„Tai buvo auštant, kai išgirdau šaudymo garsą. Tai nebuvo staigus šaudymas nepertraukiamomis papliūpomis, šūviai buvo pavieniai, jie sklido iš gretimo kambario.
Tuo pačiu metu patalpoje buvę du lietuviai atidarė langą. Vienas iš jų paleido šūvį, o kitas uždarė langą. Jie paleido 3 ar 4 šūvius į visas puses“, – tokį dramatišką pasakojimą apie 2014 m. vasario 20-osios rytą pateikė vienas buvusiu Gruzijos žvalgybos agentu prisistatęs Kvarateskelia Zalogy.
Prisipažino šaudę į taikius žmones
Italų karo žurnalistui Gianui Micalessinui jis tikino buvęs vienas iš kelių užsieniečių snaiperių, kuriems esą buvo įsakyta šaudyti ir į Maidano protestuotojus, ir į byrantį tuometinio Ukrainos lyderio Viktoro Janukovyčiaus režimą išsaugoti mėginusius pareigūnus. Taip esą siekta sukelti chaosą, išprovokuoti kraujo praliejimą tuomet tris mėnesius besitęsusios krizės metu.
G. Micalessinas K. Zalogy pasakojimą įrašė Kijeve, kur kalbino ir kitus kruvinųjų Maidano įvykių liudininkais prisistačiusius asmenis.
Buvusio Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio saugumo tarnybos darbuotojais prisistatę K. Zalogy ir Koba Nergadzė, o taip pat buvęs Gruzijos kariuomenės snaiperis Aleksandras Revazišvilis tikino buvę užverbuoti M. Saakašvilio karinio patarėjo Mamuko Mamulašvilio.
Pastarasis vėliau persikėlė į Donbasą vadovauti vadinamam „Gruzinų Legionui“ mūšiuose su Rusijos remiamais separatistais.
Istoriją apie tai, kas „iš tiesų šaudė į žmones Maidane“ italų žurnalistas G. Micalessinas išklojo populiariame tinklaraštyje „Gli Occhi della Guerra“ („Karo akys“).
Be to, pasirodė ne tik straipsnis, pavadintas „Ukraina, paslėptos tiesos. Maidano snaiperių pokalbiai“, bet ir specialiu tyrimu pristatomas dokumentinis filmas, kuriame tiesiai į kameras minėtieji gruzinai prisipažino, jog jų tikslas buvo sukelti provokacijas.
„Pirmasis susitikimas su Mamulašviliu įvyko Nacionalinio Judėjimo būstinėje, Ukrainos 2013 metų sukilimas buvo panašus į „Rožinę revoliuciją“, kuri įvyko Gruzijoje prieš keliolika metų.
Mes turėjome Ukrainos revoliuciją nukreipti ir vadovauti jai tuo pačiu modeliu, kaip ir „Rožinei revoliucijai“, – pasakojo K. Zalogy.
Jam antrinęs A. Revazišvilis tikino įsakymą parinkti snaiperių lizdus gavęs iš paties M. Mamulašvilio. Viskas esą buvo daroma ne „už ačiū“ – mokėta doleriais. Iš pradžių po tūkstantį, vėliau – po 5 tūkst.
„Mūsų uždavinys buvo surengti provokacijas, kad policija būtų priversta duoti atkirtį protestuotojams. Tačiau iki 2014 vasario vidurio protestuose nebuvo daug šaunamųjų ginklų. Daugiausiai naudoti Molotovo kokteiliai, skydai ir lazdos“, – pasakojo A. Revazišvilis.
„Maždaug vasario 15 dieną Mamulašvilis asmeniškai apsilankė mūsų palapinėje. Jame buvo dar vienas vyrukas su karine uniforma. Jis (Mamulašvilis) pristatė jį mums ir papasakojo, kad jis yra buvęs Amerikos kariuomenės karo instruktorius“, – tikino A. Revazišvilis.
Jo teigimu, šis amerikietis buvo vėliau Ukrainoje pagarsėjęs atsargos karininkas, tarnavęs JAV 101-oje oro desantinėje divizijoje – Brianas Christopheris Boyengeris. Šis taiklusis šaulys esą dirbo pačiam M. Mamulašviliui ir davė tiesioginius nurodymus šaudyti.
Ginklai esą buvo išdalinti ne tik Gruzijos, bet ir nežinia iš kur atsiradusiems Lietuvos snaiperiams, kurie neva buvo įsitaisę viešbutyje „Ukraina“.
„Vasario 18 dieną kažkas atnešė ginklus į mano kambarį. kuriame su manimi buvo dar du lietuviai. kuriems ir buvo paduoti ginklai. Kiekviename krepšyje buvo Makarovo tipo pistoletai ir karabinai, Ten taip pat buvo šovinių dėžutės. Kai pirmą kartą juos pamačiau, aš nesupratau.
Kai atvyko M. Mamulašvilis, aš taip pat jo paklausiau: Kas čia vyksta? Kam šie ginklai? Ar viskas gerai?“, – savo „prisiminimais“ dalijosi K. Nergadzė. Jam M. Mamulašvilis esą taip pat nurodė, kad teks šaudyti į minią.
„Mums aiškino, kad šaudyti reikės, nes reikia sukurti sumaištį. Mes neturėjome sustoti. Nesvarbu, ar mes šausime į medžius, protestuotojų barikadas ar į mėtančius Molotovo kokteilius – svarbiausia buvo sėti chaosą“, – pasakojo K. Nergadzė.
Jis tikino, kad pasipylus šūviams į viešbučio „Ukraina“ saloną buvo nešami sužeistų ir žuvusių protestuotojų kūnai, o tuo pat metu snaiperiai esą nusprendė sprukti iš kambarių ir įsimaišė į tą pačią minią, į kurią prieš tai šaudė.
Istorijos patikimumas braška per visas siūles
Tokius „liudininkų“ ir „tiesioginių įvykių dalyvių“ pasakojimus italų žurnalistas paįvairino reportažais apie M. Saakašvilį, B. Ch. Boyengerį ir netgi pridėjo melagingai interpretuotomis Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Paeto citatomis.
Tad žurnalisto „tyrimo“ išvada buvo kategoriška: atsakomybę už žudynes Kijeve turėtų prisiimti ne V. Janukovyčius, specialus milicijos dalinys „Berkut“ ar rusų snaiperiai, o gruzinai, amerikiečiai ir lietuviai. Be to, italų žurnalistas atsakomybę verčia ir Europos sąjungai, kuri parėmė kruvinus neramumus esą išprovokavusią tometinę Ukrainos opoziciją, o ne Asociacijos sutartį su ES pasirašyti atsisakiusį V. Janukovyčių.
Vis dėlto tokio G. Micalessino tyrimu abejoti gali priversti kelios iškalbingos detalės. Visų pirma minėtųjų M. Mamulašvilio ir B. Ch. Boyengerio 2014-ųjų Maidano įvykiuose iš viso nebuvo. Amerikietis prie ukrainiečių prisijungė tik gerokai vėliau.
Neįvardytų „lietuvių snaiperių“ atsiradimas, lyg tyčia sutampantis tiek su Kremliaus ne vieną dešimtmetį kurstomis sąmokslo teorijomis apie konflikto zonose nuolat pasirodančias ir karą kurstančias „snaiperes iš Pribaltikos“, tiek su Rusijos „priešų sąrašais“.
Gruzija, Lietuva, JAV ir Ukraina Rusijoje kasmet rengiamų apklausų metu nuolat atsiduria „Rusijos priešų“ sąrašuose. Be to, gruzinų, ukrainiečių ir lietuvių draugystė pastarąjį dešimtmetį yra ypač tvirta, tad bandymai kurstyti tarpusavio nesantaiką, sėti abejones ir skleisti sąmokslo teorijas neatrodo atsitiktinė.
Laiką pasirinko neatsitiktinai?
„Nepamirškime, kad šiomis dienomis, tiksliau lapkričio 21-ąją, Ukrainoje minimos Maidano metinės, tad šis klausimas labai jautrus. O kadangi Lietuvos ir Ukrainos santykiai yra labai geri – mes vieni lyderių, kai kalbama apie paramą Ukrainai, jos reformoms, saugumo situacijos gerinimui, kai kalbama apie sankcijas, tai akivaizdu, jog tokiais būdais siekiama sukompromituoti Lietuvos pastangas“, – tikino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Be to, pastebima, kad iš pradžių italų žiniasklaidoje pasirodę straipsniai ir reportažai apie G. Micalessino tyrimą kaip mat buvo išversti į rusų kalbą ir ėmė sklisti Rusijos žiniasklaidoje būtent Maidano metinių išvakarėse.
O prieš lapkričio 23-ąją, Lietuvos kariuomenės dieną į lietuvių kalbą išverstomis G. Micalessino tyrimo detalėmis jau dalijosi prorusiški portalai Lietuvoje – baltnews.lt, „Laisvas laikraštis“ ir „etatiniais“ Kremliaus žinučių skleidėjais viešojoje erdvėje pagarsėję Ramūnas Alaunis, Milda Bartašiūnaitė, Laurynas Ragelskis.
Sieja artimi ryšiai su Kremliumi
Pats M. Saakašvilis italų leidinio tyrimą išvadino „Gėbelsiška propaganda“ ir priminė, kad informaciją apie Maidane neva šaudžiusius gruzinų snaiperius paskleidė ne šiaip nepriklausomi italų žurnalistai, o buvusiam Italijos premjerui Silvio Berlusconi priklausančio holdingo darbuotojai.
Išties, 2013 metais kaip karo temai skirtas tinklaraštis „Gli Occhi della Guerra“ priklauso vienam didžiausių Italijos leidinių „Il Giornalle“. Pastarojo akcijas valdo įmonės, vadovaujamos S. Berlusconni šeimos narių. Pats S. Berlusconni niekada neslėpė šiltų asmeninių santykių su Vladimiru Putinu ir palaikė Kremliaus poziciją Ukrainos krizės metu.
Tuo metu šaltinių Italijoje duomenimis, skandalingojo straipsnio autorius G. Micalessinas, net ir pagarsėjęs, kaip karštuosiuose pasaulio taškuose reportažus rengiantis žurnalistas, taip pat garsėja savo radikaliomis kraštutinių dešiniųjų pažiūromis.
Ironiška, kad jos dažniausiai sutampa ne su ukrainiečių nacionalistų, o su Rusijos pozicija Ukrainos klausimais. Neatsitiktinai G. Micalessiną mėgsta kalbinti Kremliaus propagandinis kanalas „Sputnik“, su kuriuo žurnalistas noriai dalijasi savo įžvalgomis.