Sausio 3-iąją Bagdade per JAV bepiločio orlaivio antskrydį kartu su keliais teroristinių grupuočių vadeivomis nukautas Irano revoliucinės gvardijos Kudso pajėgų vadas Qasemas Soleimani Irane jau paskelbtas kankiniu, aplink kurį telkiama keršto vėliava. Irano generolo laidotuvės pirmadienį virto eiline milžiniška demonstracija, kurioje skambėjo ne šiaip raginimai nubausti JAV.
Būtent Q. Soleimani karjeros pradžioje, per revoliuciją Irane 1979 m., pirmą kartą nuskambėjo šūkiai „mirtis Amerikai, mirtis Izraeliui“, o jau po kelerių metų Irano remiamos grupuotės ėmėsi išpuolių prieš JAV ir Izraelį.
Pavyzdžiui, 1983 metų spalį Libane grupuotės „Hezbollah“ teroristai detonavo galingą sprogstamąjį užtaisą prie JAV bazės Beirute. Tuomet žuvo per 300 žmonių, iš jų – 241 amerikietis ir 58 prancūzai. Iranas ne tik rėmė (ir teberemia) „Hezbollah“, bet ir ruošė teroristus, teikė jiems sprogmenų.
1992 m. kovą tos pačios „Hezbollah“ ir Irano agentai susprogdino Izraelio ambasadą Argentinoje – žuvo 29 žmonės, keli šimtai buvo sužeisti. Dar po 2 metų „Hezbollah“ teroristai Argentinoje susprogdino žydų kultūros centrą.
Apie tai, kad būtent panašių išpuolių dabar gali laukti amerikiečiai ir jų sąjungininkai, neslepia Irano režimo rėmėjai. Socialiniuose tinkluose plinta ne tik paguodos, paramos žodžiai Q. Soleimani, bet ir užuominos apie labai konkrečius keršto būdus.
JAV bazės Artimųjų Rytų regione – tik vienas taikinių, mat iš Q. Soleimani nekonvencinėms „Al Kudso“ pajėgoms vadovavimą perėmęs Esmailas Qaani jau pažadėjo, kad smūgių amerikiečiai ir jų sąjungininkai gali tikėtis bet kur.
Net jei šiuo metu tai gali pasirodyti kaip ugninga retorika ir emocijų proveržis, ekspertų vertinimu, Iranas negali leisti sau prabangos neatsakyti niekuo. Tokios kalbos pakurstė ne tik spėliones, kur nukryps Irano kerštas, bet ir pasėjo nerimą, jog taikiniais gali tapti ir amerikiečių sąjungininkai.
Lietuviai atsidūrė atakų smaigalyje
Nepaisydamas JAV prezidento įspėjimų, kad į bet kokius Irano ar jo remiamų grupuočių antpuolius amerikiečiai dar kartą smogs atgal, Teheranas leido suprasti, jog smūgis neišvengiamas. Pirmiausia – Irake, kuriame pastaraisiais metais Irano įtaka tik augo.
Būtent Irake, visai šalia Bagdado oro uosto, buvo nukautas Q. Soleimani. Į šiaurę nuo šio oro uosto įsikūręs milžiniškas Tadžio karinės oro bazės kompleksas, kuriame įsikūrusi ir NATO mokymo misija Irake. Čia tarnauja 7 Lietuvos kariai, dar du kariai vykdo tarnybą Bagdade, operacijos štabe.
Ir nors nė vienas jų kovos veiksmuose nedalyvauja, Q. Soleimani koordinuotų grupuočių veikla Irake jau ne kartą parodė, kad net ir gerai apsaugotos sąjungininkų bazės nėra neįveikiamos tvirtovės, kai vyksta antpuoliai.
Dažniausiai pasitaikančios atakos – apšaudymai minosvaidžių ar raketinės artilerijos sistemų. Tai nuo 2003 m. Irake nuolat esančioms, tiesa, šiuo metu gerokai mažesnėms sąjungininkų pajėgoms yra kone kasdienybė.
Pavyzdžiui, už 180 km į Vakarus nuo Bagdado esančią „Al Asado“ oro pajėgų bazę, kadaise didžiausią amerikiečių kariniame komplekse Irake, pernai gruodį atskriejo keli sviediniai. Būtent iš čia spalio mėnesį buvo surengtas JAV specialiųjų pajėgų reidas Sirijoje, kur buvo nukautas ISIS vadeiva Abu Bakras al-Baghdadi.
Šioje bazėje kartu su Danijos, Estijos, Latvijos kariais tarnauja ir šeši Lietuvos kariuomenės instruktoriai, padedantys mokyti vietos pajėgas. Nė vienas lietuvis ar sąjungininkų karys per minėtą apšaudymą tuo metu nenukentėjo.
Keliais apsauginiais sluoksniais apjuostose, slėptuves nuo tokių apšaudymų turinčiose bazėse kariams pavojingos pirmosios atakų minutės, kai prasidėjus netikėtam antpuoliui būtina skubiai rasti saugią vietą nuo skeveldrų ar saugotis, kad nepataikytų tiesiogiai.
Kitas karo Irake metais ypač populiarus išpuolių būdas – savižudžių ar pakelės bombų sprogdinimai, kariams vykstant iš bazės ar bandant patekti į ją.
Nepaisant visų kontrapriemonių – slopinimo įrangos, žvalgybinių pajėgumų, būtent per savižudžių ir pakelės bombų sprogdinimus žuvo daugiausia amerikiečių ir kitų sąjungininkų karių.
Tiesioginės atakos, kai užpuolikai, persirengę vietos pajėgų karių uniformomis bando prasiveržti pro apsaugos žiedus, yra retesnės ir sunkiau įgyvendinamos. Taip pat retesnės, tačiau sunkiai prognozuojamos yra vadinamosios „mėlynųjų prieš žaliuosius“ atakos, kai vietos pajėgų kariai puola savo instruktorius. Infiltruoti į vietos pajėgas savo žmones arba juos nuteikti išpuoliams prieš sąjungininkų karius teroristinių grupuočių vadeivoms nėra lengva, tačiau įmanoma.
Būtent dėl tokių grėsmių, vengiant konfliktų, tiek NATO, tiek JAV vadovaujamos koalicijos operacijoje Irake „Įgimtas ryžtas“ (angl. „Inherent Resolve“) sustabdė Irako pajėgų mokymo programą.
„Saugumo situacija labiau pasikeitusi Bagdade, o „Al Asado“ karinėje bazėje grėsmės lygis žemesnis. Papildomos atsargumo priemonės, kurių imasi misijų vadovybė, yra adekvačios esamai situacijai, ir mūsų kariai šiuo metu yra saugūs“, – tikinama Lietuvos kariuomenės atsakyme DELFI. Pažymima, kad Lietuvos kariai šiuo metu mokymo užduočių nevykdo, tačiau vykdo kitas tarnybines užduotis pagal misijų vadovybės nurodymus.
Irakiečių kuopą mokantys lietuvių kariai įprastai išdėsto teorinį ir praktinį 8 savaičių trukmės kursą. Naujausios Irako karių pamainos mokymai turėjo prasidėti kaip tik šią savaitę, tačiau sustabdžius mokymo misiją ji pakibo ant plauko – lietuvių karių rotacija baigiasi sausį, o ar į Iraką vyks nauja instruktorių pamaina, kol kas dar neaišku.
„Atsižvelgiant į pablogėjusią saugumo situaciją ir besikeičiančią Irako vadovybės poziciją, tarptautinių karinių pajėgų vadai ėmėsi papildomų priemonių karių saugumui užtikrinti: sustiprintas bazių saugumas, apribotas karių judėjimas, sustabdytos mokymo veiklos.
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas palaiko nuolatinį ryšį su Lietuvos kariais ir su tarptautinių misijų vadovybėmis. Artimiausiomis dienomis turėtų būti sprendžiama dėl tarptautinių pajėgų Irake ateities“, – teigiama KAM pranešime.
Irano remiamų teroristų smūgiai Europai
Vis dėlto Irano grasinimai smogti amerikiečiams ne tik Irake, bet ir kituose pasaulio taškuose taip pat turėtų būti vertinami rimtai.
Jei JAV ir sąjungininkų bazės Irake yra geriau apsaugotos nuo apšaudymų, o Hormūzo sąsiauryje, kur Irano laivai dažnai rengia provokacijas prieš JAV ir sąjungininkų laivybą, patruliuoja amerikiečių karo laivai, tai išpuoliai kitose pasaulio valstybėse gali tapti sėkmingesni.
Juo labiau kad „Al Kudso“ pajėgoms – Irano revoliucinės gvardijos operacijų užsienyje padaliniams – ne kartą yra pavykę surengti sėkmingų atakų prieš ne taip gerai apsaugotus objektus, pavyzdžiui, masinio susibūrimo vietas, konsulines atstovybes ar turistinius taikinius.
Pavyzdžiui, niekas nesitikėjo, kad 2012-aisiais teroro išpuolis – izraeliečių turistų autobuso susprogdinimas – bus įvykdytas Europoje. Tačiau būtent Bulgarijoje susisprogdino Irano remiamo „Hezbollah“ mirtininkas ir su savimi nusinešė dar šešių žmonių gyvybes. Ilgą laiką vengusi įvardyti „Hezbollah“ teroristine organizacija, Europos Sąjunga tai galiausiai padarė 2013-aisiais.
Iš susitarimo dėl branduolinės programos pasitraukęs Iranas neslepia, kad JAV sąjungininkai taip pat negali jaustis saugūs. Neatsitiktinai Q. Soleimani laidotuvėse taikiniais, be D. Trumpo, buvo įvardyti ir kelių Europos šalių lyderiai – Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel.
JAV dėmesys krypsta kitur
Kitas nenumatytas įtampos su Iranu veiksnys yra pačių amerikiečių įsitraukimas į konfliktą ir to šalutinės pasekmės. Po to, kai JAV dar gruodį į Irano remiamos grupuotės „Kata'ib Hezbollah“ įvykdytą raketų antpuolį atsakė antskrydžiais Irake ir Sirijoje, o Irano remiamų grupuočių sukurstyta minia apsiautė JAV ambasadą Bagdade, amerikiečiai į Iraką permetė iš pradžių kelis šimtus, o vėliau – ir kelis tūkstančius karių.
Perdislokavimas vyksta iki šiol – nuo gruodžio pabaigos JAV į Iraką permetė jau apie 5 tūkst. karių, dauguma jų – iš greitojo reagavimo pajėgoms priskirtų vienetų. Tai ne tik rodo įspūdingus amerikiečių gebėjimus per pusę pasaulio žaibiškai lėktuvais permesti karius su technika – tai kartu yra ir nerimą keliantis signalas JAV sąjungininkams, turintiems savų saugumo klausimų Europoje. Pavyzdžiui, Lietuvai.
Būtent Lietuvoje ir dar keliose Europos šalyse kitų metų balandį–gegužę vyks didžiausios nuo Šaltojo karo laikų karinės pratybos „Gynėjas 2020“ („Defender 2020“). Čia turėjo dalyvauti ir JAV 82-osios desantininkų divizijos kariai – tiek operacinis štabas, tiek iš lėktuvų su parašiutais išmesti amerikiečių desantininkai.
Tačiau būtent 82-osios divizijos kariai sudaro Irake dislokuojamų pajėgų branduolį. Net jei tai – ne visa divizija, bet koks dislokavimas yra neapibrėžtam laikui ir paremtas rotaciniu pagrindu – kol viena dalis divizijos, brigadų ar mažesnių dalinių dislokuojama operacijų regione, kita dalis ruošiama naujai rotacijai, o likę kariai ilsisi, nors gali būti pašaukti bet kada vykti į karštąjį tašką.
Pirmadienį iš Italijoje esančios Aviano oro pajėgų bazės pakilo trys transporto lėktuvai „C-130 Hercules“ ir pasuko į pietryčius, kaip spėjama, į Beirutą, apsaugoti ten esančios JAV ambasados.
Būtent tokiais lėktuvais iš Aviano bazės 2014-aisiais amerikiečiai į Lietuvą, kitas Baltijos šalis ir Lenkiją permetė po kuopą parašiutininkų iš Vičencoje dislokuotos 173-iosios parašiutininkų brigados.
Ir tai reiškia ne tik pačių karių ar jų technikos dislokavimą. Augant įtampai su Iranu galima tikėtis, kad amerikiečiams prireiks ne tik dislokuoti daugiau konvencinių, žvalgybinių, transportinių, specialiųjų operacijų pajėgų dalinių ir technikos, kurie pastaraisiais metais buvo telkiami ar bent jau stiprinami būtent Europoje. Galiausiai gali iškilti ir politinės bei karinės paramos klausimas sprendžiant vienaip ar kitaip besirutuliosiančią krizę su Iranu.
Jei pastarasis smogs JAV kariniams ar kitokiems objektams, o amerikiečiai atsakys, konflikto eskalacijos išvengti bus vis sunkiau, o sąjungininkų parama, net jei simbolinė, JAV visada yra svarbi. Ypač D. Trumpo administracijai, kuri nuolat pabrėžia savo sunkią naštą ir priekaištauja sąjungininkams dėl nepakankamo vaidmens.