkų iš Norvegijos, Danijos, Estijos ir Lietuvos, kuri skyrė Karinių jūrų pajėgų priešmininių laivų grupės vadovavimo ir aprūpinimo laivą „Jotvingis“ (N42) bei karinius stebėtojus iš Sausumos pajėgų bei Jungtinio štabo. Be to, pratybose dalyvaus apie 40 Švedijos civilinių agentūrų – nuo žvalgybos iki atskirų savivaldos padalinių.
Baltijos šalių ir Gotlando okupacijos scenarijus
Rugsėjo 11-29 dienomis vykstančios pratybos suskaidytos į tris dalis. Pirmosios dalies metu, kuri prasidėjo pirmadienį ir tęsis savaitę daugiausiai bus pastebimas karinių dalinių judėjimas per visą Švedijos teritoriją. Šios dalies metu simuliuojama prieškarinė situacija, kai greitai sutelkiamos vietos ir sąjungininkų pajėgos.
Antrosios dalies metu dalis pajėgų bus permesta į Gotalndo salą ir vykdys gynybines užduotis. Rugsėjo 22-ąją pratybų scenarijuje priešininkės A-landijos pajėgas imituojančios pajėgos užgrobs B-landijos teritoriją. Pažvelgus į pratybų žemėlapius nesunkiai galima kelti prielaidą, kad būtent Rusija vaizduojama, kaip A-landija, o B-landijos atitikmuo realybėje būtų Baltijos šalys.
„Mūsų prielaida tokia, A-landijai užpuolus B-landiją Švedija nėra pagrindinis taikinys, tačiau priešininko pajėgos vis tiek puls Gotlando salą ir teritoriją į pietus nuo Stokholmo, siekiant užkirsti kelią B-landijai skirtų pastiprinimų permetimui“, – pratybų scenarijų aiškino generolas Bengtas Anderssonas.
Konflikto eskalavimas tęsis – prieš Švediją bus imituojama antskrydžių kampanija, o rugsėjo 24-27 dienomis vyks tariama desantinė operacija siekiant užimti Gotalndo salą ir sąjungininkų veiksmai atmušant ataką. Dėl ekologijos susirūpinę švedų kariškiai pabrėžė, kad paskutinės dvi pratybų dienos bus skirtos ne tik įvertinimui bei ir teritorijos sutvarkymui – bus atitaisyta bet kokia gamtai šarvuotosios technikos galimai padaryta žala.
„Šios pratybos pademonstruos aiškų signalą, kad esame pasiruošę gintis, o taip pat – sustiprinti savo atgrasymo galimybes. Tai galima padaryti tik tokiu matomu būdu“, – teigė generolas B. Andressonas.
Itin ryškus skirtumas tarp Švedijos ir Rusijos karinių pratybų yra tas, jog net jei abejų pratybų metu imituojama gynyba prieš priešininko invaziją, būtent Rusija, o ne Švedija pastarąjį dešimtmetį vykdė realius puolamuosius karinius veiksmus prieš Gruziją ir Ukrainą.