JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad jis 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms taikomus importo muitus padidins iki 25 proc., iškilo grėsmė, kad Kinija galiausiai pasitrauks iš derybų dėl prekybos sutarties.
Ir nors oficialiai derybos vis dar tęsiasi, jų sėkminga baigtimi jau abejojama, tiek JAV, tiek Kinijai kalbant apie atsako priemones. Paskutiniu lašu gali tapti Donaldo Trumpo ir Xi Jingpingo susitikimas birželį Japonijoje vyksiančiame G20 susitikime. Išties, kalbos apie galimą sutarties žlugimą ir prekybinį karą, kuris atsilieptų viso pasaulio ekonomikai gali skambėti dramatiškai.
Tačiau Pentagono pareigūnai, analizuojantys augančią Kinijos karinę galią įspėja – prekybiniai konfliktai gali pasirodyti nereikšmingi prieš tikrą fizinę konfrontaciją, kuriai Pekinas nuosekliai ruošiasi. JAV Kongresui kasmet pateikiamoje ataskaitoje „Kinijos liaudies respublikos karinė ir saugumo plėtra“ apžvelgiama tiek esama padėtis, tiek vertinama Kinijos strategija.
Net viešoje ataskaitos versijoje netrūksta nerimo ženklų: kitaip, nei Rusija, Kinija ne vien tik žodžiais ar provokaciniais karinės galios demonstravimais rodo savo ambicijas tapti karine galybe, pajėgia ne tik kompiuterinėse animacijose, bet ir realybėje kautis ir laimėti konflikte su bet kuria pasaulio šalimi, pirmiausiai JAV.
Švelni ir nuosekli ekspansija
„Per artimiausius dešimtmečius kinai sutelks dėmesį į galingos ir klestinčios Kinijos, turinčios pasaulinio lygio karines pajėgas įtvirtinimą pirmiausiai Indijos ir Ramiajame vandenynuose“, – įspėjama ataskaitoje.
Jei kol kas Kinija savo galią siekia plėsti ekonominėmis, diplomatinėmis priemonėmis – pradedant investicijomis į Pekino vykdomą infrastruktūros programą „Viena juosta, vienas kelias“ ir įtakos Azijoje, Afrikoje ir Europoje įtvirtinimu, tai net ir tęsiant ilgalaikį „Pagaminta Kinijoje 2025“ planą (importinių technologijų pakeitimas vietinėmis) pirmiausiai susijęs ne su ekonominės naudos, o su nacionalinio saugumo interesais.
Ypač kinams esą svarbios dvigubos paskirties – civilinės ir karinės technologijos, kurias siekiama įdiegti Kinijos karinėse pajėgose. Ir atvirkščiai – kryptingai ugdant kvalifikuotą, užsienio šalyse išsilavinimą įgijusių, neįkainuojamų žinių ir patirties pasisėmusių kinų civilių armiją, siekiama ją integruoti į vietinės karinės infrastruktūros plėtrą. O gerai koordinuojama ir finansuojama valstybinė kampanija, siekiant pritraukti kinų emigrantus jau neša pirmuosius vaisius.
Ataskaitos autoriai pažymi, kad pastaruoju metu Kinijos lyderiai kiek sušvelnino savo retoriką, reklamuodami „Pagaminta Kinijoje 2025“ ir „Viena juosta, vienas kelias“ iniciatyvas dėl jau kilusių pasipriešinimo balsų JAV bei Europoje.
Vietoje to dabar investuojama į įtakos operacijas žiniasklaidos, kultūros, verslo, akademinėje srityse – tiek Vakarų šalyse, tiek tarptautinėse organizacijose, vengiant atviros konfrontacijos ir siekiant palankių nuomonių įgyvendinant Kinijos saugumo ir karinius tikslus.
Pavyzdžiui, Kinijos diplomatinėse atstovybėse dirbantys gynybos atašė užsiima daugiau žvalgybine, informacijos rinkimo veikla, nei agresyviomis verbavimo operacijomis. Tuo metu Jungtinėse Tautose Kinija savo įtaką stiprina ir didindama savo vaidmenį JTO misijose – iš viso 8 misijose dalyvaujanti Kinija dislokavo apie 2,5 tūkst. karių, o svarbiausia – 10 proc. visų misijų biudžeto 6,7 mlrd. dolerių parėmė būtent Kinija.
Galios simbolis – stiprus laivynas
„Kita vertus, Kinijos lyderiai Indijos ir Ramiojo vandenynų regionuose naudoja taktiką, pagal kurią karinio konflikto ar jo provokavimo su JAV ir jų sąjunginiais riba vos neperžengiama. Tokia taktika matoma Pietų ir Rytų Kinijos jūrose, o taip pat pasienio zonose su Indija ir Butanu“, – teigiama ataskaitoje, kurioje minimas ir Kinijos karinių pajėgumų – priešlaivinių sparnuotųjų raketų dislokavimas ginčytinose Spartlio salose.
Toks dislokavimas ne tik pažeidžia 2015 m. Kinijos lyderio Xi Jinpingo pažadą nesiekti regiono militarizacijos, bet ir rodo kryptingą Kinijos karinę politiką – jėga siekti savų tikslų.
Būtent todėl, kaip teigiama ataskaitoje, Kinija per pastaruosius du dešimtmečius padvigubino savo gynybos biudžetą iki 170 mlrd. dolerių, didžiąją dalį lėšų skiriant pajėgų modernizavimui, naujų ginkluotės rūšių įsigijimui, diegimui.
O svarbiausia – jei anksčiau ši ginkluotė neretai nusileido kokybe vakarietiškąjai ar net rusiškai, kurią kinai vis dar perka bei kopijuoja, tai dabar stengiamasi daugiau investuoti į aukštųjų technologijų ginkluotę, pagamintą pačioje Kinijoje.
Vagystėmis, šnipinėjimu ir kitomis priemonėmis įsigytos pažangiausios technologijos bei Vakaruose išsilavinimą įgiję specialistai dabar ruošia šalies ateities ginkluotąsias pajėgas, aprūpintas ne šiaip pažangiausiomis priemonėmis, bet ir galinčiomis pranokti konkurentus.
Vienu pavyzdžių laikomas praėjusią savaitę paviešintose palydovinėse nuotraukose užfiksuotas naujas Kinijos lėktuvnešis Type 002. Kitaip nei pirmieji du Kinijos lėktuvnešiai – buvęs Sovietų sąjungos lėktuvnešis „Variag“, o dabar į laivyną jau priimtas 53 tūkst. tonų talpos „Liaoning“ ir jo pagrindu sukurtas panašus laivas Type 001A („Shandong“), Type 002 bus ne tik pačių kinų sukurtas, bet ir gerokai didesnis.
Mažiausiai 85 tūkst. talpos lėktuvnešis skirsis nuo sovietinio tipo lėktuvnešių, kurie kurti su tramplinu, leidžiančiu orlaiviui įsibėgėti, bet tai apriboja lėktuvų keliamąją galią.
Naujasis lėktuvnešis į tarnybą turėtų būti priimtas jau 2023 m. ir turės įprastas arba elektromagnetines katapultas, galės gabenti ne 30-40 orlaivių, iš kurių – tik maždaug pusę sudaro smogiamoji aviacija – bet kurio lėktuvnešio pagrindinė jėga, o mažiausiai 60 orlaivių su keturiomis dešimtimis naikintuvų.
Tai reiškia, kad naujasis Kinijos laivyno lėktuvnešis savo pajėgumu galės prilygti didžiausiems pasaulyje, 100 tūkst. tonų talpos „Nimitz“ arba „Gerald Ford“ klasės lėktuvnešiams, kuriuos turi tik JAV. Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos lėktuvnešiai, net ir naujausi ar dar nepriimti į laivynus nesiekia 70 tūkst. tonų talpos. Kuo didesnis yra lėktuvnešis, tuo daugiau orlaivių jis gali gabenti, o Kinija jau pradeda ir dar vienos klasės – Type 003 lėktuvnešių statybą.
Šie lėktuvnešiai bus didžiausi pasaulyje – 110 tūkst. tonų talpos. Kitaip nei Rusija, kurios inžinieriai kuria kompiuterinius ar žaislinius lėktuvnešių modelius, Kinija savus laivus stato realiai, kokybiškiau, o svarbiausia – įspūdingais tempais. Type 001A pradėtas statyti 2015 metais, o šiuo metu jis jau plaukioja ir atlieka bandymus jūrose – šiais laikais tai yra rekordiškai trumpas laikas.
Bandymai turėtų būti baigti šiemet, o lėktuvnešis galės vykdyti laivyno operacijas. Vienintelė kol kas ne visiškai įgyvendinta Kinijos ambicija – povandeninių laivų galios stirpinimas: didžiąją dalį jų sudaro 50 konvencinių dyzelinių povandeninių laivų, 6 atominiai povandeniniai atakos laivai ir 4 strateginiai balistinių raketų gabentojai – Kinija siekia pastarųjų skaičių padidinti bent iki aštuonių. Tai reikštų, kad balistines raketas su branduoliniais užtaisais gabenantys laivai sustiprintų šalies atsakomojo smūgio galimybes.
Kita vertus, sėkmingai į priekį juda Type 071 „Yuzhao“ klasės amfibinių laivų projektas – 6 laivai jau pastatyti, dar dviejų statyba tęsiama, Kiekvienas gali gabenti bataliono dydžio kovinę grupę.
Kinija, panašiai kaip ir Japonija iki Antrojo pasaulinio karo stiprina būtent savo laivyno pajėgumus – laivais galima projektuoti savo jėgą visame pasaulyje, o vieną lėktuvnešį paprastai lydi visa kovinė grupė universalių smogiamųjų, apsaugos ir aprūpinimo laivų, kurių bendra smogiamoji galia dažniausiai pranoksta daugumos pasaulio valstybių karines pajėgas.
Tad net ir vienos Kinijos lėktuvnešio grupės pasirodymas kinų interesų zonoje – ar tai būtų Ramusis vandenynas, ar Afrikos pakrantė, rodytų ne šiaip Pekino ambiciją, bet ir jėgą, su kuria turėtų skaitytis bet kuri pasaulio valstybė. Bet Pekinas mąsto ne tik apie įvaizdį.
Gebėjimas ne tik kariauti, bet ir laimėti
„Kinijos strateginiuose dokumentuose aiškiai pažymėtas reikalavimas, kad šalies karinės pajėgos gebėtų kariauti ir laimėti karus, atgrasyti potencialius varžovus ir užtikrinti Kinijos interesus užjūriuose, įskaitant jūrų kelius ir informacinę, kibernetinę, kosminę erdves“, – teigiama Pentagono dokumente ir taip pat priduriama, kad nei užpernai, nei pernai Kinija neišleido „Baltosios knygos“ – anksčiau kas du metus pristatyto karinių ambicijų skaidrumą demonstruojančio dokumento.
Vietoj to, pernai šalies mokymų įvertinimo dokumentuose išskirtas realistinių mokymų procesas bei misijų prieš stiprius karinius varžovus imitavimas. Kinija turėtų visiškai modernizuoti savo pajėgas iki 2035 m., o 2049 m. tapti svarbiausia pasaulyje karine galybe. Planas vykdomas sparčiai.
Kitaip, nei ankstesniais metais, Kinijos kariai ir jūreiviai treniruojasi ilgiau, atlieka vis sudėtingesnes užduotis, į jas įtraukiant kuo įvairesnius dalinius, taip stiprinant sąveiką. Realistinėse pratybose ne šiaip griežčiau vertinamas karių ir karininkų pasirengimas, neefektyvius asmenis negailestingai šalinant ar juos pakeičiant sėkmingiau pasirodžiusiais, bet ir naikinamos bet kokios korupcijos apraiškos, stiprinama karių motyvacija.
Iš tradicinių armijų grupių suformuoti naujieji korpusai su mobiliomis ir atskirai veikti galinčiomis specializuotomis brigadomis (vienoje armijoje, atitinkančioje Vakarietiškojo korpuso dydį, apie keliasdešimt tūkst. karių dabar yra po šešias atskiras tiesioginių veiksmų brigadas, kurios dalijamos į taip pat atskirai kautis pajėgias bataliono dydžio taktines grupes. Be to, kovines brigadas remia dar šešios paramos brigados.
Ir nors pabrėžiama, kad brigadose dar trūksta kvalifikuoto personalo, sparčiai ugdoma jaunųjų karininkų karta muštruojama vadovaujantis ir vakarietiška karine mintimi – mažas, bataliono dydžio vienetas su tinkama parama gali veikti atskirai, imtis iniciatyvos, bet kartu ir vadovautis didesnių vienetų planais, pasitelkiant moderniausias ryšių bei dalinių valdymo ir kontrolės technologijas. Tam skirti ir papildomi karininkai, kurie užtikrina sąveiką su kitais daliniais.
Ir nors pagrindinis Kinijos karinių pajėgų dėmesys šiuo metu skirtas periferijai – kaimyninėms valstybėms bei jų sąjungininkėms, pirmiausiai JAV atgrasymui bei gebėjimui kautis su jomis, Kinija, Pentagono ekspertų teigimu, vis labiau plečia savo karinių bazių ir atstovybių tinklą visame pasaulyje.
Todėl neatmestina, kad Kinijos karinės infrastruktūros projektai, tokie, kaip plečiama karinė bazė Džibutyje ateityje taps įprastu reiškiniu Afrikoje, galbūt Pietų Amerikoje, Pietryčių Azijoje. O Kinijos laivyno pasirodymas Europoje taps ne išskirtiniais atvejais, kaip 2017-ųjų kinų flotilės apsilankymas Baltijos jūroje, o nuolatiniu arba rotaciniu pagrindais paremtu dislokavimu arti Europos šalių, taip demonstratyviai primenant apie savus interesus.
Kita vertus, Pentagono ataskaitos autorių teigimu, pirmiausiai savo karinę galią realiai pademonstruoti Kinija gali ryžtis būtent kaimynystėje – šiuo metu ypač aktyviai spaudžiamas tris diplomatinius partnerius pernai praradęs Taivanas, kurį Pekinas laiko savo dalimi.
Vidutinio ir tolimojo nuotolio sparnuotosios bei balistinės raketos kelia grėsmę Japonijai bei jos sąjungininkėms – JAV, kurių pajėgumų stiprinimo procesas, prasidėjęs dar Baracko Obamos administracijos laikais, jau vertinamas kaip nepakankamas.
Galiausiai pažymimas ir Kinijos susidomėjimas Arktimi, ypač Rusijos kontroliuojamu Šiaurės Rytų jūros keliu. Nuo 2013-ųjų Kinija tapo Arkties tarybos stebėtoja, o pernai iškėlė ambiciją vystyti Arkties šilko kelią – prekybinį jūrų kelią, kurio apsaugai kinai jau kuria ekspedicinius pajėgumus – specialiai atšiauriame klimate pritaikytą veikti ir kautis ginkluotę bei techniką, parengtą personalą bei ledlaužius ir povandeninius laivus.