Pastaraisiais metais JAV ir NATO aktyviai reagavo į išaugusią Rusijos grėsmę. Į iš anksto neskelbtas didelio masto Rusijos karines pratybas sąjungininkai atsakė sustiprintais žvalgybiniais pajėgumais, savomis pratybomis.
Daug visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukę JAV ir kitų NATO šalių pajėgų dislokavimai – nuo šarvuotosios technikos konvojų, galingų karo laivų vizitų iki moderniausių naikintuvų dislokavimo Baltijos šalyse turėjo padidinti Aljanso narių matomumą ir nuraminti sąjungininkus.
Tačiau karinės technikos, pajėgų dislokavimas, dalyvavimas gausiai nušviečiamose pratybose yra matoma pasiruošimų dalis. Visai kas kita – mažiau pastebimos, dar pernai spalį prasidėjusios ir šių metų vasario 22-ąją pasibaigusios JAV bei sąjungininkų pratybos „Austere Challenge 2017“.
Milžiniškos strateginės pratybos
Daugelis šių pratybų detalių iki šiol lieka įslaptintos, mat nagrinėti itin jautrūs klausimai. Žinoma tik tai, kad JAV karinės vadovybės Europoje surengtose štabo pratybose dalyvavo per 5 tūkst. amerikiečių bei sąjungininkų karių skirtingose Europos šalyse.
Šį kartą kariai jau ne poligonuose, o prie kompiuterių ekranų analizavo įvairius karo Europoje scenarijus. Ir nors štabų mokymai, kuriuose vyksta kompiuterinės simuliacijos vyksta nuolat, šį kartą pratybos išsiskyrė savo dydžiu bei scenarijais, kurie nenagrinėti jau keliasdešimt metų.
Tokie konflikto eskalacijos scenarijai buvo įprasti Pirmojo Šaltojo karo laikais, kai tarp Rytų ir Vakarų tvyrojusi įtampa bet kurią akimirką galėjo virsti konvenciniu ar net branduoliniu karu.
Panašių pratybų esmė buvo paruošti karinę ir politinę vadovybes netikėtumams – incidentų metu žaibiška reakcija, gebėjimas priimti sprendimus, nuo kurių priklausė milijonų žmonių gyvybės, galėjo užkirsti kelią klaidoms ir atgrasyti priešininką nuo tolesnių veiksmų.
Tiesa, 1983 metais įvykusius bendros NATO štabų pratybos „Able Archer“ dėl savo slaptumo gerokai įbaugino tuometinę Sovietų sąjungos vadovybę, kuri manė, kad slapti mokymai yra realus pasiruošimas karui ir sustiprino savo žvalgybines priemones bei padidino branduolinių pajėgų parengtį. Šiais laikais būtent Rusija dažniau stebina iš anksto neskelbiamomis pratybomis.
Baigiamasis pratybų „Austere Challenge 2017“ etapas vyko vasario mėnesį, o į kai kurias neįprastas detales dėmesį atkreipė aviacijos mėgėjai bei Kremliaus propagandistai. Pastarieji iš tinklapio pravda.ru ir „Izvestija“ suskubo pažymėti, kad JAV rengiasi branduoliniam karui su Rusija.
Ir nors JAV bei NATO iki šiol laikosi požiūrio, kad visi veiksmai, stiprinantys karinę galią Europoje, yra gynybinio pobūdžio, pastaruoju metu nerimą keliantis Rusijos veiksmai - pajėgumų modernizavimas, telkimas, iš anksto neskelbtos milžiniškos karinės pratybos bei Kremliaus netgi neslepiamas pasiruošimas branduoliniam karui, ekspertų manymu, turėjo sulaukti atsako. Tokiu ir tapo „Austere Challenge 2017“. Kaip ir prieš keliasdešimt metų tikimasi, kad pasiruošimas pratybose gali ne tik sustiprinti sąjungininkų gebėjimus, bet ir atgrasyti galimus priešininkus.
Tiesa, įdomu tai, kad kaip sudėtinė šių pratybų dalis buvo kitos, JAV strateginės vadovybės surengtos pratybos „Global Lightning 17“, kurios vyko vasario 7-17 dienomis.
Karas vyktų ir kosmose
Taip pat slaptumo skraiste apgautų pratybų scenarijai nebuvo viešinami, apsiribota tik lakonišku pranešimu, kad JAV strateginės pajėgos treniravosi įvairiems scenarijams, kurių metu stengtasi „užtikrinti atgrasymo priemonių atsparumą, dubliavimą ir gebėjimą išlikti konflikto atveju“.
Tokie kariškių žargonu pateikti pranešimai reiškia, kad už JAV branduolinį arsenalą atsakingų karinių oro, raketinių pajėgų, laivyno, taip pat ir priešraketinių pajėgų atstovai kompiuterinių simuliacijų metu tobulino įgūdžius, kaip reaguoti į netikėtą priešininko branduolinę ataką, apsaugoti savo objektus ir užtikrinti atsakomąjį smūgį.
Pratybų metu JAV laivynas išbandė priešraketinę sistemą su nauja raketa SM-3 Block IIA, iš povandeninių laivų paleidžiamą tarpžemyninę raketą „Trident II D5“, o raketinės pajėgos paleido vieną iš šachtose esančių tarpžemyninių raketų „Minuteman III“.
Pastarosios dvi raketos yra JAV strateginio arsenalo dalis ir skirtos gabenti branduolinius užtaisus, nors pratybų metu naudojamos tik imitacinės galvutės. Pavyzdžiui, iš vasarį Vandenbergo oro pajėgų bazės Kalifornijos valstijoje paleista raketa „Minuteman III“ be branduolinės galvutės nuskriejo apie 6,8 tūkst. km ir smigo į stadiono dydžio taikinį, esantį Maršalo salose.
Be to, JAV Karinių oro pajėgų generolas Davidas Buckas pripažino, kad pratybų metu buvo treniruojamasi ir gintis nuo priešininko, kuris taikytųsi į JAV ir sąjungininkų ryšių palydovus kosmose. Šių pratybų analizė tenkino amerikiečių kariškius.
„Esame pasiruošę atgrasyti priešininką nuo atakos, ginti mūsų bei sąjungininkų kosmines sistemas, o jei prireiktų – įveikti (galimų priešininkų) bandymus sutrikdyti mūsų prieigą prie svarbių kosminių pajėgumų, kuriais naudojasi visas pasaulis“, – sakė JAV karinių oro pajėgų generolas Davidas Buckas, atsakingas už kosmoso operacijas.
Kalbant paprasčiau, tai reiškia, kad JAV ruošiasi atvejams, kai galimi priešininkai kėsintųsi numušti JAV karinius ryšių bei civiliams aktualius Globalios padėties nustatymo sistemos (GPS) palydovus. Rusija bei Kinija pastaraisiais metais vysto pajėgumus, kurių tikslas – naikinti priešininko palydovus kosminėje erdvėje. Rusija dar pernai išbandė priešpalydovinę „Nudol“ raketą.
Be to, prieš 2014 metais Amerikos aerokosmoso gynybos vadovybė (NORAD) pripažino sekusi į orbitą slapta paleistą mįslingą rusų kosminį objektą, spėjama „palydovų žudiką“. Manoma, kad kosminio aparato tikslas – priartėti prie priešininko palydovo, jį taranuoti ir taip sunaikinti.
Paslaptingas lėktuvo pasirodymas Europoje
Kitas dalykas, kuris atkreipė dėmesį į suaktyvėjusį JAV strateginių pajėgų vaidmenį, buvo JAV karinių oro pajėgų lėktuvo WC-135 pasirodymas Europoje.
Iš anksto neskelbtas vizitas Jungtinėje Karalystėje sukėlė aviacijos entuziastų susidomėjimą bei pakurstė teorijas dėl šio orlaivio atvykimo priežasčių. Mat būtent toks lėktuvas yra skirtas matuoti radiacinį foną nelaimių ar branduolinių bandymų metu.
1963 metų sutartis draudžia atmosferinius branduolinius bandymus, tačiau WC-135 pasirodymas Europoje sutapo su kitu netikėtu įvykiu – Prancūzijos radiacinės ir branduolinės saugos institutas (IRSN) vasario viduryje pranešė apie tai, kad didelėje Europos dalyje pastebėtas padidėjusi radioaktyvi koncentracija. Dar daugiau – užfiksuotas natūraliai neatsirandantis Jodas-131.
Sveikatai tokia šios medžiagos koncentracija pavojaus nekelia, tačiau izotopo kilmė lieka neaiški. Jodas-131 yra sparčiai yranti medžiaga, teigiama IRSN išplatintame pranešime, tad tai, kad jis užfiksuotas, reiškia, kad jis pasklido neseniai. Ši medžiaga yra siejama su branduolinio ginklo bandymais, taip pat ji buvo fiksuojama Černobylio ir Fukušimos branduolinių nelaimių vietose.
Dar sausio mėnesį jis buvo užfiksuotas šiaurinėje Norvegijos dalyje, vėliau sausio mėnesį jo rasta ir Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje. Kai kurios žiniasklaidos priemonės kaip mat ėmė spėlioti, kad ne vieną sutartį pastaraisiais metais sulaužiusi Rusija spjovė ir į 1963 metų susitarimą ir viename savo poligonų Arkties vandenyne išbandė branduolinį ginklą.
Jautri WC-135 įranga gali analizuoti tokių bandymų duomenis ir nustatyti pasklidimo šaltinį. Būtent toks lėktuvas fiksavo radiacinį foną Černobylio ir Fukušimos nelaimių metu.
Ir nors JAV karinės oro pajėgos paneigė, kad WC-135 vizitas vasario mėnesį kaip nors susijęs su Jodo-131 pasirodymu ir tai esą tėra „rutininis skrydis“, aviacijos mėgėjai atkreipė dėmesį, kad „radioaktyviųjų dalelių uostytoju“ praminto lėktuvo vizitas sutapo su baigiamąja pratybų „Austere Challenge 2017“ dalimi.
Be to, baigiantis pratyboms, WC-135, lydimas dviejų kuro papildymo ore orlaivių bei žvalgybinio RC-135 „Rivet Joint“ lėktuvo vasario 22-ją pakilo iš Jungtinės Karalystės bazių ir pasuko į šiaurę – Norvegijos bei Barenco jūrų pusę, kur pastebimas didelis Rusijos karinių pajėgų aktyvumas.
Net jei visos spekuliacijos dėl tariamo Rusijos branduolinio ginklo bandymo tėra pramanas – seisminį aktyvumą fiksuojančios stotys pastaraisiais mėnesiais neužfiksavo jokių ženklių nuokrypių, kurie pasirodytų branduolinio sprogimo atveju, pratybų „Austere Challenge 2017“ scenarijus rodo, kad JAV pajėgos ruošiasi bet kokio konflikto eskalacijai.
Rengėsi intensyviam konfliktui
Tai, jog JAV ir kitos NATO sąjungininkių pajėgos Baltijos šalyse yra pernelyg menkos ir nepajėgtų atremti galimos Rusijos pajėgų invazijos, pernai skelbė JAV tyrimų centras RAND. Ataskaitoje pažymėta, kad NATO regione turi per mažai pajėgumų, todėl greitai pralaimėtų, o Taliną ir Rygą rusų tankai esą pasiektų per 36-60 valandų.
Tiesa, nesyk kritikuota RAND ataskaita rengta dar 2015 metais, vertinant duomenis, kurie dabar jau yra kiek pasenę. Be to, kritikų teigimu, RAND ataskaita pernelyg koncentravosi į vieną tašką – Baltijos regioną, nors JAV bei visos NATO atsakas galimam agresoriui galėtų būti suduotas ir kitose vietose. Būtent tokią logiką patvirtina ir štabo pratybose „Austere Challenge 2017“ dalyvavę kariai.
Pavyzdžiui, su Lietuvos kariuomene glaudžiai bendradarbiaujančios Pensilvanijos Nacionalinės gvardijos karys Lloydas Braxtonas iš 213-osios regioninės paramos grupės pripažino, kad pratybose mokytasi veikti ne viename, o iš karto keliose operacinėse zonose. Tai reiškia, kad uostai, oro uostai, keliai ir kitos logistiniai mazgai buvo ruošiami be išankstinio perspėjimo priimti didelius kiekius karių, technikos, amunicijos.
„Aš dalyvavau penkiuose kasmetiniuose mokymuose. Įprastai tai būna kuopos lygmens pratybos, šį kartą viskas atrodė, tarsi sėdėtum ant kalno ir žiūrėtum, kaip viskas daroma“, – savo įspūdžius apie įspūdingą pratybų mastą pasakojo logistikos specialistas.
Anot JAV pajėgų Europoje generolo Marko Loebeno, „Austere Challenge 2017“ žymi kitą reikšmingą pokytį: nuo kelis dešimtmečius vykusių ryšių, sąveikos stiprinimo tarp skirtingų šalių kariuomenių, taikos palaikymo operacijų imitavimo pereita prie klasikinio konflikto scenarijaus.
„Mūsų štabai pereina nuo pasirengimo taikos meto užduotims prie rengimosi intensyviam konfliktui“, – teigė JAV generolas. Jis pabrėžė, kad pratybose „Austere Challenge 2017“ aukščiausia JAV pajėgų Europoje vadas, generolas Curtisas M. Scaparrotti.
Jis taip pat yra vyriausiasis NATO pajėgų vadas (SACEUR), o kovo 16 d. šis dėl savo būdo
„tyliuoju amerikiečiu“ pramintas generolas lankėsi Lietuvoje. Krašto apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje C. Scaparrotti patvirtino, kad tokios pratybos vyko ir jos skirtos JAV pajėgų Europoje planavimo procesui.
"Nenoriu leistis į detales, tačiau šiomis pratybomis mes "maitiname" savo planus. Labai atidžiai skaičiau ir RAND ataskaitą, ją taip pat naudojome tobulindami savo planus. Turėsime planą, kuris bus efektyvus ir tinkamas atsakas tai jėgai ir sąlygoms, kurias matome rytiniame pasienyje", - sakė JAV generolas C. Scaparrotti.
Svarbiausia – žaibiška sąjungininkų reakcija
Būtent jo vadovaujama JAV pajėgų Europoje štabo karininkų grupė kartu su kelių sąjungininkų karine vadovybe parengė „Austere Challenge“ pratybų scenarijus.
C. Scaparrotti yra buvęs desantininkas, vadovavo garsiajai 82-jai JAV parašiutininkų divizijai, 2004 metais buvo 1-osios šarvuotosios divizijos vado pavaduotojas, o 2011-2012 metais vadovavo JAV pajėgų Afganistane jungtinei vadavietei, kuriai tuo metu buvo pavaldūs 140 tūkst. sąjungininkų karių, tarp jų ir lietuviai. Pastaruosius trejus metus C. Scaparrotti buvo JAV pajėgų Korėjoje vadas.
Jis vadovavo maždaug tokiam pačiam skaičiui karių, koks jam yra priskirtas Europoje. Be to, neatsitiktinai JAV pajėgų užduotis Europoje, po kelių dešimtmečių ramybės bei nekonvencinių operacijų karštuosiuose taškuose tapo panašesnė į tą, kuri C. Scaparrotti teko Pietų Korėjoje.
Čia, kartu su vietos pajėgomis, amerikiečiams teko išlaikyti nuolatinę karinę parengti ir atsakyti į komunistinės Šiaurės Korėjos provokacijas bei ruoštis naujam konvenciniam karui su šalimi, su kuria JAV jau kariavo 1950-1953 metais.
Dar pernai tvirtinant C. Scaparrotti kandidatūrą, o Rusijos retorikai bei veiksmams vis labiau primenant Šiaurės Korėjos režimo elgesį, svarstyta, kad JAV generolui neturėtų būti sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos.
„JAV pajėgų Korėjoje užduotis – atgrasyti nuo agresijos, o jei atgrasymas nepavyks – ginti Pietų Korėją. Mes atgrasome Šiaurės korėją nuo agresijos užtikrindami, kad mūsų pajėgos yra pasiruošusios kautis jau šiąnakt.
Todėl turime būti pasiruošę ir stiprinti Aljansą. Panaši misija būtų ir vadovaujant NATO pajėgoms“, – tuomet teigė C. Scaparrotti. Kaip desantininkas jis yra linkęs teikti pirmenybę mobilioms, greitai perdislokuojamoms pajėgoms bei jų mokymui, kad minėtos pajėgos galėtų būti žaibiškai dislokuojamos į reikiamą regioną.
Būtent žaibiška sąjungininkų reakciją į bet kokio priešininko agresyvius veiksmus buvo JAV bei kelių kitų šalių, tarp jų Jungtinės Karalystės, Kanados, Danijos karinių štabų pagrindinė užduotis pratybų metu. Bene pirmą kartą tokio masto ir trukmės pratybose aip per itin trumpą laiką pasirengti konflikto eskalacijai bei pajėgų sutelkimui.
„Strateginė aplinka sparčiai keičiasi. Nuo štabų iki taktinio lygmens dalinių mes turime pakeisti mąstyseną, sustiprinti budrumą, planus ir laikyseną, siekdami pasiruošti šiandieniniams ir būsimiems iššūkiams“, – teigė JAV pajėgų Europoje vadas.
Pratybų metu identifikuoti trūkumai: pabrėžta, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius karinių štabų gebėjimas planuoti didelio masto konvencines operacijas Europoje sumenko.
Be to, pastebėta, kad štabams trūksta kibernetinio saugumo, žvalgybos specialistų, taikinius parinkti ir analizuoti gebančių ekspertų. Generolas M. Loebenas jau pateikė prašymą skubiai užlopyti šias spragas.