Iki B. Hodgeso Lietuvoje vargu ar daugelis be lietuvių kariškių, KAM, kitų institucijų pareigūnų žinojo JAV armijos Europoje vadų pavardes. 2014-ųjų lapkritį šias pareigas perėmęs B. Hodgesas savo pavardę pavertė gerai žinoma Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos žiniasklaidai.
Šaltojo karo laikais 300 tūkst. amerikiečių karių darbą koordinavęs JAV Armijos Europoje vadas 2014-ais turėjo tenkintis dešimt kartų mažesniais skaičiais. Tuomet jau įsisiūbavusios Ukrainos krizės metu naująjį postą perėmęs B. Hodgeas pripažino, jog nebuvo patenkintas tokia padėtimi.
Darbui atlikti – 10 kartų mažesni skaičiai
Jis viešai ėmė skambinti pavojaus varpais, jog jam trūksta pajėgumų naujai misijai – atgrasyti Rusiją nuo karinių avantiūrų prieš JAV sąjungininkes.
Tokių avantiūrų galimybė tapo reali po audringų įvykių Kijeve, mat Rusija ryžosi tam, kas šokiravo visą Europą: sulaužė tarptautinius įsipareigojimus, įvedė karines pajėgas į kaimyninės šalies teritoriją, atplėšė jos gabalą – Krymą ir šį aneksavo. Baltijos šalys buvo įsitikinusios, jog NATO ir ypač JAV neparodžius iniciatyvos Lietuva, Latvija ir Estija taps kitais Kremliaus taikiniais.
„Kaip tik tuomet iš Europos buvo išgabenti paskutiniai JAV tankai, išvestos šarvuotosios brigados. Apversti tai aukštyn kojomis buvo didelis iššūkis. Kartu su mano tiesioginiu vadu, tuometiniu JAV ir NATO pajėgų Europoje vadu generolu Philipu Breedlove'u itin stengėmės, norėdami atkreipti dėmesį į mūsų poreikius“, – pasakojo B. Hodgesas.
Šiuo metu jis yra Europos politikos analizės centro (CEPA) analitikas ir jau gali kalbėti atviriau. Bet ir tuomet, 2014-2015 metais B. Hodgesas jis buvo atviresnis, nei jo pirmtakai.
„Mūsų ištekliai neatitinka poreikių. Turime 30 tūkst. karių, kurie turi atrodyti, kaip 300 tūkst., – sakė B. Hodgesas, o jo žodžius ėmė mėgdžioti ir jaunesnieji karininkai. Pats generolas vėliau prisipažino, – tai buvo žinutė, skirta Pentagonui“.
B. Obamos nepaglostė
Vis dėlto vardydamas iššūkius ir padėkas institucijoms DELFI B. Hodgesas pripažino, kad daugiau pritarimo sulaukė būtent Pentagone, o ypač Kongrese, bet ne Baltuosiuose rūmuose, kur tuomet šeimininkavo Barackas Obama.
„Aš labai didžiuojuosi tuo, ką JAV armija nuveikė per pastaruosius metus. Ypač dėkingas mūsų diplomatiniam korpusui, Kongresui, be kurio neturėtume nė vieno cento. O juk saugumui išleista labai daug pinigų. Kongreso parama buvo stipriausia, kokią mačiau per pastaruosius 20 metų.
Bet kalbant apie ankstesniąją prezidento administraciją, tai iš pradžių buvo daug nerimo dėl Rusijos provokavimo – visi norėjo ją matyti, kaip galimą partnerę“, – teigė B. Hodgesas. Jis pripažino, kad galiausiai B. Obama nusileido ir pritarė rotuojamų brigadų grąžinimui į Europą.
Be to, esą svarbu pripažinti, kad naujoji Donaldo Trumpo administracija, nepaisant išankstinio nerimo ženklų, tokią politiką ne tik tęsė, bet ir padidino paramą nuo 700 mln. dolerių 2014-ais iki 4,8 mlrd. dolerių šiemet.
„Dabar niekas neturėtų abejoti, kad mes šiame regione esame įsipareigoję. Ir, žinoma, sprendimas tiekti Gruzijai bei Ukrainai prieštankines sistemas „Javelin“ yra svarbus žingsnis“, – pabrėžė B. Hodgesas.
Suvalkų koridoriaus reikšmė
Būtent jam priskiriamas terminas „Suvalkų koridorius“ – siauras, apie 100 km pasienio ruožas, jungiantis Lenkiją su Lietuva.
„Iš tikrųjų, tai ne aš sugalvojau šį terminą ir net nežinau kas tai padarė, bet pavadinimas prilipo. Pavadinimai yra svarbūs, nes NATO yra daugiašalis Aljansas ir lengvai atpažįstama frazė gali visus sutelkti, tad Suvalkų koridorius tapo geru varomuoju varikliu apibūdinti ne tik geografinį terminą, bet ir saugumo problemą“, – atviravo B. Hodgesas.
Nuo 2015-ųjų, kai apie Suvalkų koridorių viešai kalbėti ėmęs B. Hodgesas pats aplankė pasienio teritoriją tarp Lietuvos ir Lenkijos, nesyk ten skraidydamas sraigtasparniu, Suvalkų koridorius imtas vadinti NATO Achilo kulnu. Manoma, kad grėsmę galėtų kelti kaimyninės Rusija ir Baltarusija, kurioms atkirsti iš abiejų pusių miškingų vietovių apsuptą ir keliais keliais bei geležinkelio linija Baltijos šalis su likusia NATO dalimi jungiantį koridorių būtų įmanoma misija.
„Mintis, kad trys NATO šalys gali būti izoliuotos nuo Aljanso, jei neišsaugosime to koridoriaus dėl Kaliningrade esančių A2/AD pajėgumų ir, jei atvirai, Baltarusijos, kuri karine prasme rimtai susijusi su Rusija, tikrai neramina.
Būtent todėl aš daug kartų ten esu buvęs, skraidęs sraigtasparniu, bandydamas geriau suprasti to regiono reikšmę. Reikia suprasti, kaip kiekviena šalis mato grėsmes. Anuomet, prieš kelerius metus, ne visos NATO narės Rusiją matė, kaip grėsmę. Į ją žiūrėjo kaip partnerę“, – tikino buvęs JAV armijos Europoje vadas.
Greičiui trukdo kliūtys
Tačiau dabar jis pripažįsta, kad ne tik amerikiečiams, bet europiečiams per pastaruosius kelerius metus pavyko pasitempti, rūpinantis savo saugumu.
„Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo modelis yra labai geras pavyzdys. Vokiečiai parodė gebantys greitai dislokuoti pajėgas ir paspausti kitus. Net Italija, Ispanija skiria karius – tai labai svarbu. Lietuva yra puikus paramą priimančios šalies pavyzdys, investavusi pinigus į Pabradės poligoną, o „Geležinio Vilko“ brigada Europoje vertinama, kaip viena geriausių.
Baltijos šalys daro tai, ką sako 3-asis NATO straipsnis dėl rūpinimosi savo saugumu. 2 proc. gynybai yra svarbu, bet dar svarbiau, ką jie reiškia.
Pavyzdžiui, savo kadencijos metu akcentavau greitį, mobilumą, logistinius pajėgumus. Jei gerini geležinkelių infrastruktūrą, tai prisidedi prie karinės vertės kūrimo. Net Vokietijos socialdemokratai pritartų tokiems infrastruktūriniams projektams“, – tikino B. Hodgesas.
Jis su šypsena prisiminė atvejį praėjusią savaitę, kai Vokietijoje buvo sustabdyti JAV savaeiges haubicas M109 gabenę Lenkijos bendrovės sunkvežimiai.
Vokietijos pareigūnai nustatė daug ginkluotės transportavimo pažeidimų: pavyzdžiui, vairuotojai neturėjo reikiamų leidimų ir transporto dokumentų haubicoms gabenti. Policija taip pat praneša, jog kai kurie sunkvežimiai buvo perkrauti, vilkstinės nelydėjo specialūs automobiliai, o kai kurie vairuotojai buvo pervargę, kadangi pernelyg ilgai buvo prie vairo be pertraukos.
„Tokių incidentų nebūtų, jei europiečiai sutartų dėl ilgalaikių sutarčių su gabenimo bendrovėmis, nereikėtų samdyti kiekvieną kartą vis kitų. Čia ta vieta, kur NATO būtų logiška bendradarbiauti su ES“, – sakė B. Hodgesas. Jo manymu, judėjimo greičiui Europoje šiuo metu dvi kliūtys – teisinės ir infrastruktūrinės. Teisinės, biurokratinės kliūtys, kai JAV konvojai laukia valandas prie ES ir NATO narių sienos, laukdami leidimų yra savotiškas signalas, kad sąjungininkai Europoje yra lėti.
„Rusija per pratybas „Zapad“ dar kartą parodė, kad ten tokių kliūčių nėra. Jie gali permesti didelius kiekius technikos ir karių per savo milžinišką teritoriją labai greitai.
Mums tai ne visada pavyksta. Be to, yra kitos kliūtys: ar visi tiltai gali atlaikyti modernios technikos svorį? Ar pro visus tunelius galima gabenti sunkiasvorę techniką? Praktika parodė, kad tikrai ne visada – buvo atvejų, kai technika būdavo sugadinama.
Taip pat svarbu kalbėti apie kiekybę. Vokietijos geležinkeliai neturi pakankamai platformų gabenti didelius kiekius šarvuotosios technikos. Jei kiltų krizė, platformų tiesiog neužtektų.
Tai reikia keisti. Juk dabar techniką gabename taikos metu ir kyla problemų, o kilus krizei gebėjimai greitai paruošti, staigiai nugabenti reikiamą skaičių technikos taip pat yra galingas atgrasymo signalas“, – sakė B. Hodgesas.
Karas – išvengiamas, bet tikimybė yra reali
Paminėjus galimą krizę buvusio JAV armijos vado DELFI paklausė tiesiai: ar išties karo grėsmė yra didelė, kaip buvo galima susidaryti per pastaruosius metus?
Juk net jei žiniasklaida sulaukia priekaištų, jog esą nuolatinis kalbėjimas apie galimą konfliktą yra karo kurstymas, pirmiausiai žinutes apie karą siunčia politikai ir kariškiai. Tokios žinutės – tai ne tik praktinės atgrasymo priemonės, kaip NATO, JAV pajėgų dislokavimas Europoje, kalbėjimas apie galimus konfliktų scenarijus ar pratybų vertinimai.
Dar prieš Šv. Kalėdas JAV Jūrų pėstininkų korpuso vadas Robertas Nelleris aplankė apie 300 amerikiečių, dislokuotų Norvegijoje. Jūrų pėstininkams generolas rėžė atvirai, įvardydamas galimo didelio karinio konflikto zonas.
„Tikiuosi, klystu, bet artėja didelis karas, – Norvegijoje dislokuotiems amerikiečiams sakė generolas ir prabrėžė, kad jie jau savotiškai kariauja, – vien savo buvimu čia jūs esate informacinio, politinio karo dalis“. Norvegijoje dislokuoti JAV jūrų pėstininkai yra viena Vašingtono atgrasymo strategijos sudėtinių dalių, kaip ir Baltijos šalyse bei Lenkijoje skirta parodyti Rusijai, kur yra NATO teritorija.
Norvegijos žvalgybos tarnybos pernai po pratybų „Zapad“ neoficialiai pripažino, kad Rusija treniravosi užimti Svalbardo salą, kuri priklauso Norvegijai, bet kur gyvena nemažai rusakalbių.
Jūrų pėstininkų generolui antrinęs kitas amerikiečių karininkas seržantas majoras Ronaldas Greenas patarė jūrų pėstininkams prisiminti, kodėl jie yra čia, Norvegijoje, kurią dėl JAV pajėgų dislokavimo įspėjo rusų diplomatai.
„Jie stebi. Taip, kaip jūs juos stebite. Čia turime 300 jūrų pėstininkų, kurių skaičių per naktį gaima būtų padidinti iki 3 tūkst.“, – sakė R. Greenas. Kitas buvęs jūrų pėstininkų generolas, dabartinis Pentagono vadovas Jamesas Mattisas taip pat įspėjo, kad „tvenkiasi karo audros debesys“, tiesa, jis nurodė kiek kitą kryptį – Korėjos pusiasalį.
Tiesa, JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau šiemet, norvegų žurnalistų paklaustas apie artėjantį karą, patikino, kad bent jau jis nesitiki karo.
„Gal tas generolas žino kai ką, ko aš nežinau. Bet aš nesitikiu karo. Turime labai galingas karines pajėgas, palaikysime taiką, remdamiesi jėga. Mūsų karinės pajėgos bus dar stipresnės. Tai nėra generolo nuomone, bet manau, kad mano nuomonė šiuo metu svaresnė“, – teigė D. Trumpas. B. Hodgeso nuomone, karas išties nėra neišvengiamas, tačiau tokios galimybės atmesti negalima.
Būtent todėl pabrėžiu greitį. Galime turėti 10 tūkst. tankų, bet jei jie negali judėti ir negalėsime parodyti rusams, kad galime permesti pajėgas taip pat greitai, kaip jie, ar greičiau, tai nesvarbu, kiek tankų turėsime“, – sakė B. Hodgesas.
Įvardijo tikruosius „Zapad“ tikslus
Jis taip pat pakomentavo rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos surengtas pratybas „Zapad“ ir patvirtino nesyk Lietuvos bei kitų šalių keltus nuogastavimus, jog oficialūs pratybų organizatorių skaičiai bei tikslai neatitiko realybės.
„Ar tai buvo karo prieš NATO pratybos? Aš tuo tikiu. Nebūtinai visos atakos repetavimas vienoje vietoje, bet keliose dalyse. Jie bandė tai paslėpti. Kitaip sakant tikslu sakyti, jog pratybose „Zapad“ dalyvavo 100 tūkst. karių, tiesiog ne vienoje vietoje.
Tas momentas, kai rusai kalba apie 13 tūkst. pratybų dalyvių yra juokingas, nes tai tas pats, kas sakyti, kad vartininkas yra visa futbolo komanda aikštelėje. O juk tai – tik dalelė. Rusai parodė modernias pajėgas, artilerijos ir bepiločių orlaivių integraciją, nekalbant jau apie minėtą didelių dalinių perdislokavimą. Taip pat buvo ir branduolinio ginklo panaudojimo elementas – tai viena jų bauginimo priemonių. Jie nori kiekvienam NATO sprendimų priėmėjui pademonstruoti, kad Rusija pasirengusi naudoti branduolinius ginklus. Taip daroma tyčia“, – sakė B. Hodgesas.
Naujasis vadas moka rusiškai
Būtent todėl, jo nuomone, ir šiemet JAV bei NATO netrūks darbo, stengiantis užtikrinti saugumą Europoje. B. Hodgesą pareigose pakeitęs generolas Christopheris Cavolis kaip naujasis JAV Armijos vadas Europoje jau turės daugiau pajėgumų – papildomą šarvuotąją brigadą.
„Generolas Cavolis yra vienas protingiausių strategų JAV armijoje. Jis moka italų, rusų kalbas, kovose užgrūdintas vadas. Kartu tarnavome Vokietijoje, kai jis vadovavo mokymo vadavietei, padėjo surengti mokymus ir ukrainiečiams.
Jis yra vienas geriausių mokytojų, puikiai supranta, kaip veikia Aljansas ir kaip išspausti maksimumą iš to, ką turime. Esu labai patenkintas, kad pasirinktas būtent jis.
Jam ir toliau teks rūpintis pajėgų judėjimo greičiu, strategine komunikacija, atgrasymu“, – apie įpėdinį palankiai atsiliepė B. Hodgesas. Generolas Ch. Cavollis puikiai išmano ir Baltijos šalių saugumo iššūkius, anksčiau lankėsi ir Lietuvoje. B. Hodgeso manymu, naujajam JAV Armijos Europoje vadui šiemet teks ir nemažai iššūkių.
„Reikia daugiau logistikos pajėgumų, inžinierių, oro gynybos priemonių, ir, žinoma, artilerijos. Ypač artilerijos. Jos trūkumą jis, deja, paveldėjo iš manęs“, – pabrėžė į atsargą išėjęs JAV generolas. Jis priminė, kad ir 2 proc. gynybai skiriančiai Lietuvai reikia galvoti apie logistinius iššūkius.
„Perkate puikias haubicas – jums reikės daug, labai daug amunicijos, jei norite išmokti gerai jas naudoti. Be to, jūsų pajėgos galvoja ir apie tai, kaip kausitės. Galvojate apie reljefą. Taigi, kalbant apie Armiją, rimtai galvojama apie kliūčių pajėgumus – minas ir pan.
Lietuva turi tapti oro gynybos sistemos dalimi, norint gintis nuo orlaivių ir raketų, bet Lietuva viena negalėtų ir neturėtų to daryti, todėl reikės kalbėti apie bendradarbiavimą“, – vardijo B. Hodgesas, kurį 2016 metais Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Šiemet krašto apsaugos sistemos vadovybė jam išreiškė atskirą padėką ir įteikė kovinį kirvį.